Pasaulyje yra daugybė žuvų rūšių, kurios stebina savo išvaizda, elgesiu ar gyvenimo būdu. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių žuvų rūšių, kurios tikrai patrauks jūsų dėmesį.
Bjauriausia pasaulio žuvis
Žuvis Lašas (angl. Blob fish)
Žuvis-lašas yra giliųjų vandenų žuvis, gyvenanti netoli Australijos krantų, maždaug 600-1200 metrų gylyje. Ten, kur gyvena ši žuvis, slėgis yra net 120 kartų didesnis nei vandens paviršiuje. Žuvis-lašas neturi plaukiojimo pūslės, todėl jos skrandis lieka jos kūne net ir iškilus į paviršių.
Žuvis-lašas neturi skeleto ir raumenų, todėl iškilusi į paviršių ji tampa sužliurgusi ir nukarusi. Tačiau tai nereiškia, kad jai patinka būti kitokiame slėgyje. Iš tiesų, jei mes atsidurtume 1200 metrų gylyje - būtume sutraiškyti ir pavirstume į košę, o tuo tarpu žuvis-lašas šiame gylyje atrodo kaip normali žuvis. Dabar šios žuvys tapo tikra interneto sensacija ir atrodo, kad žmonės bando išpirkti kaltę, kad ją paskelbė bjauriausiu sutvėrimu pasaulyje.
Lytį keičianti žuvis
Ilgapelekė lūpažuvė
Ilgapelekė lūpažuvė yra spalvingas lūpažuvių šeimos narys, turintis šiek tiek neįprastą pailgą snukį, puikiai pritaikytą vėžiagyvių paieškai jūros dugne. Šios žuvies keistumai toli gražu nesibaigia vien egzotiška išvaizda, tai - vienas tų retų gyvūnų, per savo gyvenimą pakeičiančių net lytį. Ilgapelekė lūpažuvė gimsta moteriškos lyties, o po maždaug trejų metų virsta patinėliu.
Sunkiausia pasaulio žuvis
Paprastoji mėnulžuvė (angl. Sunfish)
Pati žiauriausia žuvis
Kiauštakių parazitinis šamukas (arba kandiru)
Žuvis su keisčiausia nosimi
Irklanosis
Irklanosio snukis ir galva greičiausiai bent kartą tikrai pasirodo kiekvieno vaiko košmaruose, tačiau neverta jaudintis. Nepaisant milžiniškos grobuoniškos burnos, irklanosis maitinasi tik zooplanktonu. Jų prailginta nosis gali aptikti silpnus elektrinius impulsus, kurie padeda ieškoti maisto. Amerikinis irklanosis - viena didžiausių Šiaurės Amerikos gėlųjų vandenų žuvų, galinti išaugti net iki 1,5 metro ir sverti daugiau nei 45 kg.
Nykstančios žuvų rūšys Lietuvoje
Deja, ne visos žuvų rūšys klesti. Kai kurios iš jų yra atsidūrusios ties išnykimo riba. Lietuvoje nykstančios žuvys: aštriašnipis eršketas, auksaspalvis kirtiklis, skersnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė ir jūrinė nėgė. Šių rūšių nykimas yra susijęs su įvairiomis priežastimis, įskaitant buveinių nykimą, taršą ir žvejybą.
Kad toks pats likimas neištiktų ir dar septynių nykstančiomis laikomų apskritažiomenių ir žuvų rūšių, specialistai deda nemažai pastangų, bet perspėja - ne viskas yra jų rankose."Į Raudonąją knygą reikia žiūrėti ne kaip į kažkokią amžiną duotybę, bet į ją žvelgti kaip į informaciją, kuriems gyviems organizmams reikia skirti daugiau dėmesio", - pabrėžia ichtiologas Antanas Kontautas.
Imantis apgalvotų, nuoseklių ir sumanių veiksmų, iš nykstančiųjų sąrašo gyvūnus galima ištraukti - taip nutiko, pavyzdžiui, su lašišomis. Visgi nepašalinus žuvų nykimą lemiančių priežasčių - veisk žuvis neveisęs, jų populiacija bus palaikoma tik dirbtiniu būdu.
Pagrindinės nykstančių žuvų rūšių problemos
- Auksaspalvio kirtiklio populiacijos mažėjimas sutapo su intensyvia upių melioracija ir vandens taršos didėjimu XX a. antroje pusėje.
- Ežeriniams sykams grėsmę kelia ne tik intensyvi žvejyba, bet ir nerštaviečių būklės blogėjimas.
- O per pastarąjį dešimtmetį užregistruoti vos 3 atvejai, kai buvo sugauta skersnukių. Jų populiacijos mažėjimui didelę įtaką padarė sustabdytas laisvas upių tekėjimas.
- Vijūnai - lėtos tėkmės upėse, senvagėse, dumblėtuose ežeruose gyvenančios žuvys. Žemėjant vandens lygiui, joms tinkančių gyventi buveinių lieka vis mažiau.
Aštriašnipiai eršketai
Viena iš 2019 m. į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių - aštriašnipiai eršketai. Tarpukario metais lietuviai žvejai sugaudavo net ir 200-300 kg sveriančius aštriašnipius eršketus, tačiau šią rūšį žmonės praėjusiame amžiuje Europoje beveik išnaikino.
„Praktiškai didžiausias peilis šiai rūšiai Lietuvoje buvo užtvankos. Jos eršketams atkirto nerštavietes, į kurias jie plaukdavo iš Baltijos jūros, ir migracijos keliai buvo sunaikinti. O kadangi žuvis bręsta ilgai, taip pat vyko intensyvus jos pergaudymas, tai XIX a. pirmoje pusėje eršketas iš mūsų vandenų po truputį ir išnyko“, - sako ichtiologas.
1975 m. Baltijos jūroje prie Palangos sugautas paskutinis Lietuvos aštriašnipis eršketas. Šiemet į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 21 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.
Taigi, pasaulis pilnas nuostabių ir keistų žuvų. Svarbu saugoti šias rūšis ir jų buveines, kad ateities kartos galėtų jomis grožėtis.