Sakoma, kad kiekvienai ligai gydyti Dievas sukūrė po vaistažolę. Žinoma provizorė-farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė, vadovaujanti ekologiniam vaistažolių ūkiui, gaminančiam žolelių arbatas, puikiai orientuojasi vaistingųjų augalų pasaulyje ir kiekvieną iš jų gali smulkiai apibūdinti. Šiandien ji papasakos apie pelkinę vingiorykštę, puikų vaistą nuo daugelio negalavimų.
Kaip atrodo pelkinė vingiorykštė?
Pelkinė vingiorykštė savo žiedynus iškelia per metrą aukščio. Jos lapai stambūs, plunksniški, ypač apatiniai. Į stiebo viršūnę stiebiniai lapai smulkėja. Žiedynas yra šluotelių pavidalo su daugybe baltai gelsvų, gausiai žiedadulkes beriančių žiedų. Pirmiausia pražysta apatiniai prie žiedyno pagrindo esantys žiedai, vėliau - ant ilgesnių žiedyno šakelių sukrauti žiedpumpuriai. Dažniausiai šis augalas auga įvairaus dydžio ploteliais pelkėse, šlapiose vietose, vandens telkinių pakrantėse, drėgnuose miškuose bei kirtimuose.
Šiuo metu pelkinė vingiorykštė jau gausiai žydi. Jos žiedynuose dažnai kapstosi ir nakvoja įvairūs vabzdžiai. Augalas vertingas tuo, kad turi stiprių priešuždegiminių, priešvirusinių savybių. Jis kaupia salicilatus, į aspiriną panašias medžiagas, todėl yra natūralus aspirinas. Šioje žolėje yra vitamino C, karotinų, eterinių aliejų.
Vingiorykštė gydo daugelį ligų
Vaistams gali būti naudojamos ir vingiorykštės šaknys, taip pat lapai, žiedai, žolė. Pavasarį galima prisirinkti jaunų vešlių, žalių lapų, kol jų dar neapgraužė įvairūs vabalai, neužpuolė ligos ar kas nors neužteršė. Augalas džiovinamas pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje.
Vingiorykštė puikiai tinka esant peršalimui, gydant slogą, gripą, anginą, taip pat pūlinę anginą ir netgi bronchitą, laringitą ir įvairius virusinius susirgimus. Augalas gerai gydo sąnarius, tinka esant inkstų uždegimams. Vingiorykštės nuoviru galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas, viduriavimą.
Stipriau veikia kartu su kitais vaistiniais augalais
Anot J. Balvočiūtės, vaistažolės stipriau veikia kartu su kitais vaistiniais augalais. Žolininkė pasiūlė receptą vaistažolių peršalimui, gripui, kosuliui gydyti:
- Pelkinės vingiorykštės lapų, žiedų ar žolės - 1 dalis;
- Šalpusnių lapų - 1 dalis;
- Gluosnialapio debesylo žolės - 1 dalis, arba didžiojo debesylo šaknų - 0,5 dalies;
- Pavasarinės raktažolės žiedų ir lapų - 1 dalis;
- Gysločio lapų arba svilarožės šaknų ar žolės - 1 dalis;
- Čiobrelių žolės - 1 dalis.
Stipresnis arbatos veikimas bus, jei dar įdėsime plautės žolės, dilgėlių lapų, kraujažolės žolės, šermukšnių žiedų. Nebūtina sudėti visus komponentus, užteks ir tų, kurių turime. Dar galime šį mišinį papildyti aviečių lapais.
J. Balvočiūtė pataria nedelsti ir būtent dabar prisidžiovinti vingiorykštės žolės. Mažiau kokybišką medžiagą, peržydėjusią ar bebaigiančią žydėti, apgraužtą vabzdžių, taip pat rudenį išrautas ir sudžiovintas šaknis galima naudoti vonioms, sąnariams gydyti, peršalus.
Kitos vaistažolės ir arbatos
Viekšniškė farmakognostė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė teigia, kad troškulį malšina, atsigaivinti karštą vasaros dieną padeda vaistažolių arbatos. Farmakognostė pataria nenaudoti nepažįstamų augalų, juolab jeigu jų skonis negeras. Sveikas žmogų neturėtų gerti priešuždegiminių, šlapimo išsiskyrimą skatinančių arbatų. Rekomenduojama gerti visas kvapių augalų arbatas, nes jos gaivina ir vėsina. Pirmoje eilėje reikėtų gerti sidabražolių arbatų, pagamintų iš miškinės arba žąsinės sidabražolės. Pastarąją žmonės vadina kalakutžole. Labai sveikos melisos, pipirmėčių arbatos, gaivinamai ir raminamai veikia čiobrelių arbata, bet per dažnai ir kasdien jos gerti nereikėtų. Debesylų, vingiorykštės arbatos skatina prakaitavimą, todėl jų karštų arba šiltų nereikėtų gerti.
J. Balvočiūtė pataria užplikyti arbatą iš labai įvairių vaistažolių. Sakykim, nuskynę sidabražolės lapelį, įmeskite kelis lapelius žemuogės, mėlynės, erškėčio lapą, įdėkite kvapių augalų: mėtų, melisų, raudonėlio, juozažolės, erškėčio žiedlapių. Iš šio rinkinio išeis labai gera, gaivinanti arbata. Galima įmesti dar ir garšvos žiedelį. Nebūtina sudėti visus paminėtus komponentus, galima panaudoti tik dalį jų. Nepakenks ir visokie dabar jau pradedantys žydėti augalai. Baltai pražydo kmynai, dobilai, pakrūmėse žydi builis. Žolininkė pataria nepamiršti ir kiaulpienės. Jos žiedyną patartina įsimesti į arbatą arba net suvalgyti. Arbatas galima ruošti iš jaunų eglių, pušų, kadagių spyglių, taip pat - iš ūgliukų.
Anot J. Balvočiūtės, net ir neišeinant į pievas ar miškus, dabar ir savo darže galima pasirinkti jaunų, kvapių augalų ir įsidėti į arbatą. Labai gerai yra lapų sultys. Žali lapai viską, ką turi savyje, atiduoda per sultis, nes lapų pavidalu daug kas lieka nepanaudota. Jokių taisyklių nėra: kas kokią arbatą pageidauja, tokią ir geria. Ryte galima gerti karštą, o dieną ir vakare - vėsią. Šalta arbata atgaivina.
Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkis
Mažeikių rajone, Ventos regioniniame parke esančiame Gyvolių kaime, plyti didelis ekologinis beveik 13 ha vaistažolių ūkis. Būtent jame auginamos ir renkamos žolelės, kurių pageidauja ne tik Lietuvos gyventojai. Jas išpopuliarinusi J. Balvočiūtė - garsi Lietuvos farmakognostė, provizorė, žolininkė, šio ūkio savininkė. Jos gyvenamasis namas, daržinė ir klėtis visais metų laikais kvepia džiovintais žolynais, o žolelių ūkyje darbų netrūksta visus metus. Patys darbingiausi ir sunkiausi būna gegužė, birželis ir liepa. Per vasarą čia pluša apie 30 darbuotojų. Dabar vaistažolių rinkimas rimsta.
Išgarsėjo J. Balvočiūtė ne tik žolelėmis, bet ir populiarindama sveiką gyvenseną, daug dėmesio skirdama visuomenei šviesti. Jos tikslas - atskleisti gamtos galimybes, sudaryti sąlygas žmonėms pirmiausia pasinaudoti jomis, o ne cheminiais preparatais. Tai daug kam priimtina. Pas J. Balvočiūtę atvažiuoja žmonės, išbandę tradicines gydymo priemones ir jomis nusivylę.
Žmonės dažniausiai skundžiasi ne vienu negalavimu. Pagal gydytojo nustatytą diagnozę J. Balvočiūtė sudaro individualius žolių mišinius. Dažniausiai pagalbos ieškoma dėl sąnarių, plaučių ligų, įsisenėjusių kosulių, medžiagų apykaitos, kraujotakos sutrikimų. Vaistininkė pastebi, kad vis daugiau žmonių kamuoja virškinimo problemos. Prieš pasiūlydama žolelių arbatą pasiteirauja apie šiuos negalavimus. Kitaip vaistažolės neveiks. Žolininkė visus išklauso ir stengiasi padėti. Sunkiau, prisipažįsta J. Balvočiūtė, gydyti odos ligas. Tačiau viena kaunietė pasakojo, kad būtent šios žolininkės sukurta speciali arbata jai padėjo atsikratyti žvynelinės.
Galbūt sunkmečio kamuojami tautiečiai vaistažolėms teikia pirmenybę dėl išaugusių cheminių vaistų kainų? J. Balvočiūtė paprieštaravo tikindama, kad ekologiškos žolelės nėra pigios. Individualiai vartoti sukurtos arbatos 100 g kainuoja 26 litus. Vieno mišinio neužtenka, tad dažniausiai sudaromų arbatų krepšelis žmogui atsieina apie 40-50 litų. Žmogus apskaičiuoja, kad arbatas gers daugiau kaip mėnesį, o jei dar padės - tai nėra brangu.
Vaistininkę stebina ir piktina vaistų reklama televizijoje. Žiūrovams pateikiama vienpusė informacija, nors prie kiekvienos reklamos turėtų būti nurodomos kontraindikacijos. Žolininkė aiškino, kad ilgiau vartojant populiarų virškinimo gerinamąjį vaistą "Mezym" kasą paverčiame tingine. Sutrikus virškinimui, reikia čiupti ne tabletę, o žadinti kasą. Namų vaistinėlėje naudinga turėti vaistažolių. Nebūtinai pirktinių, geriausia - šviežios. Dabar dar galima prisirinkti gervuogių, žemuogių lapų. Juos reikia rinkti kuo jaunesnius, jų arbata turtinga vitaminų, mineralinių medžiagų. Imunitetą stiprina ežiuolės, bet žolininkė perspėja: nevalia jomis piktnaudžiauti. Ežiuolės padeda pajutus pirmuosius peršalimo požymius.
Žolininkė perspėja, kad renkant vaistažoles reikia būti atsargiems, nes yra tokių augalėlių, nuo kurių net arklys kristų negyvas. J. Balvočiūtė sutiko, kad geriausia vartoti savo regiono žoles. Organizmas pripratęs prie krašto mineralinės dirvos sudėties. Tos pačios mėtos iš įvairių vietovių gali būti skirtingo skonio. Vienu metu gerti dvi skirtingų vaistažolių arbatas galima, bet eksperimentuojant didesniu kiekiu inkstams būtų per daug darbo. Net ir geriant arbatą iš dviejų žolelių reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį, ar nėra stipriai veikiančių dalių. Pavyzdžiui, žmogus geria arbatą kraujotakai gerinti ir nuo išsiplėtusių venų. Abiejų arbatų pagrindinę dalį sudaro kaštonų žiedai. Bet kurios netinkamai vartojamos ir perdozuotos vaistažolės gali išprovokuoti atmetimo reakciją, o vaikams sukelti vėmimą. Kasdienes arbatas mažiesiems geriau ruošti tokias, kad būtų malonu gerti.
Jaunystėje labai mėgusi juodą arbatą dabar vaistažolių karalienė mėgstamiausios neturi. Prieš rinkdamasi pagalvoja, kokios norėtųsi ir kokios reikėtų pagal amžių ir sveikatą. Svarbiausia gyventi ramiai ir santarvėje su savimi, mano ji.
J. Balvočiūtė sako esanti ypač laiminga, kad jos žolelių arbatomis domisi ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunimas iš įvairių šalių. Kurį laiką žmonės buvo nutolę nuo žolių. Vaistininkė apgailestavo, kad visame pasaulyje pripažintą vaistažolių poveikį kol kas ignoruoja tik mūsų medikai. Tačiau ir tarp gydytojų mažėja skeptikų, pastebi vaistažolininkė. Jie pacientams jau atvirai nebesako, kad žolės negali padėti.
Pasak J. Balvočiūtės, prieškario Lietuvos ūkis buvo tipinis ekologinis. Tereikėjo jį išsaugoti ir šiandien pasaulyje lietuviai būtų gerokai turtingesni. Tačiau, užuot išsaugoję senąsias tradicijas, kai kurie ūkininkai griebiasi pasibaisėtinų priemonių - laukus purškia raundapu, kuris greičiau brandina grūdus.
Norint, kad vaistažolės nepakenktų, reikia jas tinkamai surinkti. Išlaikyti neatidrėkusias ir labai sausas. Būtina gerai išdžiovinti, kad lūžtų. Prieš tai galima pakaitinti 80 laipsnių orkaitėje, kad neliktų vabzdžių. Kaitinant pažarstyti. Ištraukus atvėsinti iki normalios temperatūros ir sandariai sudėti. Ypač saugoti nuo drėgmės.
J. Balvočiūtė daug dėmesio skiria visuomenės švietimui: skaito paskaitas, yra paskelbusi apie 30 mokslinių ir daugiau kaip 70 mokslo populiarinimo straipsnių. Kartu su kitais bendraautoriais parašė šešias knygas plačiajai visuomenei. Farmacininkų tobulinimosi kursuose prie Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto skaito paskaitas apie ekologinę vaistažolininkystę. Jau ne vienus metus J. Balvočiūtės ūkio teritorijoje įsikuria jaunųjų ekologų stovykla "Rasakila" ir kitos moksleivių stovyklos.
Žemuogių lapų arbata gydo inkstus, mažakraujystę. Ežiuolės stiprina imunitetą. Kraujažolės vaikams pagerina apetitą, mažina hiperaktyvumą. Paprastieji kiečiai veikia raminamai.
Jadvyga‘s herbal teas can also be purchased in locations listed below (cities and districts in alphabetical order). All the teas are supplied to distributors packaged and labelled. Labels indicate production and use by dates, weight, product batch number, production standard number, and „Ekoargos“ register number.
Pasidalinti savo kelių dešimtmečių žolininkės patirtimi bei patarimais antradienį į Rusnę buvo atvykusi ypatinga viešnia - Jadvyga Balvočiūtė, žolininkė, gerai žinoma ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Sveikindamos viešnią šio susitikimo organizatorės - Rusnės bibliotekos darbuotojos ragino gausų būrį vyresnio amžiaus rusniškių, kurie atėjo į susitikimą, pateikti aktualius klausimus. J. Balvočiūtė pasakojo, kad jau nuo vaikystės žavėjosi augalais, o iš savo senelės gavo pirmųjų liaudies medicinos žinių. Kiek padirbusi vaistinėje, ji, kai tik atsirado galimybė, nedvejodama perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Meilė augalijai tik dar labiau augo. Viešnia pasakojo, kad jos namuose, daržinėje, ūkiniame pastate bei klėtyje visais metų laikais kvepia džiovintais žolynais. Moteris savo ūkyje Mažeikių rajone ekologiškai augina kelių šimtų rūšių vaistinius augalus. Vaistažoles renka visus metus, jau žiemą pradeda rinkti medžių pumpurus.
Rusniškiams J. Balvočiūtė pristatė apie 70 rūšių pačios sukurtų arbatų: kasdieniam stalui tinka „Aromatinė“, kuri pagaminta iš aromatinių augalų ir tinka virškinimui gerinti. „Kava be kavos“ - sveikuolišku pagrindu pagaminta kava iš cikorijų, trūkažolės bei kiaulpienės šaknų.
Anot J. Balvočiūtės, visas žoleles, jų stiebus ar šaknis ji pati užpliko verdančiu vandeniu. Skiriasi tik užplikyto mišinio laikymo laikas. Žolininkė patarė, kad turinčias gleivių vaistažoles reikia perkošti per kuo retesnį sietelį, nes tuomet išliks gydančiosios augalo savybės. Pasak viešnios, ruošiant vaistažolių mišinius visas žoles ir šaknis būtina susmulkinti ir sumaišyti.
Pasak žolininkės, šiai ligai gydyti, simptomams mažinti pirmiausia padės pakeista mityba bei žolelės, kurios nušarmina organizmą. Peršalimo ligas žolininkė pataria gydyti pirmiausia karštame vandenyje pamirkant kojas ar išsimaudant karštoje vonioje. Prakaitavimą geriausiai skatina avietės, tinka jų vaisių ar uogų, lapų arbata. Avietės bus veiksmingesnė su vingiorykščių žole, šalpusnių žiedais ar lapais, liepų žiedais. O gerklės perštėjimą sumažins bei gydys plautės, vingiorykštės, debesylo, svilarožės, dedešvos žolės, liepų ar šeivamedžių žiedų, svilarožės lapų arbata. Žolininkė sako, kad į ją reikia įberti sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Pasak žolininkės, nuo kosulio padeda nemažai vaistažolių. Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos plaučių, šventagaršvių, gysločių žolės arbatos. Itin veiksminga imuninę sistemą stiprinanti vaistažolė - rausvažiedė ežiuolė. Žolininkė teigė, kad rusniškiai savo saloje didžiąją dalį vaistažolių, kurias ji paminėjo, tikrai atrastų.
Kraujotakos problemų turintiems žmonėms žolininkė siūlo paprastųjų kaštonų ir gudobelių žiedų, geltonžiedžių barkūnų, burnočių, rasakilų žolės, beržų lapų.