pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Mitybos grandinės ir tinklai: Kas kuo maitinasi?

Mitybos grandinė - tai ryšiai tarp ėdamųjų ir ėdančiųjų. Mitybos tinklai - tai yra mitybos ryšiais tarpusavyje susijusios mitybos grandinės.

Mitybos grandinės

Mitybos grandinė rodo, kas kuo maitinasi, kaip maisto medžiagos ir energija perduodamos iš vieno mitybos lygmens į kitą. Išnykus vienai rūšiai mitybos grandinėje, visame gyvybės cikle įsivyrautų chaosas.

Mitybos grandinės būna dviejų tipų: gyvėdžių ir detritaėdžių. Gyvėdžių grandinė prasideda gamintojais, fotosintetinančiais augalais. Detritaėdžių grandinės prasideda negyvomis organinėmis medžiagomis, detrito dalelėmis.

Lietuvos miško mitybos grandinė

Pasižiūrėję į mitybos tinklą, galime susidaryti tokį pavyzdį:Morka(1 lygmuo) ---> Pelė (2 lygmuo) ----> Paukštvanagis (3 lygmuo) ---> Lapė (4 lygmuo)

Mitybos lygmenys

Mitybos lygmuo - organizmo vieta mitybos grandinėje, rodanti, kas kuo minta. Jie išsidėstę taip:

  • Pirmas mitybos lygmuo - gamintojai
  • Antras mitybos lygmuo - gamintojais mintantys organizmai: augalėdžiai, pirminiai vartotojai
  • Trečias mitybos lygmuo - augalėdžiais mintantys organizmai, mesėdžiai - plėšrūnai, antriniai vartotojai

Yra ir visaėdžių gyvūnų, prie jų priskiriamas ir žmogus.

Dirvožemio mitybos tinklas ir maisto kokybė

Maisto maistingumas yra visiškai priklausomas nuo dirvožemio, tiksliau tame dirvožemyje egzistuojančio mitybos tinklo. Ir nesvarbu ar mes kalbam apie augalus, kuriuos tiesiogiai maitina dirvožemio mitybos tinklas ar augalus ėdančius gyvūnus, visų, tiek augalinių, tiek gyvulinių, maistų kokybę lemia tai, kaip gerai tas dirvožemio mitybos tinklas funkcionuoja. Žinoma įtakos turi ir augalų genetika ir auginimo praktikos ir kiti veiksniai, bet ir šitie faktoriai jie tiesiog vienaip ar kitaip veikia DMT, kuris savo ruožtu arba augina maistingą augalą arba ne.

Augalai panaudodami saulės energiją, geba iš anglies dioksido ir vandens pagaminti paprastuosius cukrus ir šis procesas mums yra žinomas, kaip fotosintezė. Pastarieji aišku cukrus gauna ne dykai, mainais jie augalui paduoda įvairiausius mineralus, vandenį, gerosios dirvožemio bakterijos padeda augalui apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų, išskirdamos antibiotikus ir specifinius antagonistus, svarbu ir tai, kad dirvožemio mitybos tinklas padeda augalui pagaminti sudėtingos molekulės junginius, t.y. įvairias fitochemines medžiagas, būtent šios medžiagos paverčia mūsų maistą vaistu.

Kas kenkia dirvožemio mitybos tinklui?

Neprotingas azoto trąšų naudojimas išlepina augalą ir jis nebegeba sudaryti pilnaverčių simbiotinių ryšių su dirvožemio mikroorganizmais, ko pasekoje kitų maisto medžiagų tiekimas iš dirvožemio mitybos tinklo sutrinka ir augalas tampa priklausomas nuo ūkininko. Kita problema su azoto trąšomis, kad tik nedidelė dalis pasiekia augalą (naudojant tręšimui per žemę), tas azoto perteklius dirvožemyje lemia tai, kad dirvožemio mikroorganizmų veikla suaktyvėja, tai veiklai reikia ne tik azoto, kurio pilna nuo tręšimo bet ir anglies.

Pradžioje bakterijos gali naudoti kritusią organiką, t.y. augalų liekanas, bet ilgainiui dirbamoje žemėje jos vis mažiau, todėl bakterijos ima skaidyti humusą - derlingąjį sluoksnį ir pačios griauna savo namus. Humuso mažėjimas lemia tai, kad žemė tampa kompaktiška, suspausta, sutrinka dujų apykaita dirvožemyje, o gerosios bakterijos kaip taisyklė mėgsta deguoninę aplinką, jos dažniau būna aerobinės.

Kita problema arimas, kuris tiesiogiai neigiamai veikią dirvožemio mitybos tinklą, pirmiausia tai sliekus, kurie yra dirvožemio kūrėjai ir ypatingai svarbi dirvožemio mitybos tinklo dalis. Sliekai atpalaiduoja maisto medžiagas ir jos tampa prieinamos augalui, todėl sliekų išnykimas stipriai pasijaučia augalam. Poveikis bakterijom yra sudėtingiau apibūdinamas, tiesiog arimas suaktyvina jų veiklą, kas nėra blogai, bet tokiu atveju paleidžiama daug maisto medžiagų, tačiau po suarimo praeina dar daug laiko, kol laukas yra užsėjamas ir kol augalui prireikia tų medžiagų, dažniausiai tas medžiagas panaudoja piktžolės, kurios kaip taisyklė auga geriau nei užsėtas pasėlis, tada žinoma naudajama chemija su tom piktžolėm kovot - o chemija jau veikia tiesiogiai mitybos tinklą.