Žinių radijo laida „O koks tavo CO2 pėdsakas?” dekonstruoja populiarias tvarumo sąvokas ir ieško paprastų atsakymų į dažnai sudėtingai paprastam žmogui skambančius klausimus.
Tvarus Turizmas ir Keliavimas
Ekoturizmas yra gamtos turizmo rūšis, kuri orientuota į aplinkos tvarumą, ekologijos išsaugojimą, siekiant apsaugoti tam tikrą kraštovaizdį ir skatinti žaliąjį keliavimą. Tuo tarpu tvarus turizmas nėra atskira turizmo rūšis. Tai labiau poveikis, kurį daro žmogus keliaudamas. Tvarų turizmą mes labiau suvokiame kaip būdą, kaip ateityje mes norime formuoti patį turizmą.
Yra tam tikri pasauliniai turizmo tvarumo kriterijai, kurių turi laikytis kelionių organizatoriai, ką turi daryti viešbučiai ir DMO (angliškai tai Destination Marketing Organization) - turizmo rinkodaros organizacijos. Mūsų šalies DMO atitikmuo šiuo atveju būtų „Keliauk Lietuvoje“, jeigu kalbėtume apie Vilnių, tai „Go Vilnius“.
Paskutinė sąvoka verta paminėjimo yra „Atsakingas keliavimas“. Tai yra atsakomybė, visiškai priklausanti keliautojui.
Turizmo Sektoriaus Reikalavimai Tvarumui
Kalbant apie keliones ir kada Estravel pajuto reiklumą tvarumo srityje, tai vertėtų praplėsti mintį, kad Estravel nėra vien tik laisvalaikio kelionių organizatorius. Estravel yra ir verslo kelionių organizatorius, todėl mums taikomi reikalavimai labai stipriai koreliuoja su tarptautinėms įmonėms taikomais reikalavimais.
Kai tarptautinės įmonės pirmosios pradėjo taikyti reikalavimus, skaičiuoti savo CO² pėdsaką, atsakingai keliauti ir dalinti rekomendacijas savo keliautojams, darbuotojams, tai natūralu, kad mes prie to turėjome prisitaikyti ir netgi būti to pirmtakais. Tai buvo, žinokit, turbūt kokį dvylika metų atgal. Tai prasidėjo nuo tarptautinių įmonių, kurios kreipėsi į mus pristatydamos savo programą ir ieškodamos, kaip keliautojų pasirinkimai galėtų būti tvarūs.
Mes patys pradėjome galvoti apie kelias vietas, kur įgyvendinti. Pirmiausia, žinoma, poveikis aplinkai. Antra, poveikis pačiam keliautojui. Ir trečia, poveikis įmonei.
Visa tai prasidėjo nuo paprastų pasiūlymų, kad reikia užsisakyti bilietą su tiesioginiu skrydžiu, iki keliautojų gerovės. Kai keliautojas jaučiasi gerai, jis yra linkęs priimti ilgesnius tvaraus keliavimo sprendimus.
Tai toks kelionės bilietas, kai 20% nuo bilieto kainos yra kompensuojamas padarytas poveikis aplinkai. Tai pavyzdžiui, jeigu jūsų bilietas kainuoja 600 EUR, tai 120 EUR nuo tos bilieto kainos bus skiriama aplinkai gerinti. Tai gali būti kažkokiai tvarumą skatinančiai programai, biokurui, medžių sodinimui.
Nesakyčiau vienareikšmiškai. Dalis lėktuvų yra užpildomi biokuru, tai tokais atvejais viskas yra gerai - ta žala yra minimali ir netgi dar kompensuojama. Tačiau tai kartu yra ir kiekvieno keliautojo atsakomybė. Jeigu, tarkime, aš skrendu į Stambulą su dviem persėdimais, tai net ir su geriausiais norais nepavyks apsaugoti aplinkos - labiausiai teršiama aplinka yra tada, kai lėktuvai kyla.
Tai kelionės lėktuvu tvarumas priklauso nuo kuro, kuris naudojamas skrydžio metu, ir galimybių skristi tiesioginiais maršrutais. Bet lygiai taip pat svarbu yra bagažo kiekis, nes kiekvienas papildomas kilogramas teršia aplinką. Todėl mes labai raginame keliautojus skristi su kuo mažiau bagažo, nes realiai tiek daug mums visko nereikia.
Taip pat dingo iš lėktuvų lankstinukai ir indai, kuriuose yra pateikiamas gėrimas ar maistas.
Viešbučių Tvarumas
Vienas iš kriterijų yra taikyti Green Key standartą. Labiausiai šiuo atveju pirmauja viešbučiai, kurie yra grandinės ir tarptautiniai, pavyzdžiui Radisson viešbučiai. Taip pat galima atsižvelgti, kaip viešbučiai apie save komunikuoja.
Keliautojai tikrai turi galimybę rinktis viešbučius, kurie galvoja apie tvarų keliavimą. Tai reiškia kiekviename internetiniame puslapyje rasime informaciją, ką jie daro tvarumo atžvilgiu. Dar galite paklausti kelionių agentūros ir organizatoriaus, kokį viešbutį maksimaliai tvarų gali pasiūlyti.
Paprasčiausias dalykas yra atsisakyti visų plastikinių vienkartinių indų - juos keisti į popierinius arba medinius įrankius. Taip pat atsisakyti mažų šampūno buteliukų ir leisti svečiams naudotis dideliais papildomais šampūno buteliais. Dar galime atsisakyti kasdieninio kambarių valymo, rankšluosčių keitimo.
Viešint Japonijoje teko pirmą kartą kambaryje rasti informaciją, kurioje galėjau pasirinkti, kaip aš noriu, kad mano kambarys būtų valomas. Jeigu šios informacijos nepateiki, kambaryje nedaroma nieko.
Lygiai taip pat yra taikomi reikalavimai kelionių organizatoriams. Galima naudoti vietoje augintą maistą, bet su tuo yra ir labai daug iššūkių. Pavyzdžiui, organizuojant didesnį renginį, gali nebūti tiek ūkininkų, kurie aprūpintų didelę grupę žmonių maistu.
Dar labai svarbu yra kaip serviruojame vandenį. Labai dažnai matome jau atvejų, kai konferencijos ar renginio suvenyras yra buteliukas, kuriame tu gali prisipildyti vandens. Pavyzdžiai galėtų būti, kad Helsinkyje valdžia nusprendė, kad jų konferencijų ir renginių metu bus visiškai atsisakyta alkoholio ir mėsos patiekalų. Zimbabvėje dar buvo pastatytos vandens stotelės. Nusipirkęs butelį keliautojas turės QR kodą ir jį nuskenavęs galės prisipildyti butelį.
Keliautojų Požiūris į Tvarumą
Kaip ir sakėte, bilietas kainuoja brangiau, galbūt ir apgyvendinimas viešbutyje, turinčiame sertifikatą. Nepaisant to, kad visi mes kalbame labai daug apie tvarumą, papildomą eurą ar kelis už bilietą yra linkę sumokėti tik 2%. Gal tam dar reikia laiko? Gal to pasitikėjimo nėra? Trūksta, galbūt ir komunikacijos šitoje vietoje.
Tačiau nors ir už bilietą nemokame brangiau, tvarumas mums rūpi. Tikrai matau keliautojus, kurie nešiojasi savo vandens buteliukus ir oro uostuose juos prisipildo. Taip pat paimkime kaip pavyzdį nuostabiąją Klaipėdą. Ten dalis autobusų, vandens autobusų ir vandens dviračių yra varomi elektra ir jie visi gaminti Klaipėdoje. Ką noriu pasakyti, tai tikrai sėkmingų pavyzdžių turime labai daug, tik mums apie tai reikia daugiau komunikuoti. Jeigu mes nekomunikuojame, mes nebūsime ateities keliautojo pasirinkimas.
Kruizinės Kompanijos ir Tvarumas
Kruizinės kompanijos kažkada buvo vienos iš tų, kurios labiausiai teršia vandenį. Jau šiomis dienomis matau, kiek tos kruizinės kompanijos daro, kad žala aplinkai būtų minimali. Griežtai neleidžiama įsinešti savo plastikinių buteliukų ir jų prisipildyti neleidžiama, naudojama labai daug daržovių ir dalinai atsisakoma mėsos, kruizų kompanijos ekskursijose įtraukia vietos bendruomenės lankymą. Ką jau kalbėti apie gamtinėmis dujomis varomus kruizinius laivus.
Ateities Perspektyvos
Ateityje mes tikrai turėsime sekti kiekvieną savo pėdsaką. Galbūt net ne penkių metų, bet dvidešimties metų perspektyvoje. Mes turėsime limitą, kiek kiek galime palikti CO² ir tai apims kiekvieną kelionę.
Aš tikiu, kad Vilnius ir Lietuva tikrai taps galimybe tvariai keliauti. Šiandien mes dar neturime tos galimybės tvariai keliauti traukiniu. Mielai dalis lietuvių keliautų po Europą ar tą pačią Lenkiją, ar į Taliną. Mažiau tikrai mes nekeliausime, o keliausime tik dar tvariau. Tiek daug konferencijų, renginių, šalių praplėsti akiračiui, universitetų žinioms gilinti, šeimos susitikimo galimybių laukia mūsų.
Mėsos Poveikis Aplinkai
Ar žinojote, kad gyvūnų auginimas maistui yra neįtikėtinai žalingas gamtai? Gyvulininkystės pramonė JAV sunaudoja 56 % viso vandens. Kadangi gyvūnai šių dienų fermose yra laikomi labai tankiai suspausti, jie „pagamina“ daugiau mėšlo, nei žemė gali pasisavinti trąšų pavidalu.
Tačiau išeitis yra. Atsisakydami mėsos, ženkliai prisidedame prie aplinkos saugojimo (o tapus veganu (-e), mūsų mitybos paliekamas CO2 pėdsakas iškart sumažėja perpus!), be to, taip daugybė gyvūnų yra išgelbėjami nuo kančių gyvulininkystės fermose.
Naujausių mokslininkų tyrimų duomenimis, mėsa ir sūris yra pagrindiniai maisto produktai, kurie daro neigiamą poveikį aplinkai, rašo indenpendent.co.uk. Mokslininkai tyrė 61 maisto produktų gamybos poveikį, iš jų būtent šviežia mėsa ir sūris pirmauja pagal paliktą anglies pėdsaką.
Jei visi Jungtinės karalystės gyventojai taptų vegetarais ar veganais, tai turėtų tokį patį poveikį kaip pašalinti pusę automobilių iš kelių. Mokslininkai teigia, kad, lyginant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, susijusią su maisto produktais, naudojamais įprastuose ir vegetarų namuose, būtina konstatuoti, jog pastaruosiuose anglies dioksido kiekis yra 22-26 proc. mažesnis.
Lankasterio universiteto profesorius Nikas Hewitt, kuris atliko tyrimus, sakė: „Mūsų analizė rodo, kad mitybos būdo pasirinkimas gali lemti didelius pokyčius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimui - sumažinti su maistu susijusias emisijas maždaug ketvirtadaliu - be to, tai susiję ir su papildoma nauda sveikatai“.
Profesorius Hewitt sakė, kad, visuomenei apsisprendus tapti vegetarais, anglies dioksido emisija būtų net 40 milijonų tonų per metus mažesnė nei dabar. „Tai prilygsta 50 procentų dabartinių Didžiosios Britanijos automobilių išmetamo CO2 kiekio“.
Anglies Dioksido Emisijos
Šviežia mėsa ir sūris yra du pagrindiniai emisiją skatinantys produktai. Vienas kilogramas mėsos sugeneruoja apytiksliai septyniolika kilogramų anglies dioksido. Sūris turi 15 kg, virta mėsa - 11 kg, šoninė - 9 kg anglies dioksido. Kilogramas vyno turi 2 kilogramus kilogramui anglies pėdsako, tokį pat kiekį turi ir bulvės, obuoliai, pienas, duona ir grūdų produktai.
| Produktas | Anglies dioksido kiekis (kg/kg) |
|---|---|
| Šviežia mėsa | 17 |
| Sūris | 15 |
| Virta mėsa | 11 |
| Šoninė | 9 |
| Vynas | 2 |
| Bulvės, obuoliai, pienas, duona, grūdai | 2 |
Tačiau aplinkosaugos šalininkas Tony Juniper teigia, kad mėsos ir pieno produktų atsisakymas nėra jau toks gamtai draugiškas būdas. „Tai gana aišku, kad pagrindinį poveikį aplinkai daro mėsos ir pieno gamyba, bet aš nemanau, kad viskas taip paprasta. Man atrodo, jog svarbu ne tai, ar mes naudosime mėsos ir pieno produktus, bet ar ši produkcija bus gaminama darniu aplinkai keliu“.