Vengrijos virtuvė - viena įdomiausių ir išskirtiniausių Europoje. Norint pažinti Vengrijos virtuvę, pirmiausia reiktų pasižiūrėti į turtingą šios šalies istoriją. Iš savo klajoklių protėvių vengrai perėmė virimo katiluose ir mėsos gaminimo tradicijas, iš otomanų išmoko ruošti baklažanus, kimštas paprikas ir kopūstus, o iš austrų - gaminti įvairius saldumynus. Jau nuo XV a. klajokliai vengrų protėviai maistą gamindavo ant laužų, didžiuliuose puoduose maišydami įvairius produktus ir gardindami juos prieskoniniais augalais.
Guliašas - Vengrijos Pasididžiavimas
Vengrijos nacionalinis pasididžiavimas ir labiausiai žinomas šios virtuvės patiekalas - guliašas, kuris gaminamas troškinant mėsą su įvairiomis daržovėmis ir prieskoniais: kiekviena šeima turi savo guliašo receptą, kurį perduoda iš kartos į kartą. Nors šiandien guliašas labiau primena troškinį (taip jį gamina austrai), iš tiesų originalus vengriškas guliašas yra tiršta, sodri ir aštri sriuba, kurią dar IX a. gamino piemenys. Tikras vengriškas guliašas gyvybiškai skiriasi nuo to, kurį mes įpratę valgyti. Pas mus - tai antras patiekalas, pas vengrus - tiršta sriuba. Vengrų restorane susidursite su pavadinimu gulyas leves, vertimas - piemenų sriuba. Mūsiškis guliašas Vengrijoje vadinamas perkelt - mėsos gabaliukai su paprika ir svogūnais.
Guliašo Virimo Ypatumai
Vengrijos guliašų virimo konkursuose dažniausiai patiekalas gaminamas ant atviros ugnies - taip kaip guliašą gamindavo tikri piemenys. Virimui naudojami specialūs katilai statomi ant trikojų, kad ugnis apimtų kiek galima daugiau katilo. Tokia sriuba įgauna ne tik dūmo skonio, bet ir labiau suverda. Vengriško guliašo receptų daug. Pateiksiu vieną, daugmaž panašiausią į tikrąjį, kai ką šiek kiek pakeisdami.
Guliašo Receptas
Mėsa supjaustoma 1,5 - 2 centimetrų skersmens gabaliukais. Pagal klasikinį Karoly Gundel, kurio įkurtas restoranas iki šiol geriausias Budapešte, receptą, pirmiausia reikėtų apkepinti svogūnus kiaulės taukuose. Taukai atsiranda, pakepinus apie 80 g lašinių. Aš vietoj kiaulės riebalų naudojau sviestą. Į apkepintus svogūnus sudedama mėsa, užbarstoma storu paprikos sluoksniu. Mėsa troškinasi savo sultyse, po kurio laiko uždėjau supjaustytas morkas (morka supjaustoma į keturias dalis, tada 1 cm storio kubelius). Šalia virė puodas su jaučio šonkauliukais, iš jo pildavau sultinio tiek, kad vos vos uždengtų ingredientus. 1,5 - 2 cm kubeliais supjaustytos keliauja paprikos, aštrieji pipirai, pomidorai, kiek vėliau bulvės. Į puodą supilamas visas sultinys, įdedama čipetke (csipetke). Čipetke - kieta miltinė tešla, pirštais atskabomi maži gabaliukai ir sumetami į guliašą. Kai čipetke išplaukė į paviršių, sumečiau supjaustytus česnakus ir kietąsias krapų dalis, petražolę.
Žuvienė (Halaszle)
Kitu nacionaliniu Vengrijos patiekalu gali būti laikoma žuvienė (holaszle). Tiršta sriuba, primenanti troškinį, verdama katiliuke ant ugnies kartu su daug raudonųjų saldžiųjų paprikų, pomidorų ir svogūnų.
Mėsa Vengrijos Virtuvėje
Be kiaulienos ar jautienos, Vengrijos virtuvėje taip pat rasite daug įvairios paukštienos: vištienos, kalakutienos ir ypač - žąsienos. Žąsys Vengrijoje yra gausiai auginamos, o žąsiena - labai svarbi šalies eksporto dalis. Kitas esminis vengriškos virtuvės ingridientas yra paprika, kuri net vadinama piros arany - raudonuoju auksu. Paprika naudojama tiek džiovinta, kaip prieskonis, tiek šviežia, o be jos praktiškai neįsivaizduojamas nei vienas vengriškas patiekalas. Tipiškas vengriškas patiekalas, apjungiantis abu populiariausius ingridientus - tai mėsos ir paprikų troškinys, vadinamas paprikašu. Kartu su svogūnais, pomidorais ir česnakais gaminamas patiekalas dažnai patiekiamas su grietine.