Virškinimo sistemos veikla turi įtakos ne tik asmens fizinei sveikatai, bet ir psichologinei bei emocinei būsenai, tad labai svarbu ja rūpintis. Pagrindinė žmogaus virškinimo sistemos užduotis yra įsisavinti ir transformuoti maistines medžiagas, taip suteikiant kūnui energijos bei kitų žaliavų, reikalingų palaikyti sveikatą ir gyvybinius organizmo procesus. Kad virškinimo sistema tinkamai veiktų, svarbu laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų ir kiekvieną dieną vengti maisto, kuris apsunkintų virškinimą.

Stipriai pakitę mitybos įpročiai - greitojo maisto restoranai, pusfabrikačiai, neadekvatūs mitybos patarimai - veikia mūsų virškinamąjį traktą bei silpnina sveikatą. Būtent valgymo kultūros stoka ne vieną priverčia praverti „Biofirst“ klinikos duris ir prašyti gastroenterologo pagalbos. Daugelis pacientų nustemba išgirdę, jog pirmasis patarimas norint pagelbėti savo skrandžiui - gamintis maistą namuose.

Kaip veikia virškinimo sistema?

Virškinimo procesas prasideda burnos ertmėje, kur kramtomas maistas susmulkinamas ir suvilgomas seilėmis, o jose esantys fermentai pradeda skaidyti maiste esantį cukrų ir sunaikina mikroorganizmus. Sukramtytas maistas keliauja į stemplę, o tada - į skrandį, kur skrandžio sultys ir fermentai hidrolizuoja baltymus, taip padėdami jiems skaidytis. Toliau maistas patenka į dvylikapirštę žarną, kur jį skaido tulžyje ir kasoje esantys fermentai, pagaminti kepenyse. Kai maistas patenka į plonąją žarną, maistinės medžiagos būna pakankamai suvirškintos, kad į kraujotaką pro žarnos epitelį būtų įsisavinta reikalinga gliukozė ir aminorūgštys. Nesuvirškinti maisto likučiai patenka į gaubtinę žarną, kur įsisavinamas vanduo ir maistinės skaidulos, o šiomis minta gaubtinės žarnos bakterijos.

Sveikos mitybos įpročiai

Svarbu išsiugdyti sveikus mitybos įpročius: vengti kaloringo, riebaus, aštraus bei saldaus maisto ir vengti pusgaminių, nes juose dažnai būna per daug druskos, cukraus bei įvairių skonio stipriklių, konservantų ir tinkamą išvaizdą padedančių palaikyti priedų. Geriausia valgyti kuo paprastesnį, namuose pagamintą maistą, į valgiaraštį įtraukti sezoninių maisto produktų, valgyti daugiau daržovių, o vietoje saldumynų rinktis vaisius bei riešutus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad reikia gerti pakankamai vandens“, - pataria vaistininkė Skaistė Kairienė.

Maisto produktai, kurie pagerins virškinimo sistemos veiklą

• Viso grūdo produktai: Pavyzdžiui, ruginė duona, avižos ir bolivinė balanda, turi nemažai maistinių skaidulų, kurios maitina žarnyno mikroflorą ir padeda gerosioms bakterijoms daugintis - taip stabilizuojamas cukraus kiekis organizme ir palaikomas sveikas kūno svoris. Tyrimai rodo, kad rugių skaidulos turi teigiamą poveikį sveikatai ir mažina gaubtinės žarnos vėžio riziką.
• Daržovės: Jose gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų, kurie padeda reguliariai tuštintis, šalina virškinimo trakte esančius toksinus ir suteikia vertingų maistinių medžiagų žarnyno bakterijoms. Daržovės, kuriose yra inulino (porai, svogūnai, česnakai, topinambai, mažai prinokę bananai, šparagai), yra itin naudingos virškinimo sistemai - jos skatina bakterijų dauginimąsi, normalizuoja gliukozės kiekį kraujyje ir mažina apetitą.
• Rauginto pieno produktai: Kefyras, jogurtas be priedų ir rūgpienis gerina žarnyno veiklą, skatina tuštinimąsi, stiprina imunitetą ir mažina vėžio riziką. Šių rauginto pieno produktų gali ragauti ir tie asmenys, kurie netoleruoja laktozės, nes ši dalinai išskaidoma fermentacijos metu.

Maisto produktai, kurie apsunkina virškinimo sistemos veiklą

• Riebūs, aštrūs, džiovinti produktai, taip pat produktai, kuriuose gausu pipirų, stipriai dirgina skrandį - dėl jų išsiskiria daugiau skrandžio rūgšties, jie apkrauna kepenis, kasą ir plonąją žarną.
• Produktai, kurių sudėtyje yra daug cukraus - saldumynai, baltų miltų produktai - didina cukraus kiekį kraujyje, trikdo kūno mikrobiomą ir skatina puvimo bei fermentacijos procesus žarnyne, taip dažnai sukeldami uždegiminius procesus tiek žarnyne, tiek odoje.
• Dažnai geriant kavą, arbatą ir kitų kofeino turinčių produktų, gali varginti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos dirginimas, rėmuo ir pykinimas.
• Alkoholis neigiamai veikia visą virškinimo sistemą, kenkia virškinamojo trakto gleivinei, trikdo žarnyno mikroflorą, skatina uždegiminius procesus ir didina toksinų kiekį organizme.

Ką dar galime padaryti dėl geresnio virškinimo?

„Valgant svarbu sutelkti dėmesį į patiekalą ir valgyti lėtai, mėgautis paruoštu maistu ir kruopščiai kramtyti. Geriau valgyti dažniau - 3-5 kartus per dieną - ir mažomis porcijomis. Jei kiek sutriko virškinimas - pučia pilvą, kaupiasi dujos, jaučiate silpnus spazmus - galite gerti žolelių, pavyzdžiui, kmynų, mėtų ar ramunėlių, arbatas. Jos pagerins virškinimo procesus, palengvins spazmus ir nuramins. Jei šiek tiek pykina, tinka imbiero arbata su citrina - ji mažina pykinimą ir skatina virškinimo procesus. Jeigu valgote daug riebaus maisto bei produktų, kuriuose gausu angliavandenių, jums gali praversti virškinimo fermentai. Kita vertus, jeigu užkietėjo viduriai, svarbu prisiminti, kad reikia gerti pakankamai skysčių. Taip pat padės maisto produktai, kuriuose gausu skaidulų, pavyzdžiui, pupelės, burokėliai ar brokoliai, bei maisto papildai“ - savo patarimais dalinasi „Apotheka vaistinė“ vaistininkė Skaistė Kairienė.

Pilvo pūtimas, užkietėję viduriai, rūgštingumas kankina turbūt kas antrą žmogų. Neretai griebiamasi vaistinių preparatų ir ieškoma greitos pagalbos, tačiau tai padeda tik trumpam ir problemos neišsprendžia. Kaip kovoti su nemaloniais pojūčiais, išlaikyti plokščią pilvą, lengvumo jausmą žarnyne, neturėti bėdų su rūgštingumu? Tai nėra sudėtinga, jums prireiks tik vertingų žinių, savo organizmo stebėsenos ir nuoseklumo, o rezultatai jus nustebins!

Tyrimai rodo, kad žarnynas yra mūsų antrosios smegenys, nuo kurių sveikatos priklauso visa mūsų organizmo savijauta, taigi esame ne tik tai, ką suvalgome, bet mūsų savijauta smarkiai priklauso ir nuo to, kaip maistą suvirškiname. Jei nuolat jaučiame virškinimo trakto sutrikimus mums sunku darbuotis, sunku siekti savo tikslų ir būti geros nuotaikos, tai kelia didžiulį diskomfortą ir trikdo bendrą gyvenimo kokybę.

Rekomendacijos, ką daryti, jei sutriko virškinimas

• Sutriko virškinimas - vietoj kolos ar kitų gaiviųjų gėrimų išsispauskite natūralių citrinos sulčių. Citrina apšlakstykite mėsos, žuvies patiekalus, ar tiesiog suvalgykite skiltelę po maisto.
• Užkietėję viduriai - kasdien į racioną įtraukite bent po vieną kivį, o džiovintas slyvas išmirkykite per naktį ir suvalgykite su pusrytine koše.
• Jei turite skrandžio opą, rūgštingumą linų sėmenis šviežiai susimalkite ir iš ryto išgerkite su stikline šilto vandens arba įsiberkite šių maltų sėmenų tiesiog į pusrytinę košę.
• Gamindami maistą naudokite ciberžolę, Ceilono cinamoną, pipirus ir druską (pastarosios nereikėtų padauginti). Gardinkite maistą šviežiu imbieru, česnaku.
• Gaukite su maistu daugiau skaidulinių medžiagų (tirpių ir netirpių skaidulų), valgydami: viso grūdo produktus, riešutus, sėklas, vaisius, uogas ir daržoves.
• Įtraukite į racioną karčius produktus, pavyzdžiui, gražgarstę, nepraleiskite progos suvalgyti papajos ar ananaso - juose esančios medžiagos yra virškinimo pagalbininkai.
• Venkite maisto sukeliančio virškinimo sutrikimus.
• Venkite aštraus, stipriai sūraus, rūkyto, labai riebaus maisto.
• Nevartokite mėsos 3 kartus per dieną, rinkitės ją ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę, įtraukite į racioną kitus baltymų šaltinius - žuvį, kiaušinius.
• Venkite arba mažinkite porcijas visų pieno ir miltinių produktų, jei po jų vartojimo jaučiate nemalonius pojūčius virškinimo trakte. Atkreipkite dėmesį į pieno produktus, neretam būtent jie sukelia pilvo pūtimą, rūgštingumą. Galbūt jums tinka tik rauginti pieno produktai (kefyras, varškė), bet visiškai netinka pienas. Duona, kiti kvietiniai, miežiniai ir ruginiai produktai taip pat gali sukelti nemalonių pojūčių virškinamajame trakte, nes galbūt esate jautrūs baltymui glitimui esančiam, šiuose produktuose.

Svarbu stebėti savo organizmą

• Jei suvalgėte daug augalinio maisto, daug daržovių, uogų, vaisių - taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas. Ankštiniai (pupos, žirniai, pupelės, avinžirniai) ir jų gaminiai humusas, daugeliui gali sukelti pilvo pūtimą, tik jei jis nėra skausmingas ir suvalgėte nedaug, tai gali būti tinkamas produktas, tik jį geriau valgyti vakare.
• Kryžmažiedžių produktų - brokolių, kalafijorų, kopūstų, briuselio kopūstų, ridikų ir šparagų, nors jie ir labai naudingi mūsų organizmui, verta atsisakyti tuo atveju jei pučiamas pilvas.
• Nepadauginkite krakmolingųjų angliavandenių, pavyzdžiui, bulvių, baltų ryžių ir makaronų, nes gali užkietėti viduriai. Pridėtinis cukrus maiste yra dažnas pilvo pūtimo kaltininkas, stebėkite savo organizmą. Gal jums tinka medus, agavų ar klevų sirupas, bet grynas cukrus arbatoje, pyrage ar košė su uogiene sukelia pilvo pūtimą. Galbūt tik suvalgius didesnį kiekį maisto su pridėtiniu cukrumi pajusite nemalonius virškinimo sutrikimus. Taip pat venkite saldiklių turinčio maisto: gėrimų, batonėlių ir kitų produktų, tai ne tik nepalanku sveikatai, bet ir sukelia pilvo pūtimą.

Skirkite dėmesio maisto derinimui

Tam tikri maisto deriniai gali sukelti pilvo pūtimą ar kitus nemalonius virškinimo trakto pojūčius. Po pietų nevalgykite desertų ar vaisių, tokie produktai sukelia puvimo procesus ir sutrikdo virškinimą turbūt 90 proc. žmonių. Po pietų išgėrus saldžios kavos ar net sulčių turėsite tokį patį efektą, todėl kavą ir kitus gėrimus reikėtų rinktis nesaldintus, o sultis keisti vandeniu arba jas gerti priešpiečiams.

Kartu su maistu negerkite didelių kiekių šalto vandens ar kitų šaltų gėrimų, jei valgote sausesnį maistą ir norisi atsigerti, gurkšnokite nedideliais kiekiais kambario temperatūros vandenį, tam, kad per daug neatskiestumėte skrandžio sulčių ir nesukeltumėte virškinimo sutrikimų. Valgykite reguliariai ir tuo pačiu metu, be jokių užkandžiavimų su 12 val. nevalgymo tarpu. Nuolatinis užkandžiavimas arba valgymas 1-2 kartus per dieną dažnai sukelia virškinimo sutrikimus.

Organizmas turi pailsėti nuo maisto ir suvirškinti kas pateko į skrandį, tam reikalingi 3-4 val. tarpai tarp valgymų ir vienas didelis apie 12 valandų nevalgymo tarpas nuo vakarienės iki pusryčių. Viena svarbiausių taisyklių - valgyti reguliariai 3-5 kartus per dieną. Gali būti tik 3 valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė) ar dar 1-2 užkandžiai (priešpiečiai, pavakariai). Būtinai 2-3 val. iki miego turi būti suvalgytas visas maistas ir išgertas vanduo. Kai valgoma tuo pat metu ir reguliariai tiek pat kartų, padaromas 12 val.

Persivalgymui sakykite „ne“ ir maistą gerai sukramtykite

Šiuo laiku sąmoningas valgymas tapo bene sunkiausiai įgyvendinamu procesu. Žmogui dar niekada nebuvo tiek lengvai ranka pasiekiamo maisto, kurį gali tiesiog pasiimti ir bėgti nesustojant ramiai pavalgyti: kebabai, proteininiai ir kiti „sveikuoliški“ batonėliai, smoothies (ang. tiršti kokteiliai, glotnučiai), sumuštiniai, wrap‘ai ir viskas „to go“ (ang. išsinešti). Telefonas, kompiuteris, televizorius - tai taip pat nuolatiniai trikdžiai, kurie neleidžia būti valgymo procese, sukoncentruoti savo dėmesio į maistą, dėl ko suvalgoma per daug ir gerai nesukramtoma. Visi šie dalykai ir yra vieni pagrindinių virškinimo problemų kaltininkų.

Skirkite laiko valgymui, valgydami išjunkite visus garsus, skaitmeninius prietaisus ir įsiklausykite į savo organizmą. Valgydami atkreipkite dėmesį koks yra maisto skonis, kvapas, spalva, konsistencija, kaip jaučiasi jūsų kūnas gaudamas šį maistą. Valgyti baikite kai dar šiek tiek maisto norite, kai esate apie 80 proc. sotūs, nes virškinimas užtrunka ir pilnas sotumo jausmas ateina vėliau. Jei maisto gerai nesukramtome, persivalgome virškinimo problemų turėsime, kad ir kokius sveikatai naudingus produktus valgysime. Kiekvieną kąsnį kramtyti reikėtų ne mažiau 10-20 kartų, nes būtent nuo maisto konsistencijos priklausys virškinimo rezultatai bei maistinių medžiagų pasisavinimas.

Atsisakykite nepalankių virškinimo traktui gėrimų, įtraukite - sveikatai palankius. Venkite šaltų gėrimų su maistu, atsisakykite kavos „tuščiu skrandžiu“ ar saldintos kavos po maisto. Racione gėrimai neturėtų būti saldinti, nes taip išgeriamas didelis kiekis cukraus, protas nesuvokia, kad tai desertas ir priima jį kaip tiesiog atsigėrimą. Cukraus perteklius organizme sukelia puvimo procesus ir trikdo virškinimą.

• Venkite gazuotų gėrimų, jei nusipirkote gazuotą mineralinį vandenį - „nuleiskite gazą“ atsukę kamštelį, leiskite jam šiek tiek pastovėti ir tuomet gerkite. Svarbu gerti mažais gurkšneliais, kad nepatektų oro ir vėliau dėl to nepūstų pilvo.
• Rinkitės vandenį ir išgerkite jo pakankamą kiekį kasdien - apie 30 ml vienam kūno kilogramui. Šiltuoju metų laiku, intensyviai sportuojant, daug išprakaituojant vandens gali reikėti ir daugiau. Rekomenduojama vandenį gerti tarp valgių 30-45 min. taip pagerinsite virškinimo fermentų gamybą.
• Stebėkite ar jums tinka kava, ar nuo jos sutrinka virškinimas, „graužia“ skrandį, jaučiatės negerai, tuomet pakeiskite ją tonizuojančiomis arbatomis - juoda, žalia. Įtraukite į racioną pankolių, ramunėlių, medetkų arbatas - tai arbatos turinčios priešuždegiminį poveikį, nuramina virškinimo sistemą, pankolis padeda nuo pilvo putimo.

Sveikos gyvensenos taikymas ir mikrobiota

• Kasdien būkite fiziškai aktyvūs. Mankšta, greitas ėjimas ar kiti fizinio aktyvumo užsiėmimai greitina peristaltiką, normalizuoja skrandžio sulčių PH, gerina tulžies nutekėjimą. Stenkitės reguliariai ir kasdien būti fiziškai aktyvūs, tai turės teigiamos įtakos jūsų virškinimo sistemai. Fizinis aktyvumas derinamas su giliu kvėpavimu gerina žarnyno motoriką.
• Įtraukite į racioną probiotikus. Ne tik po antibiotikų vartojimo, bet bent kartą metuose suvartoti probiotikų kursą ir, jei reikalinga, įtraukti į savo mitybos racioną ir gerųjų bakterijų maisto - prebiotikų. Nuo gerųjų bakterijų kiekio žarnyne priklauso virškinimo sistemos veikimas ir gera savijauta.
• Atsisakykite žalingų įpročių. Rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas trikdo virškinimą todėl šių įpročių neatsisakius išlaikyti sveiką žarnyną nėra įmanoma.
• Miegoti eikite laiku, kokybiškai ir pakankamai ilsėkitės. Geriausias miego laikas nuo 10 val. Labai svarbu, kad tai nebūtų miegas su prabudimais ir išmiegota ne mažiau kaip 7-8 val. per dieną. Jei jaučiatės, kad naktį miegojote nekokybiškai - raskite laiko trumpam poguliui dienos eigoje. Tai svarbu, kad mūsų virškinimo sistema funkcionuotų be trikdžių, nepersivalgytume, neatsirastų poreikio greitųjų angliavandenių.
• Streso valdymas, emocijų paleidimas. Stresas ir mityba yra neatsiejami komponentai. Jei stresuojame, sulaikome emocijas, valgome daugiau ir ne tai kas palankiausia mūsų organizmui.

Dažniausi virškinamąjį traktą apimantys nusiskundimai:

• Skausmas epigastriume ar už krūtinkaulio
• Rėmens graužimo pojūtis
• Atsirūgimas
• Nevirškinimo, sąstovio jausmas epigastriume pavalgius
• Alkio skausmai
• Skausmas po kairiuoju ar dešiniuoju šonkaulių lankais
• Pilvo pūtimas, raižymas
• Apsunkintas ar, atvirkščiai, dažnas tuštinimasis

Taip pat pacientus gali varginti bendras silpnumas, svorio kritimas, tuštinimasis su kraujo priemaiša ir tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas.

Tiek genetiniai faktoriai, tiek mitybos įpročiai lemia virškinamojo trakto sutrikimus. Dažnai jaunus pacientus vargina funkcinio pobūdžio virškinimo sutrikimai, kuriuos lemia stresas, mitybos režimo nebuvimas ir mitybos įpročiai. Nemažą dalį viršutinės virškinamojo trakto dalies sutrikimų lemia infekuotumas H. Pylori bakterija.

Gyvenimo būdo, mitybos korekcija dažnai padeda išvengti prasidedančios ligos komplikacijų ir sumažinti vartojamų vaistų poreikį. Rekomenduojama vengti rūkytų, konservuotų, marinuotų produktų, rūgščių pieno produktų, kavos, rūkalų, gazuotų gėrimų, siekiant sumažinti viršutinės virškinamojo trakto dalies pažeidimo riziką.

Tyrimai ir gydymas

„Biofirst“ klinikoje atliekami neinvaziniai tyrimai, tokie kaip viršutinio pilvo aukšto echoskopija, bei invaziniai tyrimai - ezofagogastroduodenoskopija (viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija, įvertinanti stemplės, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos pakitimus) bei kolonoskopija (FKS), kurie atliekami pasirinktinai, priklausomai nuo įtariamos patologijos lokalizacijos.

Jei numatoma atlikti ezofagogastroduodenoskopiją (EGDS), tuomet rekomenduojama nevalgyti ir negerti likus 6 valandoms iki numatomo tyrimo. Jei numatoma atlikti storojo žarnyno tyrimą (kolonoskopiją), reikalingas specialus žarnyno paruošimas (valymas) vieną dieną prieš procedūrą pagal schemą.

Dauguma funkcinio pobūdžio ligų (dirgliosios žarnos sindromas, funkcinė dispepsija ir pnš.) lengvai kontroliuojamos pasitelkiant mitybos ir gyvenimo būdo korekciją, kai kuriais atvejais reikalingas papildomas medikamentinis gydymas.

„Visuomenėje susiformavę daugybė mitų, susijusių su virškinamojo trakto ligomis ir jų diagnostika. Vienas jų - tai, kad tokiomis ligomis serga tik pagyvenę žmonės, nors dėl streso, netaisyklingos mitybos ir žalingų įpročių kai kurios ligos, tarkime, opaligė, diagnozuojama dešimtiems metų vaikams. Tirtis virškinamąjį traktą reikėtų ne tik dėl komplikacijų, bet ir dėl profilaktikos. Blogiausia, kad pacientai ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, todėl dažnai susigriebia per vėlai.

---