Bulvė - tokia kultūra, kurią rasi beveik kiekviename namų ūkio sklype. Tai viena populiariausių daržovių mūsų kraštuose, kurios gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų.
Dalinsimės patarimais apie bulvių sėklos daiginimą, sodinimą bei tręšimą, kad užaugintumėte gausų ir kokybišką bulvių derlių.
Sėklinių bulvių paruošimas
Prieš sodinant bulves pirmiausia reikia pasidaryti namų darbus ir išsirinkti tinkamą veislę. Vietoje maistinių bulvių rinkitės sertifikuotas sėklines bulves, kurios yra dauginamos ir auginamos specializuotuose ūkiuose.
Visos sėklinių bulvių veislės yra fasuojamos į vieną pagrindinę frakciją - 35/55 mm. Didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį, o mažiausi - neiškristi per 35 milimetrų kvadratinę akį. Stambi frakcija 55/60 mm arba mažesnė frakcija 28/35mm yra nestandartinės ir tiekiamos esant pagrindinės frakcijos trūkumui.
Sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai, todėl, remiantis teisės aktais, iki 3% visų gumbų sėklinių bulvių pakuotėse gali neatitikti šių dydžių.
Sėklinių bulvių kategorija yra kokybės klasė, nustatoma pagal sėklinių bulvių dauginimo kartas, tai yra reprodukcijas. Populiariausia yra vadinama „pirmo atsėlio” - sertifikuota kategorija A. Antro atsėlio sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš pirmo atsėlio ir yra paskutinė žemiausia sėklinių bulvių kategorija B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai. A ir B klasių augalo pasas - etiketė - yra mėlyna. Ją išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba sertifikuojant siuntą kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus.
Augalo pasas tai - dokumentas, kuris užtikrina reguliariai atliekamą fitosanitariną augalo kontrolę, jog gumbų neužkrėstumą kenksmingais organizmais ir atitinka sėklai keliamus minimalius kokybės reikalavimus.
Kada reikia atsinaujinti sėklą?
Kiekvienais metais rekomenduojame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves. Užtenka vienerių metų nekokybiškos dirvos ir šalia ligotų pasėlių, kai po metų užaugintas derlius naudojamas sėklai bus nekokybiškas, o dar po metų ar kitų duos ženkliai prastesnį derlių.
Kai bulvės „išsigimsta“, gumbai tampa labai jautrūs ligoms, pasireiškia įvairūs defektai, suskilinėjimai ir puviniai, sumažėja derlingumas, keičiasi bulvių skonis, gerokai prasčiau žiemoja ir pūva sandėlyje.
Jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, patariame atsinaujinti sėklą kiekvienais metais.
Bulvių daiginimas
Norint anksti užauginti bulvių derlių, rekomenduojama jas daiginti. Daiginti reikia pradėti vidutiniškai šešios savaitės prieš sodinimą. Tam tikslui akutėmis į viršų išdėliokite sėklines bulves negiliuose padėkluose ir juos padėkite šviesioje, bet ne šaltoje patalpoje.
Norint sudaiginti bulves, jas reikia išberti į plastmasinę arba medinę daržovėms skirtą dėžę ir tolygiai paskleisti. Bulvėms sudygti reikalinga 18-20 laipsnių šilumos temperatūra ir 80-90 proc. drėgnumas.
Geriausia daiginti šiltnamyje arba kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Daiginti reikėtų 3-6 savaites tai yra tol, kol bulvių daigeliai pasiekia 2-3 cm.
Norint dar labiau paankstinti bulvių derlių, galima naudoti durpių substratą. Pastarojo reikia išberti į dėžę 5-10 cm, o ant viršaus uždėti bulvių gumbus.
Geriausia sodinti bulves, kai daigai būna išaugę apie 2 - 3 cm. Norint greitų ir didelių ankstyvųjų veislių bulvių, ant gumbo palikite tik po 3 daigelius, kitus nulupkite. Tokiu būdu iš ankstyvųjų veislių bulvių greičiau išaugs didesnės bulvės, tačiau kelme jų bus mažiau.
Sodinimas
Sodinimo laikas daro didelę įtaką gumbų derliui ir kokybei. Bulvės turėtų būti sodinamos kiek įmanoma anksčiau, nes tai mažina virusų plitimą, tačiau tikrąjį bei tinkamą laiką nurodo pati gamta.
Rekomenduojamas bulvių sodinimo laikas - pavasarį, kai dirva sušyla iki +6/+8C laipsnių. Rekomenduojame nesodinti bulvių į labai drėgną žemę, laikytis ~70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai.
Jei žemė lygi, darykite negilias vagutes ir sudėkite gumbus. Seklus sodinimas - kai bulvė yra iki 2 cm nuo žemės paviršiaus, optimalus - 2-4 cm, gilus - giliau nei 5cm nuo žemės paviriaus po vagų išlyginimo. Pasirinkite sodinimo gylį pagal veislės savybes ir auginimo rekomendaijas. Jei nėra nurodyta specifinė informacija dėl sodinimo gylio, rinkitės optimalų - 2-4 cm gylį.
Sodinant bulves verta naudoti mikorizinius grybus augalų šaknims HIFAS. Jie savo grybienos hifais sudaro sąjungą su augalo šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Todėl augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis, tampa atsparesni sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms.
Sėklinių bulvių jokiu būdu negalima pjaustyti. Perpjautas ir tokiu būdu sužalotas gumbas bus silpnas, jautrus visoms dirvos ligoms ir kenkėjams, nes neturės toje vietoje apsaugos nuo išorinių veiksnių (odelės). Tokio gumbo dygimo energija sumažėja perpus, nes mažesnis gumbo akučių skaičius išleidžia mažiau produktyvių daigų, kurie augins ženkliai mažesnį būsimą derlių.
Sodinimo metu taip pat patariame saugoti pradygusius gumbų daigelius, kad jie nenulūžtų.
Daugelis ankstyvųjų veislių yra jautrios metribuzinui (herbicidams), todėl, atsižvelgiant į dirvos drėgnumą, šias augalų apsaugos priemones naudokite bulvėms nesudygus.
Dirvožemis
Tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais, tad tinka priesmėlis, priemolis, durpinis dirvožemis.
Bulvių šaknys sunaudoja žymiai daugiau dirvoje esančio oro nei kokie kiti augalai. Trūkstant deguonies, gumbai prastai bręsta. Ypač sunkiose dirvose bulvės auga gerai tik tuomet, kai sodinamos į gerai išdirbtus, organinėmis trąšomis pritręštus arimus.
Drėgmės balansas itin svarbus augantiems augalams, todėl siūlome vengti smėlėtų vietovių, nes sausros metu dirva tiesiog išdžiūsta. Bulvės taip pat nepakenčia šlapios ir šaltos dirvos.
Pasirenkant tinkamą dirvožemį didelę reikšmę turi priešsėliai ir sėjomaina, nes bulvės gali būti sodinamos į tą pačią dirvą tik kas tris arba netgi kas keturis metus.
Dirvožemio rūgštingumas (pH) - kitas svarbus faktorius, lemiantis bulvių gumbų kokybę.
Priežiūra
Vienas iš svarbiausių bulvių priežiūros darbų yra palaikyti purią ir nepiktžolėtą dirvą. Todėl praėjus 4 - 6 dienoms po bulvių sodinimo, reikia pradėti purenti paviršinį dirvos sluoksnį.
Turbūt nėra nieko pastovesnio, nei nuolat kintantys orai. Nors rodos Lietuvoje orai gana lengvai nuspėjami, tačiau kartais gamta iškrečia keistokų išdaigų ir, pasodinus bulves, nėra nieko nuostabaus, kad pradėjus dygti bulvėms išgirstate apie gręsiančias šalnas. Tada nakčiai bulves reikėtų dengti agro arba polietilenine plėvele.
Šiuo atveju noriu priminti, kad bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant -2 °C temperatūrai, jei tokios šalnos trunka 5 - 6 val. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai.
Nušalus sudygusių bulvių lapams ir stiebams, dirvoje lieka stipri šaknų sistema. Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytymą ir senėjimą.
Bulvienojams pasiekus 10 - 15 cm aukštį, tarpueiliai turi būti ne tik purenami, bet ir kaupiami. Kaupimas kartojamas tol, kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. Dažniausiai bulves reikia kaupti 2 - 3 kartus. Sunkesnėse dirvose pasodintos bulvės, ypač lietingą vasarą, kaupiamos ariant gilesnę vagą.
Kai bulvienojai pasiekia maždaug 25 cm aukštį, apkaupkite sukeldami vagos aukštį net iki 12 cm. Jeigu to neįmanoma atlikti vienu kaupimu, kaupkite kelis kartus. Kaupiant vėliau gali būti pažeidžiamos bulvių šaknys ir stolonai. Bulvių kaupimo darbus reikia atlikti pakankamai sausoje dirvoje.
Beaugdamos bulvės yra labai jautrios ne tik drėgmės pertekliui, bet ir jos trūkumui dirvoje, nes su vandeniu yra įsisavinamos gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos, ištirpusios dirvožemyje. Todėl nors paruoštoje dirvoje mineralų gausos pakanka, tačiau dėl drėgmės trūkumo bulvės nepasisavins vandenyje tirpstančių mineralinių medžiagų, ko pasekoje sumažės produktyvumas ir gali užpulti ligos.
Turėdamos pakankamą kiekį drėgmės bulvės turės mažiau problemų, susijusių su gumbų vystymusi. Tik ką pasodinus bulves, kol bulvienojai nepaauga iki 5 - 10 cm, jų laistyti nereikia. Tačiau jeigu nuo pat pasodinimo nebuvo lietaus, o bulvienojai pasiekė tokį aukštį, jau reikia pasirūpinti, kad bulvėms netrūktų drėgmės.
Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą.
Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei kaupsite kauptuku, tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais.
Tręšimas
Gauti gerą derlių be papildomo tręšimo gali būti neįmanoma. Jei neužtikrinama subalansuota mityba, sumažėja ne tik bulvių derlius, tačiau nukenčia ir jo kokybė.
Gausiam ir sveikam derliui pasiekti rekomenduojame tręšti organinėmis arba neorganinėmis trąšomis (arba 50/50 kombinacija). Bulvėms kompleksiškai būtinos azoto, fosforo ir kalio trąšos (N, P, K) su įvairiais mikroelementais, kuriomis tręšti reikia sodinimo metu, vėliau, esant poreikiui (pažeidus šalnoms, užklupus stichinėms sausros ir pan.), galima naudoti mineralines trąšas.
Bulvėms, kaip ir kitiems augalams, augti ir vystytis reikia pakankamai mineralinių medžiagų - fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies ir kt.
Pavyzdžiui, azotas yra labai svarbus lapų ir gumbų augimui. Panašiai kaip ir kalio, didelė dalis azoto yra pernešama iš lapų į gumbus maisto medžiagų kaupimo tarpsnyje.
Kalis ypač svarbus derlingumui ir gumbų vienodumui. Bulvėms yra būdingas “prabangus, gurmaniškas” kalio įsisavinimas.
Magnis labiau reikalingas vėlesniuose vegetacijos tarpsniuose, ypač maisto medžiagų kaupimo metu, nes pagrindinis magnio tikslas - palaikyti gumbų kokybę.
Kalcis užtikrina netrikdomą lapų augimą, antžeminės augalo dalies formavimąsi. Palyginti dideli kalcio trąšų kiekiai reikalingi, kad bent nedideli jų kiekiai patektų į gumbus, tai labai svarbu derliaus kokybei.
Siera reikalinga visuose vegetacijos tarpsniuose ir yra ypač svarbi, nes mažina šašligės (paprastųjų rauplių) riziką.
Palyginti dideliais kiekiais reikalingi fosfatai, ypač ankstyvuosiuose vegetacijos tarpsniuose, kad skatintų įsišaknijimą ir gumbų užsimezgimą, bei vėlyvuosiuose vegetacijos tarpsniuose maisto medžiagų kaupimui gumbuose.
Todėl geriausia papildomai tręšti trąšomis, kurios yra subalansuotos buvių papildomam maitinimui. Netinkamai subalansavus trąšų kiekį gali pradėti augti pernelyg vešlūs bulvienojai, kas rodo, kad bulvės pertręštos azoto trąšomis.
Jokiu būdu pavasarį bulvių tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų, nes tai gali sukelti bulvių ligas ar smarkiai pakenkti pasėliui. Kalkes ir šviežią mėšlą rekomenduojama naudoti 2 metai iki sodinat bulves į tą dirvą.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Norint užkirsti kelią bulvių ligų atsiradimui ir vystymuisi, reikia laiku atlikti visus bulvių auginimo ir priežiūros darbus.
Pavojingiausia liga bulvėms yra bulvių maras, nes ji pažeidžia visas augalo dalis, nuo daigų iki gumbų.
Pirmieji maro požymiai pasirodo ant lapų - mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės. Vėliau pastarosios plečiasi.
Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų - tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas.
Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasirodo po 4-10 dienų, palankiu oru - net po 3 dienų.
Bulvių pasėlius galima apsaugoti nuo maro taikant profilaktines priemones, auginant atsparias veisles, nupurškus tinkamu laiku ir tinkamais fungicidais.
Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės saugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Labai svarbu nesuvėlinti pirmo fungicidų purškimo.
Paskutiniams puškimams rekomenduojame naudoti efektyvius gumbų fungicidus nuo maro. Bulvienojų naikinimas cheminiu būdu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių. Rekomenduojame naudoti Infinito.
Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Priklausomai nuo kritulių dažnumo, bulves nuo maro purkškite maždaug kas 10-14 dienų, pradedant nuo Joninių (birželio 24 d.).
Kolorado vabalai naikinami purškiant bulves sisteminiais ar kontaktiniais insekticidais. Juos geriausia naudoti tuomet, kai pasirodo jaunos vabalų lervos. Nupurškus laiku, dažniausiai užtenka 1 purškimo.
Jei augalus itin puola kenkėjai, vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščias ir jas sunaikinkite.
Sandėliavimas
Mūsų vertinimu, geriausiai išsilaiko vėlyvesnės brandos veislės, tokios kaip Melody, Karelija, Esmee, Camelia, Queen Anne, Emanuelle. Pastarosios turi ilgo žiemojimo savybių, nes išlaiko ilgą ramybės periodą.
Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti, todėl patariama tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę ir mechaniškai nepažeisti. Sandėliuoti patariama tamsioje, vėsioje, neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje.
Bulvėms laikyti plastikiniai maišai netinka - tam geriau rinktis pintas, medines dėžes, orui pralaidžius maišus.