Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai interneto TV laida, kurios tikslas - populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - www.mokslosriuba.lt. Ši laida yra paskutinė šio sezono „Mokslo sriuba“ - susitiksime rudenį! Taip pat, kviečiame žiūrėti „Mokslo sriubos“ kartojimus kiekvieną šeštadienį 9:30 val.
„Mokslo sriubos“ veikla ir renginiai
Kiekvienais metais, jau tradiciškai, „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt, rengia rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. Šiais metais, rengėjai jau sulaukė 19 darbų.
Rašinių konkurso laureatai
Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Įvairių sričių mokslininkų komisija daugiausiai balų skyrė Manto Minkausko rašiniui pavadinimu „Apie kitokią mėsą“. Geriausiu moksleivio darbu mokslininkų komisija pripažino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės Julijos Raudytės tekstą „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“.
Nagrinėjamos temos
- Dirbtinis intelektas: Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas.
- Mėsa be skausmo: Dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari - gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje. Pirmojo mėsainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300 000 dolerių, su dabartinėmis technologijomis kainuoja apie 1000, už penkerių metų - apie 10 dolerių.
- Kvapų pasaulis: Paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“. O skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais - naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus.
Lietuvos indėlis į kosmoso tyrimus
Lietuvos astronomai kartu su Europos kosmoso agentūros specialistais ketina sudaryti itin tikslų, trimatį mūsų Galaktikos žvaigždėlapį. Lietuva kol kas nėra Europos kosmoso agentūros narė, todėl negali naudotis pažangia šios organizacijos infrastruktūra. Kita vertus, kosminių misijų metu sukauptą informaciją apie žvaigždžių padėtis ir judėjimą Lietuvos mokslininkai papildo Molėtų astronomijos observatorijoje surinktais duomenimis. Antžeminė observatorija padeda nustatyti žvaigždžių cheminę sudėtį, paviršiaus temperatūrą ir kitus parametrus.
„Tiriame duomenis tų žvaigždžių, kurių niekas iki šiol nebuvo tyrinėjęs. Įspūdingas jausmas pirmą kartą prisiliesti prie tokio tolimo pasaulio“, - sako VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Šarūnas Mikolaitis.
Žvilgsnis į ateitį
Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų, įskaitant ir Vilniaus universitetą.
„Labai intensyviai dirbama toje srityje, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžiuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens.
Tačiau galvos smegenys yra tiriamos ir kitais tikslais. Pavyzdžiui, VU Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis: jos turi du buteliukus - viename yra grynas vanduo, kitame - alkoholio tirpalas. Jos labai protingos, greitai išmoksta, kur yra kas, ir valingai, jeigu taip galima kalbėti, renkasi alkoholį.