Neretai nuo rugsėjo iki balandžio nebūna net laiko pagalvoti apie taisyklingesnę mitybą. Darbai, nuolatinis stresas, o juk medikai rekomenduoja, kad esant stresui, nereikėtų dar ir dietų laikytis. Tad mitybos pokyčiams belieka vasarą - darbuose šioks toks štilis, o dar mėnuo atostogų. Būtent todėl vasaros metu rekomenduojama atsikratyti kelių žalingų mitybos įpročių. Pirmiausiai, tarti sudie saldumynams.

Šiltuoju metu natūraliai galima pereiti prie sveiko ir žalio maisto. Nors šis sezonas daugeliui asocijuojasi su ilgais pavakarojimais prie šašlykų ir saldumynų nukrauto stalo, labai siūlyčiau riboti mėsos patiekalus, saldumynus, alkoholį, nes tai apsunkina ir užteršia organizmą.

Kai vasaros atostogos atrodo tokios trumpos, o svorio numesti reikia taip daug, kyla mintis imtis griežtų dietų ir atsikratyti antsvorio per trumpą laiką. Iš tiesų, sveikos mitybos požiūriu, šių produktų ir taip vertėtų atsisakyti, nes jie nėra turtingi kažkokiomis maisto medžiagomis. Dėl karščio šie produktai greitai sugenda ir gali kelti rimtą grėsmę apsinuodyti. Visgi, niekada nesiūlau pulti į kraštutinumus, kadangi tai paprastai sukelia didelį šoką organizmui, mūsų emocijoms.

Vienos dienos bado dieta: kas tai?

Vienos dienos badavimas yra vienas seniausių ir paprasčiausių būdų ne tik fizinei, bet ir dvasinei būklei pagerinti. Labai pritariu ir vienos dienos (per savaitę) iškrovoms geriant tik skysčius (natūralias sultis, žalius kokteilius). Mitybos specialistai sako, jog vasaros metu (gal dėl karščio, gal dėl ramesnės nuotaikos) ir taip sumažėja apetitas. Išlieka tik viena rizika, kad nuslūgus karščiui, jau vakare atsiranda noras pavalgyti.

Kaip tai veikia?

Negaudamas maisto organizmas persitvarko, kad išgyventų badą. Jis stengiasi išsivalyti - aktyviai šalina žalingąsias medžiagas. Nesveiki arba pažeisti audiniai yra „sudeginami“, dėl suintensyvėjusios kraujo apytakos pašalinamos nuodingosios medžiagos, o riebalų sankaupos išnaudojamos energijai gaminti.

Vienu kartu žmogui suvalgyti būtiną paros maisto kiekį būtų labai nefiziologiška - per didelis maisto tūris. Dėl to turėtume reikalingą maisto kiekį išdalyti į keletą valgymo kartų per dieną. Rekomenduojama (priklausomai nuo mūsų skrandžio išsituštinimo greičio) valgyti nuo 3 iki 5 valandų intervalais. Kiekvienas gali pasirinkti individualiai.

Taip pat nereikėtų pamiršti protingo fizinio aktyvumo. Čia vertėtų prisiminti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas per savaitę 150-300 minučių užsiimti fizine veikla. Na, o protingas pabadavimas, derinamas su Viduržemio jūros dieta ir fiziniu aktyvumu, yra fantastiškas būdas per 4 mėnesius atnaujinti savo kūną.

Vienos dienos bado dietos nauda

Remiantis kai kurių mokslininkų pastebėjimais, periodinis vienos dienos badavimas turi teigiamos įtakos ne tik svorio kitimui, bet ir ilgesnei gyvenimui trukmei bei aktyvesnei smegenų veiklai. Atlikus tyrimus su vyresnio amžiaus žmonėmis nustatyta, kad trumpalaikis badavimas padeda apsaugoti širdį, kraujotakos sistemą ir smegenis nuo daugelio su senėjimo procesais susijusių ligų.

• Kūno apvalymo procesas: Negaudamas užtektinai maisto medžiagų, organizmas atsikrato visko, kas eikvoja jo ribotą energiją. Visi nesveiki audiniai yra pašalinami, o pažeisti - atkuriami. Tokių procesų metu sumažėja fiziniai skausmai, valosi ne tik vidiniai organai, bet ir poodiniai sluoksniai, prakaito liaukos.
• Poveikis insulino gamybai: Kadangi ribojant maistą sumažinama insulino gamyba, tai sumažėja cukrinio diabeto tikimybė, o smegenų veikla tampa aktyvesnė.
• Įtaka onkologinėms ligoms: Jausdamos maisto stygių smegenys visą organizmą paruošia išgyventi, todėl jis tampa atsparesnis stresui. Žmonėms, kurie gydomi chemoterapija, periodinis badavimas sumažina ne tik emocinį stresą, bet ir chemoterapijos žalą organizmui.

Rizika ir įspėjimai

Vis dėlto norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, t. y. Nepaisant to, kad OMAD (angl. One Meal A Day) dieta yra populiari, ji kelia didelį pavojų sveikatai. Moksliniai įrodymai atskleidžia, kad ilgai badaujant kasdien gali sulėtėti medžiagų apykaita, atsirasti mitybos trūkumų ir sutrikti gliukozės reguliavimas.

Pradėkime nuo gerų žinių: bado dieta tikrai padeda sulieknėti. Tačiau tik gydomoji, ir tai tik prižiūrint specialistui. Savavališkų veiksmų imtis negalima - tai gali baigtis netgi mirtimi. Natūralu, kad kartu su alkio jausmu gali būti jaučiamas ir svaigulys, kartais pykinimas, tačiau šie nemalonūs požymiai dažniausiai kankina pradedančiuosius.

Pasak biomedicinos mokslų daktaro, dėl badavimo gali paūmėti vidaus organų ligos, ketozė (sergant diabetu - labai pavojinga), ištikti alpimas, kuris gali būti pavojingas dėl traumų rizikos.

Svarbu, kad būtų laikomąsi disciplinos: reguliarus valgymas specifiniu laiku ir preciziškas tikslumas suvartojamo maisto kiekyje. Badaujant paprastai visiškai atsisakoma maisto, geriama tik paprasto vandens, tačiau tiems, kas nesiryžta tokiam išbandymui, siūloma kitų būdų badauti. Kiekvienas būdas turi privalumų, tačiau didžiausias poveikis pastebimas, kai visiškai atsisakoma maisto.

• Mitybos trūkumai: Suspaudus visos dienos maistinių medžiagų poreikį į vieną valgį, kyla didelių sunkumų, susijusių su tinkamu maistinių medžiagų įsisavinimu ir panaudojimu.
• Medžiagų apykaitos pokyčiai: Kai organizmas kasdien badauja ilgiau nei 23 valandas, kaip reikalaujama pagal OMAD (angl. One-Meal-A-Day) metodą, atsiranda reikšmingų medžiagų apykaitos pokyčių. Organizmas pereina į taupymo režimą, todėl gali sumažėti bazinė medžiagų apykaita ir sutrikti hormonų pusiausvyra.
• Psichologinis poveikis: Pritaikius OMAD mitybos modelį dažnai atsiranda trys skirtingi psichologiniai pokyčiai. Pirma, daugelis žmonių nesveikai rūpinasi vieninteliu valgymu, praleidžia valandų valandas planuodami, numatydami ir galimai persivalgydami per tą ribotą laiko tarpą.

Kam vienos dienos bado dieta nerekomenduojama?

Pasak biomedicinos mokslų daktaro, mitybos specialisto Artūro Sujetos, yra aibės būklių, kai apie badavimo praktikavimą kalbėti net neverta: „Įvairūs inkstų veiklos sutrikimai, kepenų ligos, kraujo spaudimo pokyčiai, diabetas, refliuksas, yra vartojami specifiniai vaistai, gydoma onkologinė liga. Šiuo atveju net nekalbame apie nėštumą, žindymą, žmogaus amžių, sportinį darbingumą ir kt.“

Asmenys, sergantys cukriniu diabetu arba hipoglikemija, ilgai badaudami susiduria su pavojingais cukraus kiekio kraujyje svyravimais. Nėščioms moterims, paaugliams ir senjorams reikalingas pastovus maistinių medžiagų kiekis, kurio OMAD paprastai negali užtikrinti. Asmenims, turintiems valgymo sutrikimų, OMAD gali paskatinti nesveikus įpročius ir įkyrų elgesį su maistu.

Alternatyvūs būdai organizmui valyti

Vasarą, kai šilta, kai galima gausiai valgyti žalių daržovių, vaisių, uogų, daugiau būti gryname ore ir kur kas daugiau judėti, valyti organizmą itin lengva, patogu bei efektyvu. Tai daryti siūlyčiau ne vienu pasirinktu metodu, pavyzdžiui, sportuojant ar valgant tik lengvą laistą, bet kompleksiškai - reikėtų ir reguliariai judėti, ir atsisakyti sunkaus, riebaus maisto, saldumynų, taip pat būtina rasti laiko ir įvairiems atsipalaidavimo būdams. Geriausio rezultato sulauksite, jei viską darysite su įkvėpimu, teigiamai nusiteikę.

• Laiko apribotas valgymas per 8-10 val. išlaiko medžiagų apykaitos naudą ir kartu užtikrina tinkamą maistinių medžiagų suvartojimą.
• Viduržemio jūros regiono dieta pabrėžia sveiką maistą, sveikus riebalus ir subalansuotą mitybą, o jos veiksmingumas patvirtintas nuosekliais įrodymais.
• Pertraukiamo badavimo variantai, pavyzdžiui, „5:2” (kalorijų ribojimas dvi dienas per savaitę ne iš eilės), suteikia naudos medžiagų apykaitai be ilgesnių badavimo laikotarpių.

---