Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. vienam gyventojui per metus teko 104 kg daržovių ir 106 kg vaisių ir uogų, 2017 m. - atitinkamai 97 ir 80 kg. Grūdų ir grūdų produktų suvartojama taip pat mažiau: 2017 m. vienam tautiečiui teko 120 kg grūdinių kultūrų, pernai - 113 kg. Tačiau žuvies tautiečiai valgo vis mažiau: pernai vienam gyventojui teko 18 kg žuvies ir žuvies produktų, 2017 m. - 22 kg.
Statistika rodo, kad populiarumą praranda vegetarizmo idėjos, - vieno asmens mėsos ir mėsos produktų suvartojimas, palyginti su 2017 m., išaugo keturiais kilogramais - nuo 90 iki 94 kg. Taip pat nuo 328 kg 2017 m. iki 351 kg 2021 m. išaugo pieno ir pieno produktų suvartojimas. Tradicinė lietuvių virtuvė neįsivaizduojama be spirgučių padaže skęstančių cepelinų, tačiau statistika rodo, kad bulvių tautiečiai suvalgo vis mažiau. Bulvių suvartojama gerokai mažiau: 2021 m. vienam gyventojui teko 78 kg bulvių, 2017 m. jų per metus suvalgyta aštuoniais kilogramų daugiau - 86 kg.
Diestistė Vaida Kurpienė pastebi, kad karantinas, kurio metu didelė dalis žmonių dirbo iš namų ir maistą dažniau gaminosi patys, gerokai pakoregavo mitybos įpročius. Deja, ne visuomet teigiama linkme. Dietistė daro prielaidą, kad tai labiau susiję ne su populiarėjančia keto dieta, o kaina - pernai kiauliena visoje Europoje ne tik nebrango, bet netgi atpigo. Taip pat mažiau suvartojama ir žuvies bei žuvies produktų - jeigu nebūtų skaičiuojami žuvies konservai, krabų skonio lazdelės bei žuvies piršteliai ir kiti perdirbti produktai, žuvies suvartojimas, tenkantis vienam žmogui, būtų dar mažesnis.
Pasaulinės tendencijos
Prieiga prie sveikatos priežiūros yra labai svarbus veiksnys. Ilgiausiai pasaulyje žmonės gyvena Honkonge ir Japonijoje. Pasak bbc.com Pietų Korėja gali būti pirmoji šalis, pasiekusi 90 metų gyvenimo trukmę, rodo naujausi tyrimai, kuriuose teigiama, kad amžiaus augimo trajektorija yra stipri ir auganti ekonomika, plačios galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei mažesnis kraujospūdis nei Vakarų šalyse. Remiantis infoplease.com ir JT žmogaus raidos ataskaitos reitingais, iš 10 geriausių šalių, kuriose nustatyta didžiausia gyvenimo trukmė 2020 metais, keturios yra Europoje ir keturios - Azijoje.
Ispanija turi dar vieną ilgaamžiškumo paslaptį, tai yra siesta, trunkanti tarp 14-17 val.. Judėjimas, kokybiškas maistas, bendravimas, kasdienis mėgavimasis gyvenimu padeda ispanams gyventi ilgiau. Singapūro gyventojų ilgaamžiškumą lemia nuolatinė ligų prevencija ir sveikas gyvenimo būdas. Japonai gyvena neskubėdami, jų vidinė ramybė užkrečianti, jie gerbia savo aplinką, kas reiškia ne tik žmones, bet ir gamtą. Pats gyvenimo džiaugsmo suvokimas šalies kultūroje turi ypatingą svarbą. Pietų Korėjos žmonės gyvena ilgiau ir vartoja daug fermentuotų produktų.
Tarp trumpiausiai gyvenančių pasaulyje - Afrikos šalių gyventojai. Gyvenimo trukmė šiose Afrikos šalyse yra maža dėl prastos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų, ypač dėl jų kenčia vaikai ir jų mamos, taip pat dėl kai kur besitęsiančių ginkluotų konfliktų.
Statistika pagal šalis
| Šalis | Vidutinė moterų gyvenimo trukmė (metais) | Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė (metais) |
|---|---|---|
| Honkongas | ~88 | ~81 |
| Japonija | ~88 | ~81 |
| Šveicarija | 85.5 | ~82 |
| Ispanija | 86 | 82 |
| Singapūras | ~86 | ~81 |
| Lietuva | 81.2 | 70.1 |
| Latvija | 79.9 | 70.1 |
| Lenkija | 82.4 | 74.6 |
| Centrinė Afrikos Respublika | ~55 | ~53 |
Mažą gyvenimo trukmę daugiausia gali lemti jaunų žmonių mirtys, tačiau ilgą gyvenimo trukmę lemia daugybė visuomenės sveikatos veiksnių, kurie yra bendri skirtingoms šalims. Galimybė apsilankyti pas gydytoją yra labai svarbi, deja, ne visose pasaulio šalyse pasiekiama. Tai apima visų rūšių elgesį: nuo rūkymo iki gėrimo, nuo muštynių iki pavojingų triukų.