Dabar Dainius Razauskas, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, lingvistiniu pagrindu kuria savo mitologiją ir gausina sekėjų būrį.
Mitologijos nereikia kurti nei ieškoti - ją tereikia atpažinti. Mes visi kiaurai mirkstame mitologijoje, nors ir turime galimybę jos nematyti. Karlo Gustavo Jungo įvestu terminu tariant, tai visuotinė kolektyvinė užsąmonė (sakyti „pa-sąmonė“, man regis, netikslu). Skyrus dėmesio, ji pamažu pradeda virsti sąmone ir pasireiškia kaip mitologija.
O ritualai anaiptol ne kokia atgyvena. Atidžiau save pastebėję pamatysime, kad mes be ritualų neapsieiname ir dabar - pradedant kad ir rankos paspaudimu. Bet koks simbolinis elgesys ar poelgis, kurio tikslas ne praktinis, jau yra ritualas. Sava dėmenimis visi ritualai - tiek „pagoniški“, tiek krikščioniški, tiek visokie kitokie - sudaro vieningą visumą, kaip daug šakų turintis vienas medis.
Mitologija ir sąmonė
Na, galima skaityti tautosaką ir paviršutiniškai, nemėginant nieko suprasti. Tačiau mėgindamas ką nors suprasti, kartu truputį geriau supranti save. Kiekvienu iš mūsų yra įsikūnijęs tas pats mitinis Pirmažmogis, daug tikresnis ir svarbesnis už visus asmeniškumus. Ir daug įdomesnis. Pažindamas jį, pažįsti Žmogų, kartu ir save, ir kiekvieną.
Žmonės geria todėl, kad jiems dvasios trūksta. Jeigu etnologiją suprasime kaip dvasios išlaisvinimą, atsivėrimą dvasiai be jokių materialių tarpininkų, kaip gyvo sąmoningumo skatinimą, kad jis nebebūtų užgintas, tuomet tai bus teisingas kelias. Vienintelis kelias.
Pašalinus alkoholį iš žmogaus gyvenimo, gerokai jį apribojus arba uždraudus, dvasia neišvengiamai iššaus kamščius ir išlėks pro kitą galą: Lietuvoje tokio kito dvasios proveržio iš tikrųjų labai trūksta. Tuomet žmonės gal pagaliau paimtų valdžią į rankas ir susigrąžintų savo beprarandamą Tėvynę.
Mityba ir savijauta
Abejočiau, ar suprantate, nes aš pats to nelabai suprantu. Tik iš patirties žinau, kad mėsa yra totalinė priespauda - ir kūnui, ir nuotaikai, ir darbingumui. Jeigu nori būti žvalus ir bent kiek rūpiniesi savo galva, tai liaujies valgęs mėsą. O labiausiai mėsa tinka pagirioms. Tai ne ideologija - tai patyrimas, todėl nėra čia ką suprasti ar nesuprasti. Ideologija yra tarsi gipsas, kuris sutvirtina, kai esi palūžęs.
Vegetariškai? Taip, aš gaminu be mėsos. Ir be žuvies.
Išvados
Galima sakyti, kad žmogaus pažinimo akiratis yra kaip skritulys, kuriam plečiantis didėja apskritimo perimetras. Vadinasi, kuo daugiau sužinai, tuo daugiau randasi nežinojimo.