Vincas Kudirka - žymiausias XIX a. pabaigos lietuvių publicistas, „Varpo“ steigėjas, leidėjas ir autorius, formavęs pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį. Kudrka Vincas gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje, o mirė 1899 m. lapkričio 16 d. Vladislavove (dabar Kudirkos Naumiestis). Jis buvo lietuvių rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas ir visuomenės veikėjas.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
V. Kudirka gimė pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais savo gabumais. Baigęs pradžios mokyklą, 1871 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Didelę įtaką jam padarė Adomo Mickevičiaus, Juozapo Ignoto Kraševskio, Vladislavo Sirokomlės, Julijaus Slovackio ir kitų lenkų rašytojų kūryba, ir jos veikiamas jis save gimnazijoje laikė *gente lituanus, natione polonus*. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas V.Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi dvejus metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“.Netekęs materialinės tėvo paramos, 1879 m. jis vėl tęsė mokslą Marijampolės gimnazijoje remiamas Zapyškio klebono kun. Jurgio Kolytos. 1881 m. V.Kudirka sidabro medaliu baigė gimnaziją, ir galėjo gauti Maskvos universitete stipendiją, tačiau jis be jokios piniginės paramos išvyko studijuoti į Varšuvos universitetą. Vienerius metus studijavo istorijos-filologijos fakultete, vėliau perėjo į medicinos fakultetą.
Veikla ir kūryba
Nors Varšuvoje V.Kudirka buvo stipriai veikiamas lenkų kultūrinės aplinkos, jis nebuvo abejingas lietuviškiems reikalams. Perskaitęs mėnraštį „Aušra“ dar studijuodamas įsitraukė į tautinio atgimimo judėjimą. 1883 m. pasirodęs laikraštis „Aušra“ paskatino V.Kudirką ne tik žengti kartu su tautiškai bei kultūriškai atbundančia Lietuva, bet ir stoti jos priešaky, jai vadovauti. 1885 m. „Aušroje“ pasirodė pirmasis spausdintas V.Kudirkos kūrinys - pasakėčia „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Tais pačiais metais dėl Karlo Markso „Kapitalo“ perrašymo hektografavimui, V.Kudirka buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš universiteto. Po malonės prašymo carui 1887 vėl priimtas į universitetą, kurį baigė 1889 m.1888 m jis įkūrė Varšuvos lietuvių studentų nelegalią draugiją „Lietuva“. 1890-94 dirbo gydytoju Šakiuose. Rašė literatūrinius kūrinius, rinko tautosaką, komponavo muzikines pjeses. Nuo 1890 m. V.Kudirkos iniciatyva buvo leidžiamas laikraštis „Ūkininkas“. 1889 sausį išleido lietuviško žurnalo Varpas (iki 1899 su pertraukomis jį redagavo) pirmąjį numerį, 1890 organizavo laikraščio Ūkininkas leidimą.
Literatūrinis palikimas
Reikšminga V. Kudirkos literatūrinio palikimo dalis - grožinė kūryba. 1888-97 parašė eilėraščių, skirtų svarbiems savo gyvenimo įvykiams: pirmajam žurnalo Varpas numeriui to paties pavadinimo agitacinį simbolistinį eilėraštį, alegorinį eilėraštį Labora!, sukurtą Varšuvos universiteto baigimo proga, vėliau tapusį moksleivių himnu, eilėraštį Gražu, gražiau, gražiausia, parašytą Lietuvos draugijos įkūrimo proga, eilėraštį Ne tas yra didis, apmąstantį kovos už demokratinę visuomenę, teisingumo, minties laisvės ir lygybės idėjas, lietuvių inteligentijai skirtą auklėjamojo pobūdžio eilėraštį Lietuvos šviesuoliams, po Kražių įvykių - eilėraštį Maniemsiems. Sukūrė alegorinių pasakėčių - politinių pamfletų (Žvirbliai ir kaliausė, Šiaučius ir gizelis) ir meilės sonetą Valerijai (visi paskelbti eilėraščių rinkinyje Laisvos valandos 1899). Prieš pat mirtį parašė eilėraštį (ir sukūrė jam muziką) Tautiška giesmė (išspausdinta 1898 09 15 žurnale Varpas nr. 6; 20 a. V.Nuo 1895 m. gyveno Naumiestyje, čia ir parašė „Tautišką giesmę“, kuri buvo išspausdinta 1898 m. šeštajame „Varpo“ numeryje. V. Kudirka rašė satyras, straipsnius, vertė dramas. Jo palikimas - tai satyriniai apsakymai „Viršininkai“, „Vilkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“, „Cenzūros klausimas“, poezijos rinkinys „Laisvos valandos“, lietuvių liaudies dainų rinkinys „Kanklės“. Satyrose Viršininkai (1895), Lietuvos tilto atsiminimai (1896), Cenzūros klausimas (1897), Vilkai (1898) derinami realūs faktai, groteskas ir absurdo dramaturgijos elementai, išjuokiami caro valdininkai Lietuvoje, spaudos draudimas, lietuvių inteligentų bailumas, mokoma savigarbos, valstiečiai skatinami pilietiniam nepaklusnumui, raginami vienytis, ieškoti teisingumo.Parašė literatūros kritikos: Varpe išspausdino lietuvišką poetikos traktatą Tiesos eilėms rašyti, recenzavo knygas, poeziją, daug reikšmės teikė meniškumui, laikėsi klasikinės aristoteliškos poetikos, klasicistinio trijų vienumų reikalavimo, siekė kūrinio formos bei turinio dermės, vertino dramaturgiją, satyras, istorinius veikalus.
Muzikinė veikla
V. Kudirka komponavo muziką, rinko lietuvių liaudies dainas (rinkinys Kanklės 2 sąsiuviniai 1895-99), vienas pirmųjų jas harmonizavo, parūpino lenkų muzikų harmonizacijų. Parašė pramoginės šokių muzikos - polkų, valsų, mazurkų.
Paskutiniai gyvenimo metai
Susirgęs džiova, 1894 m. pabaigoje išvyko į Jaltą (Krymą) gydytis, bet dėl lėšų stokos 1895 m. grįžo į Lietuvą. 1894-97 gydėsi Kryme ir Adrijos pajūryje, vasarai sugrįždavo į Lietuvą. 1895 viešėdamas Plokščiuose buvo caro žandarų suimtas už lietuvybės skleidimą ir kurį laiką kalintas Kalvarijos kalėjime. 1896 amnestuotas apsigyveno pas tėvą Paežeriuose. Tais pačiais metais dėl lietuviškos veiklos buvo suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. Vos 40 metų V.Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 6 d.
Įtaka ir atminimas
V.Kudirkos didelė įtaka atgyjančiai lietuvių tautai nesiriboja vien XIX a. V. Kudirka per Varpą lietuvių tautinį atgimimą susiejo su Vakarų Europos liberalizmo sąjūdžiu ir demokratijos idėjomis, ugdė lietuvių tautos kovingumo dvasią ir padėjo susiformuoti vienai pagrindinių lietuviškų politinių srovių - varpininkams (iš jos vėliau susikūrė Lietuvos demokratų partija).1934 Naumiesčiui suteiktas Vinco Kudirkos vardas. 1991 Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė Vinco Kudirkos premiją (už humanistines, etines vertybes ir pilietinės, patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ir fotožurnalistikos autorinius darbus).V. Kudirkos paminklai pastatyti Šakiuose (1998, skulptorius S. Žirgulis), Kudirkos Naumiestyje (1934, skulptorius V. Grybas), Paežeriuose (1965, skulptorius V. Pleškūnas). Kudirkos Naumiestyje pastatytas ir įrengtas rašytojo muziejus (1998), Paežeriuose - memorialinė klėtelė muziejus (1965). 2000 įkurtas Labdaros ir paramos fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti (fondo valdybos pirmininkas J. Galdikas).
Svarbiausi Vinco Kudirkos gyvenimo įvykiai
| Data | Įvykis |
| 1858 m. gruodžio 31 d. | Gimė Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje |
| 1871 m. | Įstojo į Marijampolės gimnaziją |
| 1877 m. | Įstojo į Seinų kunigų seminariją |
| 1881 m. | Baigė Marijampolės gimnaziją sidabro medaliu ir įstojo į Varšuvos universitetą |
| 1885 m. | Pasirodė pirmasis spausdintas kūrinys „Aušroje“ - pasakėčia „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Buvo suimtas ir pašalintas iš universiteto. |
| 1888 m. | Įkūrė Varšuvos lietuvių studentų nelegalią draugiją „Lietuva“ |
| 1889 m. | Išleido pirmąjį žurnalo "Varpas" numerį |
| 1890-1894 m. | Dirbo gydytoju Šakiuose |
| 1898 m. | Parašė „Tautišką giesmę“ |
| 1899 m. lapkričio 6 d. | Mirė Vladislavove (Kudirkos Naumiestyje) |
