Lietuvių etiologinėse sakmėse žmonės kėlė ir stengėsi atsakyti į jiems rūpimus klausimus: kodėl ir kaip atsirado Visata, Žemė, gyvūnai, augalai, žmonės, pasaulio tvarka?
Etiologinių sakmių struktūra
Etiologinės sakmės paprastai susideda iš kelių dalių:
- Aplinkybės prieš laukiamą įvykį: kas buvo, ko nebuvo, kas dažnai vykdavo, gal ko nors trūko?
- Sąlygos kokiam nors vyksmui prasidėti: koks nors nepaprastas įvykis, pokalbis, dievybės mintis, noras, siekis.
- Veiksmai, lemiantys reikšmingus pasikeitimus.
- Naujo reiškinio, daikto, gyvūno ar kt. atsiradimas ar sukūrimas.
- Naujo reiškinio, daikto, gyvūno, gyvenimo taisyklių ar kt. reikšmės paaiškinimas, aptarimas.
- Įvykio susiejimas su pasekmėmis, šiandiena, supažindinimas su tolesniais įvykiais.
Pasakų struktūra ir veiksmažodžio "morkos" reikšmė
Dauguma lietuvių pasakų (pvz., žvėrių, stebuklų) yra sudarytos iš nuoseklaus tradicinio pasakojimo grandinės, gali būti (arba ne) pagražinamos tam tikromis pradžios ir pabaigos formulėmis. Pasaka gali baigtis tradicinėmis formulėmis, pvz.: Ir aš ten buvau, midų alų gėriau, burnoj neturėjau: per barzdą varvėjo, ir tau atnešiau...; Vestuvėse ir aš buvau, alų ir midų gėriau, burnoj neturėjau, pinigus kačerga žarsčiau, akimis nemačiau, vyžu lobį vežiojau...; Ir aš ten buvau pažiūrėti, išsimokinau šokt, ir dabar moku...; Ir aš ten buvau nuvažiavęs. Turėjau morkos arklį, sėtinio ratukus, vaško skrybėlę, popieriaus drabužius, medaus pirštines, stiklo batukus. <...> Naktį pašiuro vestuvininkai šaudyti iš patrankų. Pakulas kamščiams ėmė iš tos kerčios, kur aš gulėjau. Kartu su pakulomis įdėjo ir mane anie į patranką ir iššovė. Ir paršovė į tą vietą jums pasakas pasakoti...
Štai pagrindiniai pasakų elementai:
- Aiškios arba nelabai nuorodos, kada, kur vyksta veiksmas, įvardijami veikėjai.
- Svarbus įvykis, atsitikimas, pakeičiantis įprastinį veikėjų gyvenimą.
- Pagrindinių veikėjų veiksmai, artinantys netikėtą įvykį ar priešiškų jėgų susidūrimą.
- Antgamtinio ir realaus pasaulio atstovų susitikimas ar susidūrimas, nepaprastas įvykis.
- Susitikimo ar susidūrimo, paieškų rezultatas - žmogaus pergalė ar pralaimėjimas prieš antgamtines būtybes, ko nors įgijimas ar praradimas.
- Įvykio apibendrinimas ir supažindinimas su tolesniais įvykiais.
Pasakos be galo - tai trumpi kūrinėliai, dažniausiai susidedantys iš gudriai jungiamo ir kartojamo vieno motyvo. Pvz. Tupi gaidys ant tvoros. Kai tas gaidys užgiedos, aš paseksiu nuo pradžios. - Buvo diedas su raudona kepuraite, boba su geltona pajuostaite. - Tu sakai pasakot, ir aš sakau - pasakot.
Kiti folkloro žanrai
Lietuvių padavimai praneša arba pasakoja apie Lietuvos kalnų, ežerų, upių, piliakalnių, pilių, dvarų ir kitokių objektų kilmę. Pvz., Priekulė atsirado taip. Žmonės turėjo eiti lažą prie kūlimo. Seniau Tyruliai vardo neturėjo. Buvęs tai labai didelis, ilgas ežeras. - Koks čia ežeras!