Nors žiema baigėsi, šaldytos daržo, sodo ar miško gėrybės vis dar užsilikusios daugelio šaldikliuose. Tačiau tokius gaminius reikėtų suvartoti laiku, kadangi pastarieji taip pat turi savo galiojimo terminą.
Šaldytų grybų galiojimo laikas
„Vitaminų, mineralų ir kitų svarbių medžiagų kiekis maistą užšaldžius sumažėja tik apie 10-15 proc. Taigi ne veltui daugelis šviežio derliaus produktus vasarą ar rudenį sudeda į šaldiklį ir laiko per žiemą. Tačiau produktų čia perlaikyti nereikėtų. Daržoves, uogas, ir vaisius patariama suvartoti per metus - iki kito derliaus, o šaldytų virtų ar keptų grybų galiojimo laikas dar trumpesnis. Juos suvalgyti patariama per 3-4 mėnesius“, - pataria B.
Kaip tinkamai atšildyti grybus
Visgi, šaldytus gaminius ne tik svarbu laiku suvartoti, bet ir tinkamai atšildyti jau susiruošus tai daryti. „Nederėtų iš šaldiklio ištrauktų uogų, grybų ar kitų gėrybių tiesiog palikti kambario temperatūroje ant stalo ar spintelės virtuvėje. Šiuos gaminius atšildyti patartina po truputį. Pirmiausia, patariam norimus atitirpinti produktus perkelti iš šaldiklio į šaldytuvą, taip nesudarant didžiulio temperatūrų skirtumo“, - pažymi B.
Ji taip pat pabrėžia, kad sudėjus maistą į šaldytuvą, svarbu užtikrinti, kad jis nesiliestų su kitais. Dar vienas atšildymo būdas, pasak B.: „Tokiu būdu gaminius galima atitirpinti greičiau, tačiau svarbu laikytis kelių taisyklių. Maistą atšildant inde su šaltu vandeniu arba po tekančio vandens srove būtina jį sudėti į sandarias plastikines dėžutes. Kitu atveju, bakterijos iš oro ir aplinkos gali patekti į atitirpinamą gaminį. Procesą taip pat būtina kruopščiai stebėti bei kas pusvalandį keisti vandenį.
Patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą
Šaldyti maistą verta ne tik norint išsaugoti šviežią derlių, bet ir siekiant sutaupyti bei gyventi tvariau. Todėl B. „Statistinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kilogramų dar tinkamo vartoti maisto, o kiekvienas europietis jo atsikrato beveik tris kartus daugiau. Tokius duomenis skelbia tarptautinės visuomeninės organizacijos. Jos nurodo, kad beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandama arba išmetama: maisto atliekos planetoje kasmet sudaro 1,6 mlrd. tonų, Europos Sąjungoje - 88 mln. tonų. Kad tai daryti būtų paprasčiau, ji pataria šaldyti produktus, taip prailginant jų tinkamumo vartoti laiką.
Tačiau, priduria B.: „Šaldiklis šiltu muiluotu vandeniu ir kempinėle turėtų būti plaunamas po kiekvieno ištuštinimo. Tuomet būtina šaldiklį sausai iššluostyti, gerai išvėdinti ir taip paruošti kitam sezonui. Savo ruožtu susidaręs šerkšno sluoksnis ant saugomų maisto pakuočių patvirtina faktą, kad buvo pažeistos užšaldymo sąlygos, per dažnai varstomos šaldiklio durelės arba jau atitirpintas produktas antrą kartą užšaldytas.
Kaip laikyti produktus šaldytuve, kad jie ilgiau išliktų švieži?
Atsidarote šaldytuvą, o jame - eilė stiklainių su konservuotomis gėrybėmis: marinuoti agurkai ar burokėliai, rauginti kopūstai, uogienės. Tikėtina, dalis jų progos keliauti į lėkštę laukia dar nuo praeito sezono.
„Visada rekomenduojama šviežiai konservuotą maistą suvartoti kaip įmanoma greičiau - per vieną sezoną (ne ilgiau kaip per 12 mėnesių). Tiesa, didelio rūgštingumo maisto produktai, tokie kaip pomidorai ir kiti vaisiai, geriausią kokybę galėtų išsaugoti iki 12 mėnesių. Mažai rūgščių turintys maisto produktai, tokie kaip konservuoti žirneliai, bulvės, kukurūzai ar mėsa - ir ilgiau (nuo dvejų iki penkerių metų)“, - paaiškina V.
Jei konservuoto maisto skardinės yra geros būklės (nėra įlenkimų, išsipūtimo ar rūdžių) ir buvo laikomos vėsioje, švarioje, sausoje vietoje - maistas yra saugus vartoti. „Clostridium botulinum gaminamas toksinas, nors ir labai retas, yra didžiausias pavojus konservuotiems gaminiams. Niekada negali būti vartojamas maistas, kurio pakuotė turi „botulizmo“ požymių: nesandari, išsipūtusi ar stipriai įlenkta; įtrūkę stiklainiai arba stiklainiai su atsilaisvinusiais ar išsipūtusiais dangteliais; nemalonaus kvapo konservai; pakuotė, kurią atidarius išpurškiamas skystis.
Ji priduria, kad taip pat gali būti nesaugu valgyti maistą, kuris buvo konservuotas skardinėse ir netyčia sušalęs, pavyzdžiui, paliktas automobilyje ar rūsyje minusinėje temperatūroje. Pirktinius konservuotus maisto produktus reiktų laikyti vėsioje, sausoje vietoje, mat drėgnoje aplinkoje gali imti rūdyti metalai (stiklainių dangteliai, skardinės ir kt.). Nerūgščius konservus, tokius kaip mėsa, paukštiena, žuvis, padažas, troškinys, sriuba, pupelės, morkos, kukurūzai, makaronai, žirniai, bulvės ir špinatai, galima laikyti tris ar keturias dienas“, - paaiškina V.
Neikite į parduotuvę nepatikrinę, ką turite šaldytuve Kas kartą ruošiantis vykti į maisto prekių parduotuvę, reikėtų patikrinti šaldytuvą, kad įsitikintumėte, kokių maisto produktų trūksta. Viena didžiausių šių dienų problemų - maisto švaistymas, atsirandantis dėl perkrauto šaldytuvo ir keliomis eilėmis išdėlioto maisto. Giliausiame šaldytuvo kampe padėti produktai neretai yra pamirštami ir dažniausiai pastebimi jau pasibaigus jų galiojimo laikui, tad neretai nė neparagauti keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę, rašoma pranešime spaudai.
Sūrį, mėsos gaminius, varškę ir kitus produktus laikote originaliose pakuotėse ar plastikiniuose parduotuvių maišeliuose? Kur kas geresnis sprendimas būtų į namus parneštą maistą suvynioti į maistinę plėvelę arba laikyti specialiuose permatomuose indeliuose. Indeliai taip pat turėtų būti su dangteliais - tai padės apsaugoti gaminius nuo džiūvimo, pelėsio ir neleis įsigerti skirtingiems kvapams. Verta prisiminti, kad atidarytos metalinės skardinės nėra tinkama vieta maisto laikymui. Tad tokius produktus, kaip žalieji žirneliai, pomidorai savo sultyse ar bet kuris kitas konservuotas maistas, kuris iš karto nėra suvartotas, reikėtų perkelti į kitą indą - stiklinį arba plastikinį.
Kaip protingai išdėlioti produktus šaldytuve
Viršutinėje lentynoje patariama laikyti jau pagamintus maisto produktus, pavyzdžiui, likučius po vakarienės. Vidurinė lentyna puikiai tiks pieno produktams, pavyzdžiui, sūriui, varškei ir kiaušiniams laikyti. O štai apatinėje lentynoje įprastai laikomi tie produktai, kuriems yra reikalinga žemiausia temperatūra, tarkime, žalia mėsa ir žuvis. Stalčiuose patariama laikyti vaisius ir daržoves. Tai greitai gendantys produktai, turintys specifinius laikymo reikalavimus. Todėl, norint užtikrinti optimalias laikymo sąlygas, rekomenduojama juos laikyti šaldytuvo stalčiuose su reguliuojamu drėgmės režimu. Ar žinojote, kad braškės savo šviežumą stalčiuje išlaikys net dukart ilgiau?
Šaldytuvo durelės puikiai tinka tokiems produktams kaip padažai, kečupai, majonezas, kadangi jų laikymui nereikalinga labai žema temperatūra. Šaldytuvo durelėse taip pat galima laikyti gaiviuosius gėrimus ar sultis, taip pat produktus, turinčius natūralių konservantų, pavyzdžiui, uogienes. Kita vertus, naujausiuose šaldytuvuose yra įmontuotos specialios technologijos, leidžiančios skirtingose zonose nustatyti reikiamus temperatūros režimus.
„Moderni visapusio „All-Around“ vėsinimo sistema užtikrina, kad kiekviename šaldytuvo skyrelyje būtų palaikoma reikiama temperatūra. Sistema nuolat tikrina temperatūrą ir cirkuliuoja vėsų orą per strategiškai išdėstytas angas, todėl maisto produktai išlieka švieži maksimalų laiką“, - sako „Samsung“ buitinės technikos ekspertas Vytautas Jurgaitis.
Tiesa, net ir apsirūpinus moderniu ir stilingu šaldytuvu reikia nepamiršti, kad maisto produktai jame amžinai švieži nebus. Dėl to visuomet verta atkreipti dėmesį į produktų etiketėse nurodomą jų galiojimo laiką, taip pat bendrai orientuotis, kiek laiko tam tikri šaldytuve saugomi produktai gali išlaikyti savo maistines ir skonio savybes.
Rekomenduojamas laikymo laikas
Štai, kiek laiko paprastai rekomenduojama šaldytuve laikyti dažniausiai perkamus maisto produktus:
- Žalia vištiena - 1-2 dienas
- Vartoti paruošta vištiena - 3-4 dienas
- Žali kiaušiniai - 3-5 savaites
- Kietais virti kiaušiniai - 1 savaitę
- Malta jautiena (žalia) - 1-2 dienas
- Malta jautiena (kepta) - 3-4 dienas
- Žalia žuvis - 1-2 dienas
- Kepta žuvis - 3-4 dienas
- Žalia kiauliena - 3-5 dienas
- Obuoliai - 3 savaites
- Avokadai - 3-4 dienas
- Svogūnai - 2 mėnesius
- Grybai - 2-3 dienas
- Pomidorai - 2-3 dienas
- Baklažanas - 3-4 dienas
- Tofu - 1 savaitę
- Sviestas - 1-3 mėnesius
- Varškė - 1 savaitę
- Margarinas - 6 mėnesius
- Kietasis sūris (atidarytoje pakuotėje) - 3-4 savaites
- Pienas - 1 savaitę
- Jogurtas - 1-2 savaites
- Majonezas - 2 mėnesius
- Alyvuogės - 2 savaites
- Kečupas - 6 mėnesius
- Sultinys - 1-2 dienas
- Sriuba ar troškinys - 3-4 dienas
- Duona - 1-2 savaites
Kaip tinkamai laikyti pievagrybius
Pievagrybiai yra vieni populiariausių ir plačiausiai naudojamų grybų Lietuvoje, todėl daugelis žmonių dažnai klausia - kiek laiko jie galioja ir kaip tinkamai juos laikyti, kad išliktų švieži? Iš tiesų, pievagrybių galiojimo laikas priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip laikymo sąlygos, jų šviežumo lygis įsigijimo metu ir tai, ar jie yra neperdirbti, ar apdoroti.
- Švieži pievagrybiai (neplauti): Šiuos grybus geriausia laikyti šaldytuve, nes jie yra labai greitai gendantis produktas. Nepažeisti ir neplauti pievagrybiai šaldytuve paprastai išsilaiko 5-7 dienas.
- Nuplauti pievagrybiai: Nuplovus grybai tampa jautresni drėgmei ir greičiau genda. Jeigu iškart nesiruošiate jų vartoti, geriau neskubėkite jų plauti.
- Virti ar kepti pievagrybiai: Jeigu jau esate pagaminę pievagrybių patiekalą, jį taip pat galite laikyti šaldytuve - tačiau ne ilgiau kaip 2-3 dienas.
Vienas iš paplitusių klaidingų įpročių - pirktus pievagrybius laikyti plastikiniuose maišeliuose. Nors šie maišeliai yra patogūs transportavimui, jie nėra tinkami ilgesniam grybų laikymui. Plastiko viduje kaupiasi drėgmė, o per didelė drėgmė lemia grybų gedimą ir nepageidaujamų pelėsių atsiradimą.
Kaip tinkamai laikyti pievagrybius šaldytuve?
Laikykite pievagrybius šaldytuvo apačioje esančiame stalčiuje, skirtame daržovėms ir vaisiams. Šioje zonoje paprastai būna tinkamas temperatūros ir drėgmės lygis, apsaugantis nuo greito gedimo. Jeigu norite pievagrybius išlaikyti ilgesniam laikui - užšaldymas yra puikus sprendimas.
Svarbu šiuos grybus prieš užšaldant nuplauti, nulupti odelę (jeigu reikia) ir greitai apvirti arba apkepti. Šie apdorojimo procesai apsaugos pievagrybius nuo struktūros pažeidimų ir oksidacijos. Svarbu reguliariai tikrinti pievagrybių šviežumą ir juos suvartoti prieš galiojimo pabaigą.
Kaip patikrinti pievagrybių šviežumą?
Švieži pievagrybiai turėtų turėti švelnų, šiek tiek žemišką kvapą.
Pievagrybiai yra maistingi, universaliai naudojami grybai, tačiau svarbu žinoti jų galiojimo laiką bei tinkamo laikymo sąlygas, kad išvengtumėte jų gedimo. Tinkamai prižiūrimi pievagrybiai gali išlikti švieži iki savaitės šaldytuve, o užšaldyti grybai - dar ilgiau.
Grybai - tik sezono metu?
Lietuvoje yra apie 400 rūšių, o pasaulyje - apie tūkstantį valgomų rūšių grybų. Tai nekaloringas produktas - 100 grame yra tik apie 40 kalorijų. Grybai pripažįstami vertingais ir reikalingais žmonių organizmui. Mat 70 procentų grybų sudėties sudaro baltymai. Grybuose yra nemažai mineralinių medžiagų, angliavandenių, vitaminų, lipidų, laisvųjų amino rūgščių.
Mokslininkai, atlikę įvairius tyrimus, nustatė, kad pievagrybių veikliosios medžiagos mažina cukraus kiekį kraujyje, ūmėdės turi nuskausminamųjų savybių, o baravykai ar šilbaravykiai stiprina imuninę sistemą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė - valstybinė maisto produktų inspektorė Rita Sadūnaitė sako, kad žmonės, norėdami grybus valgyti ir neapsinuodyti, turėtų paisyti ne tik grybavimo, valymo, gaminimo, taip pat - laikymo taisyklių. „Visų pagamintų grybų atsargas patariama valgyti ne ilgiau nei vieną sezoną. Juos reikėtų laikyti sausose, šaltose patalpose, o, geriausia, rūsiuose“, - rekomenduoja specialistė.
Kaip tinkamai šaldyti grybus
R. Sadūnaitės teigimu, vienas geriausių grybų atsargų kaupimo būdų - šaldymas. Tai paprastas ir natūralus būdas, padedantis išlaikyti visas grybuose esančias vertingas biologines savybes, vitaminus, fermentus. Šaldyti grybai beveik negenda, bet kokybiškais visą sezoną liks tik tuomet, jei bus užšaldyti iki tinkamos temperatūros - 18 laipsnių šalčio. Šis procesas turi būti atliktas greitai - kol maži ledo kristalai nespėjo suardyti grybų ląstelių.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad šaldyti grybai savo struktūrą, skonį ir aromatą išlaikys tinkamai atšildyti. „Šaldytus grybus atšildyti galima dviem būdais. Vienas jų - dėti grybus į šaldytuvą ir laukti, kol jie vėl taps natūraliais. Antras, greitesnis būdas yra grybus atitirpinti mikrobangų krosnelėje. Jų atšildyti kambario temperatūroje nerekomenduojama - kuo grybai ilgiau bus laikomi šiltoje patalpoje, tuo juose daugiau mikrobų spės prisidauginti“, - pasakoja R. Sadūnaitė.
Atšildyti grybai turi būti suvalgomi iškart. Antrą kartą jų užšaldyti nerekomenduojama.
Kaip džiovinti grybus
R. Sadūnaitė sako, kad džiovintus grybus geriausia suvynioti į audeklo maišelius ar dėti į sandariai uždarytus stiklainius, dėžes. Svarbu, kad grybai turėtų pakankamai oro, bet į talpas nepatektų kandys. Jie turėtų būti laikomi vėdinamose, sausose patalpose. Džiovinti grybai bus nebetinkami maistui, jei jie taps tąsiais, minkštais arba biriais, įsiveis pelėsis.
„Džiovintus grybus, prieš juos vartojant maistui, galima mirkyti piene - pagerėja jų skonis. Taip pat juos lietuviai mėgsta trinti į miltelius - naudoti kaip prieskonius, suteikiančius patiekalams aromato“, - sako VMVT specialistė.
Grybų sūdymas tarp lietuvių yra gana populiarus, bet specialistų nerekomenduojamas būdas. „Geriau grybų nesūdyti. Tokio produkto maistinė vertė labai sumažėja. Į sūrymą išsiplauna mineralinės medžiagos, vitaminai, fermentai“, - aiškina R. Sadūnaitė. Pasak jos, sūdyti grybai turi būti tinkamai paslėgti. Juos geriausiai nuo pelėsio apsaugos šaltos patalpos.
„Nebetinkami maistui sūdyti grybai gali pasidengti pelėsiu, gleivėmis, ištyžti, netekti savo formos, pajuosti, turėti specifinį, apkartusio sviesto kvapą“, - įspėja specialistė.
R. Sadūnaitė sako, kad konservavimas ir marinamas - patys nesaugiausi grybų apdorojimo būdai. Mat į namuose gamintus konservus gali patekti ir nepageidaujamas ingredientas - botulizmo bakterija.
„Grybai auga žemėje, todėl jų koteliai būna žemėti. Jeigu vartotojas blogai paruošia grybus - prastai nuvalo, nuplauna - lieka pavojus, kad dirvožemyje esančios botulizmo sporos taip pat pateks į konservus. Juose sporos vystosi, kai konservuotas maistas yra laikomas kambario temperatūroje, stiklainiuose nėra deguonies, yra per maža rūgšties, druskos ar cukraus koncentracija. Sporos virsta klostridijos C. Botulinum bakterijomis, gaminančiomis stiprų nuodą - žmogaus organizmui pavojingą botulino toksiną. Net ir nedidelis jo kiekis gali sukelti apsinuodijimą ar net mirtį“, - teigia specialistė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad botulizmas - infekcinė nervų sistemos liga. Nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo praeina 6-24 valandos. Būdingiausi simptomai: dvejinamasis akyse, akių vokų užkritimas, veido ir rankų tirpimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas.
Daugiausiai apsinuodijimų botulizmo toksinu registruojama žiemos ir pavasario mėnesiais. Mat rudenį netinkamai konservuotuose produktuose iki pavasario pasigamina pakankamas toksino kiekis.
Kaip išvengti botulizmo?
Botulino toksinu užkrėsti konservuoti grybai savo išvaizda, kvapu ir skoniu niekuo neišsiskiria. Apie nebetinkamus maistui grybus signalizuoja išsipūtę, surūdiję, deformuoti stiklainių dangteliai. Tokius konservus rekomenduojama išmesti.
„Šeimininkės, namuose konservuodamos grybus, botulizmo išvengti gali, jei stiklainiuose užtikrina ypatingą švarą, sterilumą bei reikalingą rūgštinę terpę. Svarbu, kad marinate būtų pakankamai acto, druskos, cukraus ir aštresnių prieskonių - česnako, pipirų, lauro lapų. Taip ruoštame marinate nebus sąlygų mikroorganizmams atsirasti, vystytis ir daugintis“, - aiškina R. Sadūnaitė.
Jei konservuoti grybai sandėliuke užsilaikė ilgiau nei sezoną, o išmesti nesinori, galima juos 10-15 min. pavirti karštame vandenyje. Juos prieš valgį rekomenduojama paragauti ir įvertinti, ar grybai neįgavo specifinio skonio. Tačiau taip apsinuodijimo tikimybė tik sumažės, bet neišnyks.
Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė sako, kad marinuotų ir sūdytų grybų maistinė vertė nėra labai didelė. Rekomenduojama valgyti šaldytus ir džiovintus grybus - jie labiausiai panašūs į šviežias miško gėrybes.
Tačiau visi grybai turi daug chitino - medžiagos, kurį žmogaus organizmas sunkiai virškina. Tad specialistai grybų valgyti nepataria sergantiems virškinamojo trakto ligomis, tulžies pūslės akmenlige, turintiems padidintą kraujospūdį, senyvo amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams.
„Net ir sveikai virškinimo sistemai per dideliu iššūkiu gali būti grybai, paruošti su daug riebalų - grietine ar spirgučiais. Apskritai grybų nereikėtų valgyti vakarienės metu“, - sako D. Pipiraitė.
Ji taip pat pažymi, kad dalies žmonių organizmuose trūksta fermento, skaidančio grybuose esantį angliavandenį trechalozę. Tokiems asmenims grybai gali sukelti viduriavimą, dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą. Jiems patariama valgyti gerai išvirtus grybus - taip paruoštuose juose angliavandenio beveik nebelieka. Džiovintuose ar šaldytuose grybuose angliavandenio kiekis nekinta.
Virtuvės šefas Jonas Stonkus pats grybų nemarinuoja, nedžiovina, bet metų laiku, kai nėra šviežių lietuviškų grybų, mieliausiai renkasi šaldytus - dažniausiai baravykus ir voveraites. Mat šie, atitirpinti šaldytuve, kvepia kaip ką tik išrauti.
J. Stonkus stengiasi, kad paruošti grybai neapsunkintų valgytojų skrandžių. Į patiekalus su grybais rekomenduoja nedėti daug česnakų, svogūnų, kepinti tik svieste ar gerame alyvuogių aliejuje.
„Grybų atsargas sunaikinti padės puikusis rizotas. Taip pat grybai ypač tinka makaronams, įvairioms sriuboms, padažams. Žinoma, kai kurie mėgsta džiovintus grybus malti ir dėti į tą pačią sriubą, sultinį ar padažą - nesu to šalininkas, mėgstu natūralumą“, - pataria virtuvės šefas.