Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Kartu su kūrybine komanda nuvykome į Molėtus ir apžiūrėjome Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatoriją. Čia yra pajėgiausi Lietuvos astronomų instrumentai, kuriais stebimi dangaus kūnai. Teleskopai leidžia stebėti tokius tolimus objektus, kad neįmanoma to suvokti.
Gravitacinių Bangų Atradimas
„Šių metų vasario mėnesį mes tapome istorinio atradimo amžininkais. JAV LIGO observatorijoje pirmą kartą aptiktos gravitacinės bangos.“
„Mes aptikome gravitacines bangas, mes tai padarėme!“ neslėpė džiaugsmo ir susijaudinimo LIGO mokslininkai. Iki gravitacinių bangų atradimo, visa informacija apie kosmosą mus pasiekdavo elektromagnetinių bangų pavidalu fotonais. Tai yra ir radijo bangos ir mūsų regimoji šviesa, ir gama spinduliai, ir rentgeno spinduliai ir kiti. Skirtingiems spinduliams stebėti naudojami skirtingi teleskopai.
Kosminės Observatorijos ir Lietuvos Indėlis
„Gaia“, „Kepler“, „PLATO“, „TESS“, „JWST“ - tai keli brangiausių ir įspūdingiausių pasaulio kosminių observatorijų misijų pavadinimai. Vien Europos kosminės agentūros observatorija „Gaia“ stebi daugiau nei milijardą mūsų galaktikos žvaigždžių.
Kaip prie šių tyrimų prisideda Lietuvos astronomai? Lietuva kol kas nėra Europos kosmoso agentūros narė, todėl negali naudotis pažangia šios organizacijos infrastruktūra. Kita vertus, kosminių misijų metu sukauptą informaciją apie žvaigždžių padėtis ir judėjimą Lietuvos mokslininkai papildo Molėtų astronomijos observatorijoje surinktais duomenimis. Antžeminė observatorija padeda nustatyti žvaigždžių cheminę sudėtį, paviršiaus temperatūrą ir kitus parametrus.
„Tiriame duomenis tų žvaigždžių, kurių niekas iki šiol nebuvo tyrinėjęs. Įspūdingas jausmas pirmą kartą prisiliesti prie tokio tolimo pasaulio“, - sako VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Šarūnas Mikolaitis.
Džeimso Vebo Teleskopas
Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną - Džeimso Vebo (angl. James Webb Space Telescope) kosminį teleskopą.
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Pagrindinė šio įspūdingo prietaiso dalis sudaryta iš 18 korio formos veidrodžių, kurių bendras skersmuo siekia net 6,5 metro. Valandų valandas iki tobulumo poliruotų ir plonyčiu aukso sluoksniu padengtų veidrodžių paskirtis - užfiksuoti infraraudonuosius spindulius, t.y.
Tam, kad teleskopo surinktų duomenų neiškraipytų mūsų Saulės šviesa ir karštis, sukonstruotas ir teniso aikštės dydžio skydas. Jis padės kosminėje observatorijoje palaikyti stabiliai vėsią temperatūrą. O kur dar valdymo kompiuteriai, ryšio palaikymo ir maitinimo sistemos...
Džeimso Vebo teleskopas bus daugiau nei šešis kartus didesnis nei jau 27-erius metus aplink Žemę skriejantis „Hubble“ teleskopas, nuolat mus nustebinantis įspūdingomis tolimų galaktikų, planetų, ūkų nuotraukomis. Ne tik didesnis, bet ir šimtą kartų efektyvesnis!
Teleskopai, kaip ir žmogaus akis, fiksuoja tokius objektus, kokie jie buvo, kai nuo jų atsispindėjo šviesa. Naujasis teleskopas bus toks jautrus, kad galės užfiksuoti milijardus šviesmečių iki jo skriejusią šviesą. Tai reiškia, kad pamatysime, kaip Visata atrodė prieš 13,5 milijardo metų (palyginimui, mūsų Žemės amžius tesiekia 4,5 milijardo metų), galėsime stebėti pirmąsias žvaigždes ir galaktikas.
Plokščios Žemės Teorijos Paneigimas
Ar teko kada nors matyti planetą, kuri būtų piramidės arba kubo pavidalo? Ne? Jų nuomone, Žemė - plokščia tarsi blynas, o šią tiesą nuo mūsų slepia viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės.
„Plokščios Žemės teorijos šalininkai sako, kad jei Žemė išties būtų apvali ir suktųsi, mes nuo jos nulėktume. Tokie argumentai puikiai parodo išsilavinimo stoką.
Vadovaujantis šia logika, važiuodami traukiniu turėtume saugotis į mus skriejančių daiktų. Jei traukinys juda, tai kodėl mūsų daiktai nenulekia į šalis?“ - aiškina Fizinių ir technologijos mokslų centro fizikas dr.
„Jeigu žemė būtų plokščia, tai trauka ties disko viduriu būtų žemyn. Bet jei mes eitume krašto link, tai trauka visą laiką būtų centro link, vadinasi trauka būtų Žemės centro link ir kuo labiau nutoltume, mums atrodytų, kad tuo labiau lipam į kalną, nes trauka mus trauktų atgal. Paties krašto net ir pasiekti nepavyktų, nes tai būtų begalinis kalnas“ - įžvalgomis dalinasi FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
„Kai kurie neigia netgi gravitacijos idėją. Jei Žemė suktųsi kaip plokštelė, tai stovint centre viskas būtų kaip ir gerai, bet artėjant prie krašto, išcentrinė jėga tave tiesiog nuneštų. Na gerai, tuomet tarkim Žemė nesisuka. O kodėl mus traukia žemyn? Tarkime, kad Žemė juda su pagreičiu. Bet tuomet, palaukite… Tuomet Žemė kada nors turi viršyti šviesos greitį! O tai vėl neįmanoma…“ - logikos ieško VU TFAI astronomas Mindaugas Macijauskas.