Morkos - vienos populiariausių ir naudingiausių daržovių, kurias kiekvienais metais augina daugybė sodininkų ir daržininkų. Tačiau norint užsiauginti gausų ir kokybišką morkų derlių, svarbu žinoti ne tik kaip tinkamai prižiūrėti šias daržoves, bet ir kada jas sėti.

Morkų Sėjos Laikas

Renkantis morkų sėjos laiką, visų pirma svarbu atsižvelgti į pasirinktos veislės ypatumus. Morkos pagal vegetacijos trukmę skirstomos į ankstyvas, vidutiniškai ankstyvas, vidutiniškai vėlyvas ir vėlyvas.

• Ankstyvosios morkos sėjamos anksčiausiai - balandžio pradžioje arba net kovą, jei orai leidžia.
• Vidutiniškai ankstyvos morkos sėjamos balandžio viduryje - pabaigoje.
• Vidutiniškai vėlyvos ir vėlyvos morkos, kurios dažniausiai auginamos žiemą, sėjamos gegužės pradžioje ar net vėliau.

Apibendrinant galima teigti, kad morkų sėjos laikas priklausys nuo pasirinktos veislės - ankstyvosios morkos sėjamos balandžio pradžioje, vidutiniškai ankstyvos - balandžio pabaigoje, o vėlyvosios - gegužės mėnesį.

Be veislės parinkimo, renkantis morkų sėjos laiką taip pat pravartu atsižvelgti ir į Mėnulio fazes. Manoma, kad sėjant ar sodinant augalus tam tikromis Mėnulio fazėmis, galima pasiekti geresnių rezultatų.

Tuo tarpu nepalankios dienos morkų sėjai - balandžio 5, 6, 11, 12, gegužės 3, 4, 9, 10 ir birželio 1, 2, 7, 8 d.

Dažniausios Klaidos Sėjant Morkas

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad morkų auginimas - ganėtinai paprastas procesas, vis dėlto neretai daržininkai padaro klaidų, kurios gali turėti neigiamos įtakos būsimam derliui.

• Per ankstyva sėja - neskubėkite sėti morkų, kol dirvožemis dar nepakankamai įšilęs.
• Per vėlyva sėja - pavėlavus su morkų sėja, šakniavaisiai gali nespėti sukaupti pakankamai maisto medžiagų iki šalnų ir žiemos.
• Netinkamas sėklos gylis - morkų sėklos turi būti įterptos į dirvą 2-3 cm gyliu.
• Per didelis sėklos kiekis - sėjant morkas, svarbu išlaikyti tinkamą atstumą tarp sėklų.
• Netinkama dirvos paruošimas - morkos geriausiai auga lengvoje, purioje ir humusingoje dirvoje.

Norint išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, tokių kaip per ankstyva ar vėlyva sėja, netinkamas sėklos gylis ar tankis, būtina laikytis rekomendacijų ir paruošti tinkamą dirvą.

Morkų Priežiūra Po Sėjos

Pasėjus morkas, svarbu tinkamai jas prižiūrėti, kad užtikrintumėte optimalias sąlygas dygimui ir tolesniam augimui.

• Palaikykite drėgmę - morkoms dygstant, dirva turi būti nuolat drėgna.
• Retinkite daigus - kai morkų daigai paaugs iki 3-4 cm, juos reikia praretinti, paliekant 3-5 cm tarpus tarp augalų.
• Ravėkite piktžoles - reguliariai ravėkite piktžoles aplink morkas, kad jos nekonkuruotų su daržovėmis dėl maisto medžiagų ir drėgmės.
• Tręškite ir mulčiuokite - jei dirva nepakankamai derlinga, morkas galima patręšti kompleksinėmis trąšomis ar kompostu. Mulčiavimas. Morkoms kenkia suplukusi paviršinio sluoksnio dirva, tad stabiliam dirvos drėgniui ir mažesniam piktžolėtumui palaikyti mulčiuokite šias daržoves.
• Stebėkite kenkėjus ir ligas - nuolat apžiūrėkite morkas, ar nėra kenkėjų ar ligų požymių.

Morkų Veislės

Ko jau ko, o asortimento geriausiai morkų veislei išsirinkti tikrai netrūksta. Jų būna nuo mažyčių pirštelių, apvalių rutuliukų iki didelių kūgio formos šakniavaisių. Taip pat įvairių spalvų ar skirtingo subrendimo laikotarpio. Jeigu jus domina kiek neįprastos spalvotos morkos, tai galite auginti violetinės spalvos hibridą „Purple Sun H“, bordo spalvos - „Rubyprince H“, baltas -„White Satin F1“ ar juodos morkos veislę „Black Nebula“.

• „Aron“ - itin ankstyvų, trumpavaisių (5-12 cm) morkų bukais galais hibridas, kurių vegetacija trunka apie 90 dienų.
• „Bangor H“ - itin derlingus ir didelius vaisius (iki 25 cm ilgio ir iki 350 g) užderantis hibridas, kurio vidutiniškai ankstyva vegetacija užtrunka apie 100-110 dienų.
• „Berlicum 2 (Romosa)“ cviena derlingiausių vėlyvųjų morkų veislių, derlių duodančių po 127 dienų vegetacijos.
• „Flakkee“ - vienos populiariausių morkų tipų ir veislių duodančių lengvai auginamas, stambiavaises ir ilgas (iki 25 cm ilgio) morkas, be to, veislė nereikli dirvai.
• „Imperator“ - šios vėlyvos veislės šakniavaisiai pasižymi vienais iš ilgiausių šakniavaisių (apie 25 cm ilgio). Ši veislė pasižymi plačiu pritaikymu, iš jų galima užsiauginti vasarinių mažyčių morkų, dar turinčių baby carrots atitikmenį.
• „Karlena“ - tai stambius, cilindriškus, 18-24 cm ilgio šakniavaisius užauginanti morkų veislė, kuriai subręsti reikia apie 140-150 dienų.
• „Karotina“ - tai ankstyvos cilindro formos ir 16-18 cm ilgio morkos, kurių vegetacija užtrunka apie 95 dienas.
• „Nantes“ - dar viena pripažinta įprastos cilindro formos buku galu morkos veislė ir tipas, kurios ilgio siekia apie 20 cm.

Ekologiniame ūkyje geriausia tiktų auginti lietuviškų veislių morkas, nes jos sukurtos mūsų klimato sąlygomis. Tinka ir ekologiniuose ūkiuose užaugintos nebeicuotos užsienietiškų veislių morkos. Ankstyviausios yra Mokum F1, Napoli F1.

• Mokum F1 - tai pats ankstyviausias olandiškas hibridas. Morkos užauga nedidelės, tačiau gražią formą įgauna labai anksti, todėl tinkamiausios realizuoti yra ryšulinės brandos. Jos skanios, patrauklios išvaizdos.
• Napoli F1 - olandiškas ankstyvasis, derlingas hibridas. Morkos ilgos, cilindrinės, gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose vagotame paviršiuje. Tinka ankstyvajam žalumyniniam ir vasaros derliui. Vėliau pasėjus neblogai laikosi ir žiemą.
• Svalia F1 - tai tarpveislinis heterozinis hibridas, sukurtas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI). Vidutinio ankstyvumo, tačiau galima sėti ir ankstyvesniam derliui. Tinka laikyti per žiemą.
• Šatrija - vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė, sukurta LSDI. Morkos cilindrinės, bukais galais, ilgos, lygia odele. Tinka žalumyniniam derliui, laikyti per žiemą bei konservuoti.
• Garduolės 2 - vidutinio ankstyvumo veislė sukurta LSDI. Morkos cilindrinės, bukais galais. Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikyti.
• Vytėnų nanto - veislė sukurta LSDI. Vidutinio ankstyvumo, nereikli dirvos ir klimato sąlygoms, kasmet duodanti pastovų derlių. Morkos vidutinio ilgio ir skersmens, turi daugiau cukraus negu kitos veislės. Tinka rudens derliui, laikyti sandėlyje, reguliuojamoje temperatūroje gerai išsilaiko iki vasario mėnesio.
• Narbone F1 - olandiškas vidutinio vėlyvumo, derlingas hibridas. Morkos gražios cilindrinės formos. Lapija gausi. Gerai auga derlingose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose.
• Fontana F1 - olandiškas labai derlingas hibridas. Morkos gražios cilindrinės formos, stambios, tačiau grubaus paviršiaus. Šerdis didelė, ryški.
• Jaguar F1 - olandiškas vidutinio vėlyvumo, derlingas hibridas. Tinka vasaros ir rudens derliui. Žiemą laikosi vidutiniškai.
• Nastaise 2 - vokiška vidutinio vėlyvumo veislė. Morkos nedidelės, Nanto tipo formos. Lapija neatspari ligoms.
• Vaiguva - tai naujausia lietuviška morkų veislė, sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Vidutinio vėlyvumo. Morkos stambokos, šantene tipo, bukais galais, sultingos, skanios. Tinka mechanizuotai nuimti, netrūkinėja, skirtos konservuoti ir vartoti šviežios.
• Skalsa F1 - tai lietuviškas morkų hibridas, sukurtas LSDI. Vidutinio vėlyvumo. Morkos vidutinio ilgio, intensyvios oranžinės spalvos. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Tinka laikyti ir perdirbti.
• Karlena - tai vokiška vėlyvoji veislė, plačiai auginama Lietuvoje. Morkos cilindrinės, bukais galais, stambios, šerdis didoka. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priesmėlio dirvose. Tinka rudens derliui ir laikyti per žiemą.
• Nerac F1 - olandiškas vėlyvasis hibridas. Morkos Nanto tipo, cilindrinės, bukos, stambokos. Lapija atspari ligoms.

Dirvos Paruošimas

Dideliems ir sultingiems morkų šakniavaisiams išaugti labai svarbi dirvos būklė, struktūra ir derlingumas. Ji turi būti giliai įdirbta (bent 30 cm gylyje), be akmenų ir didelių grumstų, nesuplukusi, puri, humusinga, trąši.

Morkoms skirta dirva yra ruošiama iš rudens, todėl ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis geriausiai tręšti iš rudens, prieš rudeninį dirvos arimą. Rudeninis tręšimas turi būti tinkamai subalansuotas nustatant mineralinio azoto kiekį, esantį 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje.

Negalima auginti morkų pamečiui toje pačioje vietoje - toje pačioje dirvoje rekomenduojama morkas auginti tik po 4-5 metų.

Morkų negalima sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išaugs labai šakoti ir prasto skonio. Dirva neturi būti rūgšti - morkos gerai auga tik neutralioje žemėje. Joms netinka ir šviežiai kalkinta dirva - geriausia auginti praėjusiais metais kalkintoje dirvoje.

Morkų derliui lemiamą reikšmę turi dirvos paruošimas. Tinkamai įdirbus dirvą pagerinama jos struktūra, išnaikinamos piktžolės, sutaupoma drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos mikroorganizmams. Nė vienai daržovei piktžolių išnaikinimas neturi tiek daug reikšmės, kaip morkoms.

Ankstyvajai morkų sėjai parenkamos lengvesnės, pavasarį greičiau džiūstančios dirvos: geros struktūros priesmėliai ar lengvi priemoliai su laidžiu podirviu ir neaukštai esančiu gruntiniu vandeniu.

Tręšimas

Dažnai morkų tręšti papildomai visai neprireikia, nes jas sėjame jau į gana derlią dirvą. Kita vertus, pasėtos vargingesniame dirvožemyje morkos gali augti silpnesnės, tad jas patręšti galima mažai azoto kiekiu turinčiomis subalansuotomis trąšomis (NPK 0-10-10 arba 5-15-15).

Planuojant ne mažesnį kaip 70 t/ha morkų derlių, azoto (N) morkoms reikia 90-120 kg/ha, fosforo (P2O5) - 50-70 kg/ha ir kalio (K2O) - 200-250 kg/ha. Daržininkai mėgėjai savo sklypuose turėtų šias trąšų normas 20-30 % mažinti.

Morkų nereikia pertręšti azoto trąšomis, nes pablogėja jų skonis ir jos prasčiau sandėliuojasi. Lengvose dirvose labai svarbus magnis ir mikroelementai, kurių turėtų būti kompleksinių trąšų sudėtyje.

Vegetacijos metu morkos purškiamos 0,2 proc. boro ir molibdeno tirpalu. Purkšti tinka skystos trąšos su mikro- bei makroelementais: tiktų naujos trąšos „Biokal 01“ bei „Daiga“.

Vieta

Saulėta vieta darže ar dideliame lauke morkoms augti tinka labiausiai. Joms nekenkia ir salotų ar ridikėlių draugija, tad šias daržoves verta pasisėti morkų dygimo laikotarpiu.

Laistymas

Jau kiek paaugusios morkos apsirūpinti vandeniu gali pačios gana nesunkiai, bet labai svarbu dar bedygstančius daigus aprūpinti gausesne drėgme. Sausu periodu morkas reikia lieti, išlaikant 70-75 % dirvos drėgnumą. Morkos labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės.

Jei nėra lietaus, morkos laistomos. Laistyti reikia negausiai, bet dažnai. Jos blogai auga užmirkusiose dirvose. Kai morkų šaknys užauga iki 1,5-2 cm skersmens, drėgmės reikia mažiau, tačiau, jei itin sausa, šakniavaisiai sutrūkinėja.

Ligos ir Kenkėjai

Dažniausiai morkų ligas sukelia įvairūs puvimą sukeliantys grybeliai, pavyzdžiui, Botrytis sp. yra kekerinio (pilkojo) puvinio šaltinis, Phoma rostrupii - morkų fomozės sukėlėjas ar Sclerotinia sclerotiorum, kurio rezultatas morkų sklerotinis (baltasis) puvinys, Rhizoctonia violacea - morkų rizoktoniozės sukėlėjas.

Morkos vegetacijos metu labiausiai kenčia nuo fomozės. Kad išvengti pašaknio ligų rekomenduojama augalus palaistyti Microdoctor Paenibacillus spp. Produkto sudėtyje esatis mikroorganizmas Paenibacillus spp. kolonizuoja augalo šaknis ir apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis.

Iš polifaginių kenkėjų morkoms labiausiai kenkia paprastieji kurkliai, spragšių ir grambuolių lervos, gaminių pelėdgalvių vikšrai, dirviniai šliužai ir peliniai graužikai.

Morkinė musė - 4-5 mm ilgio juodas, blizgantis dvisparnis vabzdys. Morkoms kenkia lervos - 6-8 mm ilgio, cilindriškos, be galvų ir be kojų, gelsvos spalvos, blizgančios. Jos graužia takus šakniavaisiuose. Dėl to šie deformuojasi, atrodo lyg persmaukti, išoriniai audiniai skersai sutrūkinėja, dažniausia supūva.

Morkinė blakutė tai 2 mm ilgio šviesiai žalias vabzdys. Blakutės ir jų lervos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Lapai lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja.

Morkinių amarų (Semiaphis dauci F.) pažeidimai labai panašūs į blakučių. Neretai šie kenkėjai aptinkami kartu. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai laikosi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelio ir lapų pamatų srityse. Morkiniai amarai yra apie 1,5-1,7 mm ilgio.

Kovoti su kenkėjais padeda ir šalia augantys augalai. Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai.

Derliaus Nuėmimas ir Laikymas

Morkos subręsta maždaug po 12-16 savaičių, tad planuokite, kada nuimsite pagrindinį morkų derlių. Iš esmės, yra įprasta morkų derlių nuimti spalio mėnesį (kai morkos pasėtos pavasarį), nes šakniavaisiai jau pasiekia įprastą veislei dydį, sultingumą, traškumą, sukauptą vandens kiekį ir kitas savybes.

Na ir kai pagaliau ateina momentas nuimti morkų derlių, jas lengviausia išrauti truputį papurenant žemę šakėmis ar kastuvu. Tada belieka ištraukti morkas, nubarstyti žemes, nupjauti lapus (paliekant 1-3 cm uodegėlę) padžiovinti ore ir paruošti sandėliuoti.

Na, o jau iškastas ir paruoštas morkas sudėkite sluoksniais į didelius maišus ar dėžes. Berkite sluoksnį smėlio, tada sudėkite morkas, jas užžerkite smėliu ir taip toliau sluoksniuokite. Tas pats morkų laikymo metodas pasiteisina ir naudojant medžio pjuvenas.

Jeigu nespėjate morkų suvartoti šviežių, bandykite jas paruošti, marinuoti, konservuoti žiemai, šaldyti.

Laikantis šių patarimų ir vengiant dažniausių klaidų, galima užsiauginti gausų ir kokybišką morkų derlių savo darže ar šiltnamyje.

---