Šiandien saulėta virtuvė švenčia savo 1 metukų ir 2 mėnesių gimtadienį! Labai norėjau tokį šventinį įrašą paskelbti lygiai vienerių metų proga, bet… pražiopsojau. O laukti antrų metų kažkaip ilgoka. Bet kodėl negalima švęsti metų ir dviejų mėnesių, pagalvojau. Galima? Galima!
2009 m. rugsėjo 18 d. saulėta virtuvė startavo su karameliniu varškės ir riešutų pyragu, ir pradėjo savo skanų ir dažniausiai saldų gyvenimą maisto tinklaraščių pasaulyje. Šis įrašas jau 240 - asis, ir tai tikrai nemažai. Juolab, kad beveik visi įrašai yra ir su receptais, o tai jau tikrai nemažai.
Pamenu, kad atidarydama saulėtą virtuvę, aš sau pažadėjau daug ką: gražesnes nuotraukas, įdomesnius įrašus, įvairesnius ir patrauklesnius receptus, visapusiškai geresnę atmosferą ir dar daug daug… Be proto sunku yra vertinti save ar savo darbus, bet… tyliai tikiuosi, kad mano pažadai sau buvo beveik išpildyti. Norėčiau, kad taip tikrai būtų.
Dar pamenu, kad mėgdavau sakyti, jog tinklaraštį rašau dėl savęs. Na, žinot, visi išbandyti ir patikrinti receptai vienoje vietoje, su savo pačios komentarais, su savomis nuotraukomis. Bet laikui bėgant supratau, kad taip sakyti - gryniausias melas. Kas būtų saulėta virtuvė, jei nebūtų skaitytojų? Nebūtų tų žmogučių, kurie skaito, gamina, bando ir komentuoja? Pasidalina įspūdžiais, kartais sukritikuoja, kartais pagiria? Jie visada paskatina eiti pirmyn - visai nesvarbu, koks tai komentaras. Jie visi vertingi.
Ir ne tik aš, o ir visi mano skaitytojai, kuria saulėtą virtuvę, jos atmosferą, jaukumą bei šilumą. Jeigu rašai, stengiesi ir spaudi mygtuką „publikuoti“, reiškia, rašai ne tik sau. Nori, kad tave išgirstų. Ir dar to negana - nori, kad tave suprastų ir palaikytų. Ir būtent todėl skaitytojų nuomonė yra pati svarbiausia.
O kad kalbėtis būtų smagiau, atnešu tortuką. Jau gamintą ne vieną kartą - labai skanų migdolinį tortą su maskarpone. Vakar buvo Danny gimtadienis. Aš dovanojau tortą. Kadangi tortas jau suvalgytas, tai turiu pasakyti, kad tortas buvo labai skanus.
Tikrai nekuklu, negražu ir apgailėtina yra girtis, bet tortas sulaukė krūvos komplimentų, vienas iš jų mano Tomo buvo: „Tai turbūt antras skaniausias tortas, kokį teko valgyti gyvenime“. Aš pati nekukliai suvalgiau du gabalus…. Na, gerai gerai… Tris, iš tikro….
Šaldytuve turėjau didelį indą maskarponės sūrio ir jo galiojimo laikas pradėjo tiksėti garsiai, net uždarius šaldytuvą girdėdavosi: „Liko tik 5 dienos“ ir t. t.…….. Taigi, reikėjo greitai imtis priemonių. Kaip sakė viena italė, kurios paskaitos apie tortus ir saldumynus man teko klausyt, Maskarponė yra sūris, kuris įsivaizduoja esąs grietinėlė (neįsivaizduojamo riebumo grietinėlė, beje)….
Maskarponė ir šokoladas visuomet labai gerai dera poroje, kava taip pat puikiausiai papildo šį duetą… Taip apie tai ir buvo tas Danuko tortas… Jei pakaks ryžto jam gaminti, biskvitą geriausia išsikepti dieną prieš, jei negalite/pamiršot/tingit, nieko tokio ir tą pačią dieną, bet reikės laukti, kol atauš….
Pirma vieta mano tinklaraščio favoritų sąraše. Mano skoniui šis tortas yra tobulas . Vertas kartoti dar ir dar kartą.
Ingredientai:
- 200 g.
- 200 g.
- 200-220 g.
- 2 a.š.
- 450 g.
- 2 v.š.
- 100 g.
- 200 g.
- pora saujų kepintų ir pasūdytų žemės riešutų ( naudojau sūdytus ,nes į Snickers šokoladą taip pat dedami sūrūs.Gavosi super !!! Aš sunaudojau apie 200 g. juodojo šokolado ir 200 ml. Jį naudojame pagal poreikį.
Gaminimo eiga:
- Pilame grietinę ,maišome ir sijojame miltus su kepimo milteliais. Žiūrėkite pagal tešlos tirštumą.
- Tešlą padaliname į 2 dalis. Vieną dalį pilame į kepimo popieriumi išklotą formą ir dedame į 180* C įkaitintą orkaitę .Kepame 15-20 min.
- Kambario temperatūros sviestą ir Rududu ištriname iki vientisos masės be gumuliukų .Dedame riešutus ir išmaišome. Tai geriausiai atliksite blenderio pagalba. Taip pat Rududu ir sviestą galima išplakti mikseriu.
- Rezultatas vertas visų jūsų pastangų . Iš tortui naudojamų ingredientų galite pasigaminti keksiukų .