pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Viduržemio jūros dieta: nauda odai

Niekam ne paslaptis, kad Viduržemio jūros dieta daro labai gerą poveikį fizinei žmonių sveikatai. Tai, kad žuvis, jūros gėrybės, vaisiai, alyvuogių aliejus, riešutai ir pupos apsaugo organizmą nuo lėtinių ligų ir ilgina gyvenimo trukmę, įrodyta daugybe tyrimų.

Viduržemio jūros dieta - labiau ne dieta, o gyvenimo būdas, tad jos teikiama nauda - ilgalaikė. Viduržemio jūros dietos principais paremta mityba populiari visame pasaulyje, nes jos nauda širdžiai - neišmatuojama. Taip pat galima džiaugtis geresne savijauta, gražesne oda, didesniu energijos ir darbingumo lygiu bei, žinoma, dailesnėmis kūno linijomis.

Būtent - teisinga mityba ne tik padailina liemenį ir pagerina imuninės sistemos veiklą, bet ir puoselėja išvaizdą: lygina raukšles, suteikia spindesio plaukams, sustiprina nagus.

„Mityba turi tiesioginės įtakos išvaizdai - kaip atrodote kasdien ir kaip Jus veikia senėjimo procesas“, - teigia medicinos mokslų daktaras Joshua Zeichneris. Anot gydytojo, būtų išmintinga susidaryti mitybos planą, kuriame pakaktų sveikai odai ir plaukams reikalingų elementų - maistinių medžiagų, mineralų, riebalų rūgščių ir antioksidantų, saugančių organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio.

Viduržemio jūros dietos ypatumai

Viduržiemio dietos ypatumas tas, kad pagrindinių valgymų metu reikia vartoti įvairias grūdines kultūras, vaisius ir daržoves, alyvuogių aliejų ir pakankamai vandens (maždaug po 2 litrus per dieną). Leidžiama saikingai vartoti vyną, žuvį, mėsą ir kiaušinius.

Pateiksime jums 20 mitybos principų, paremtų Viduržemio jūros skalaujamų valstybių gyventojų maitinimosi įpročiais:

  • Dienos racioną turėtų sudaryti maždaug 50 procentų sudėtinių angliavandenių, 20-30 procentų baltymų iš žuvies ir liesos mėsos ar, dar geriau, daug baltymų turinčių ankštinių daržovių ir 20-30 procentų gerųjų riebalų, gaunamų iš augalinių aliejų, riebios žuvies.
  • Labai svarbu gerti daug vandens - per dieną reikėtų išgerti apie 8-10 natūralaus mineralinio vandens.
  • Maistas turi būti kokybiškas, šviežias, įsigytas iš patikimų šaltinių, užaugintas su meile.
  • Daržovės ir vaisiai - bene svarbiausia mitybos dalis, jų galima praktiškai neriboti, nebent tai būtų vynuogės ar avokadai, kurie racione būtini, tačiau geriau jausti saiką.
  • Itin svarbią mitybos raciono dalį sudaro neskaldytų grūdų produktai - baltus miltus ar greitai paruošiamas košes tiesiog reikėtų užmiršti.
  • Itin rekomenduojami švieži prieskoniai - Viduržemio dieta siūlo kasdien naudoti šviežius čiobrelius, mairūnus, bazilikus, rozmarinus. Būtent šie prieskoniai suteikia būdingą skonį, padeda geriau suvirškinti maistą, pajusti geriausias jo savybes.
  • Kitas reikšmingas principas - maistas turi būti kuo šviežesnis ir kuo mažiau termiškai apdorotas. Tai reiškia, kad naudingiau valgyti šviežias daržoves ir vaisius, o mėsą ir žuvį karštoje temperatūroje ruošti tiek, kiek reikia, t.y., nekaitinti jų per ilgai, nes tuomet gali išsiskirti nuodingų medžiagų, kurios itin žalingos sveikatai.
  • Ši mitybos filosofija siūlo atidėti raudoną mėsą į šalį ir ja mėgautis tik ypatingomis progomis.
  • Geriau rinktis baltą mėsą ir valgyti ją ne dažniau kaip 1-2 kartus per savaitę.
  • Nerekomenduojama suvalgyti daugiau nei 3-4 kiaušinių per savaitę, nes juose itin daug cholesterolio. Vis dėlto paliekama šiokia tokia „laisvė rinktis“, suvalgant po kelis vienetus per savaitę - juk kiaušiniuose tiek daug įvairių naudingų medžiagų.
  • Žuvį siūloma valgyti net iki 3 kartų per savaitę, nes tai puikus, skanus ir sveikas baltymų šaltinis.
  • Ši dieta nedraudžia retkarčiais išgerti kokybiškų vynuogių sulčių - nedideliu jų kiekiu galima užsigerti per pietus.
  • Pieną siūloma keisti graikišku jogurtu, tačiau ir jį bei sūrį reikia valgyti gana saikingai. Vertėtų užmiršti grietinę, sviestą, riebaus pieno produktus.
  • Viduržemio jūros dieta „aukština“ kokybišką alyvuogių aliejų - jis turi būti šalto spaudimo, nerafinuotas. Juo siūloma gardinti salotas ir kitus patiekalus.
  • Geriau valgyti dažniau, bet po mažiau. Siūloma mėgautis pusryčiais, pietumis bei vakariene ir turėti dar bent du užkandžiavimus - vadinasi, reikėtų valgyti net 5 kartus per dieną, bet mažesnėmis porcijomis ir neskubant, apgalvojant, kas dedama į burną.
  • Būtina vengti saldumynų, cukraus, rafinuotų produktų, pusgaminių.
  • Vietoje cukraus geriau naudoti medų, bet ir jo negalima valgyti per daug - užtektų šaukštelio kokybiško medaus per dieną.
  • Užkandžiams siūloma rinktis daržovių lazdeles, vaisius, įvairius riešutus.
  • Labai svarbu ir tai, kaip maistas valgomas. Viduržemio jūros dieta remiasi lėto valgymo filosofija. Patariama neskubėti, pasimėgauti skoniu, kvapu, tekstūra bei gerai sukramtyti. Valgyti reikia ramiai ir optimistiškai nusiteikus.
  • Maisto ruošimo dalis taip pat labai reikšminga. Jis turi būti ruošiamas su meile ir tai daryti rekomenduojama kartu su savo mylima šeima. Viduržemio jūros šalyse maistas užima labai svarbią gyvenimo dalį ir yra neatsiejama bendravimo kultūros dalis.

Produktai odos grožiui

Jei norite palaikyti stabilų cukraus lygį kraujyje ir turėti gražią odą, patariama vengti baltymingų, grūdinių produktų. Geriau rinkitės liesus baltymus - avieną, jautieną, vištieną, žuvį, valgykite daug daržovių. Saldžių tropinių vaisių geriau nepadauginti.

„Žmogus gali valgyti liesus produktus, gerti daug vandens, tačiau oda vis tiek atrodys išsausėjusi, pilkšva, - sako Netu Nirdosh. Dermatologė pataria valgyti gerųjų riebalų - gaminti su kokosų aliejumi, valgyti migdolų, braziliškų riešutų, graikinių riešutų, avokadų, riebios žuvies.

„Šiuose produktuose yra būtinųjų lipidų, kurie sukuria apsauginį sluoksnį odos ląstelėms ir neleidžia vandeniui taip greitai išgaruoti“, - aiškina N. Nirdosh.

Mančesterio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad kai kurie produktai didina odos atsparumą saulei. „Jei žmogus nuolat valgo pomidorų, pomidorų padažo, pastos, oda tampa atsparesnė saulės spinduliams“, - sako daktarė Tamara Griffiths. Taip yra dėl pomidoruose esančio likopeno, kuris saugo odą.

Vanduo yra jūsų odos sveikatos šaltinis, kuris tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitoje ir padeda pašalinti žalingus toksinus iš organizmo. Nepamirškite reguliariai gerti vandens bent 2 litrus per parą. Rekomenduojamas kiekis - 30 ml/1 kg kūno svorio, tačiau reikia atsižvelgti ir į aplinkybes - jei aktyviai sportuojate ar esate kaitroje, išgeriamo vandens kiekį reikia padidinti.

Dermatologų patarimai

Ką iš tiesų valgo dermatologai (turintys gražią odą)?

  • Vertinu: virtus kiaušinius, pomidorus, riebią žuvį (lašišą, silkę, sardines), daug žalių daržovių, du kartus per savaitę valgau raudonos mėsos. Nevartoju: turiu odos sutrikimą, nuo kurio parausta oda, išsiplečia kapiliarai, todėl vengiu alkoholio, labai aštraus maisto ir karštų gėrimų.
  • Vertinu: pusryčiams - šviežiai spaustų pomidorų sulčių iš 5-6 pomidorų, valgau žalius burokėlius, melionus, braziliškus ir graikinius riešutus, ruduosius ryžius, morkas, vištieną, kiaušinius, keptą žuvį, mėsą ir daug daržovių. Austrėse tiek odai reikalingo cinko, kad jos praktiškai gali būti vaistai odai, cinko yra ir kiaušiniuose, kepenėlėse. Nevartoju: cukraus, kavos (geriu žaliąją arbatą arba kavą be kofeino), perdirbtų angliavandenių, kramsnojimų tarp valgių (tada šokinėja insulinas, o odai tai nenaudinga).
  • Vertinu: visas uogas, žuvį, mėsą kiaušinius, vaisius ir daržoves. Mums reikia įvairių antioksidantų (kurių yra įvairių spalvų vaisiuose ir daržovėse), kad odą gautų maksimumą naudos. Pasimėgauju šokoladu su 85 proc. kakavos, kepiniais iš kokosų ir migdolų miltų.
  • Vertinu: lėtai įsisavinamus angliavandenius, kaip antai, nevalytų grūdų miltų duoną, ruduosius ryžius, lęšius, ankštinius, migdolus, žalias lapines daržoves ir žaliąją arbatą. Kasdien darausi kokteilį iš saujos mėlynių, aviečių, trupučio granatų, banano, šiek tiek kokosų pieno ir šaukto goji uogų bei maltų linų sėmenų. Tai pusryčiai ir mano odai.
  • Vertinu: Viduržemio jūros dietą, daigintus lęšius, avinžirnius ir pupeles, Atlanto lašišą ir apskritai žuvį. Valgau organinius riešutus ir salotas, geriu žaliąją ir „Darjeeling“, valgau grikių ar „speltos“ kviečių miltų makaronus.

Alyvuogių aliejus - Viduržemio jūros dietos pagrindas

Alyvuogių aliejus - tai ne tik populiarus Viduržemio jūros dietos pagrindas, bet ir vienas vertingiausių natūralių riebalų pasaulyje.

  • Tyrimai rodo, kad reguliarus alyvuogių aliejaus vartojimas gali sumažinti Alzheimerio ligos ir kitų neurodegeneracinių sutrikimų riziką.
  • Alyvuogių aliejus švelniai stimuliuoja tulžies gamybą ir gerina virškinimą, padeda mažinti vidurių užkietėjimą bei palaiko sveiką žarnyną.
  • Dėl savo antioksidacinių savybių alyvuogių aliejus padeda mažinti uždegimus, kurie dažnai slypi lėtinių ligų - nuo artrito iki autoimuninių sutrikimų - šaknyse.

Kai turite alyvuogių aliejaus, galite apseiti be kitos kosmetikos. Skystas auksas, spaudžiamas iš alyvuogių, jaunina, lygina, skaistina ir drėkina odą.

Maitinamoji kaukė sausai odai

Pašildykite penkis šaukštus alyvuogių aliejaus. Juo gausiai ištepkite veidą, kaklą, iškirptės sritį ir palikite bent valandą. Tada aliejaus perteklių švelniai nušluostykite higienine servetėle.

Drėkinamoji kaukė riebiai odai

Paimkite du kupinus šaukštus žaliojo molio miltelių. Į juos įpilkite šaukštą šilto aliejaus ir šlakelį šilto virinto vandens, kad gautumėte švelnią vienalytę masę. Ja teptuku aptepkite veido, kaklo ir iškirptės srities odą.