Maistas - vienas iš svarbiausių aplinkos faktorių, veikiančių žmogaus organizmą. Kiekvienos ligos atveju sutrinka pusiausvyra tarp išorinės aplinkos ir organizme vykstančių procesų. Maistas kartu su kitomis gydymo priemonėmis turi atstatyti žmogaus sveikatą.

Dietinio maisto gamyba yra sudėtinga - svarbu laikytis ne tik technologinių gamybos procesų, bet reikalinga ir gydytojo konsultacija, skiriant dietą žmogaus sveikatos sutrikimams gydyti.

Kaip Taikomos Dietos?

1. Gydomasis maistas turi būti derinamas su kitais gydymo metodais.
2. Dieta turi keistis. Ilgą laiką taikant vieną dietą, neretai prasideda dalinis organizmo badavimas, kuris neigiamai veikia žmogaus nervų sistemą. Gydomajam maitinimui reikia:
   • pakeisti dietą pagal žmogaus savijautą, darbo pobūdį;
   • periodiškai grįžti prie visaverčio maisto;
   • kartkartėmis taikyti iškrovos dienas.
3. Dietinis maistas turi teigiamai veikti ne tik pakenktą organą, bet ir visą organizmą.
4. Būtina atsižvelgti į organizmo energijos poreikius, t.y., ar nesveikas žmogus dirba, ar guli ligoninėje.
5. Sudarytame valgiaraštyje turi būti pateikiama maisto sudėtis ir gamybos technologiniai ypatumai.
6. Mitybos režimas derinamas su kitomis žmogaus gyvenimo veiklomis.

Dieta, kad ir kokia ji būtų, turi poveikį mūsų organizmui.

Vegetarinė Mityba

Tas, kuris susimąsto apie pagrindinį dietos klausimą, greitai susiduria su daugybe prieštaringų nuomonių bei įsitikinimų. Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas yra būti vegetaru ar ne. Bet jei nuspręsi tapti vegetaru, patarčiau pradėti nuo vegetarizmo, ir pratintis po truputį.

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Ne tik fizinę, bet ir moralinę, dvasinę. Vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus.

Pagal „Tarptautinių žodžių žodyną“ vegetarizmas - maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O tiksliau, vegetaras yra žmogus, kuris nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvų organizmų. Vegetarai nevartoja ir kiaušinių. Teigiama, jog vartojant kiaušinius, yra nužudoma gyvastis.

Tipiškas vegetariškas maistas yra daržovės, vaisiai, sėklos, kruopos, miltiniai produktai, pieniški produktai. Veganai - griežtas (visiškas) vegetaras - nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.

Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados. Mėsos valgymas paplito XX amžiuje, bet iki šiol žmogaus organizmas negali suvirškinti mėsos. Žmogaus organizmas labiau pritaikytas augaliniam maistui virškinti, negu gyvuliniam.

Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro žmogų dirglesnį ir piktesnį. Mėsos baltymų molekulių struktūrose yra purino junginių, kurie yra narkotinių medžiagų pagrindas. Mėsos suvirškinimui reikalinga atiduoti beveik 50 % viso kūno energijos. Žmogus, privalgęs mėsos, tampa 2 - 3 valandas nedarbingas.

Vegetarinės Mitybos Privalumai

• vegetarinėse dietose yra daug skaidulinių medžiagų, mažai riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio.
• Vegetarinis maistas lengvai ir greitai pagaminamas, nesunkiai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net žmogus, persivalgęs tokio maisto, nebūna apsnūdęs, o yra žvalus ir darbingas.
• Bandymais įrodyta, kad kepamoje (įvairiais būdais) mėsoje susidaro cheminis junginys (metilcholantrinas), kuris yra labai stiprus karcinogenas.
• JAV mokslininkai nustatė (1983 metais), kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių formų vėžio.
• Mėsos nevalgančių žmonių arterinis kraujospūdis ir kraujo klampumas mažesnis, o, kaip žinia, ir viena, ir kita gali būti tiesioginė progresuojančios aterosklerozės ar infarkto priežastis.

Vegetarinės Mitybos Trūkumai

• Mums sunku vykdyti griežtus vegetarinius mitybos reikalavimus: maistas turi būti šviežias, pagamintas laikantis griežtų maisto gamybos technologijos reikalavimų.
• Mūsų krašte 6 mėnesius maistas laikomas sandėliuose, o jie įrengti netinkamai, todėl daržovės, vaisiai praranda svarbiausią dalį savo gerų savybių, išnyksta gyvybinė energija. Netinkamai išlaikyti, konservuoti, perdirbti produktai yra mažaverčiai.

Vegetarinės Dietos Principai

Ši mityba gali būti skirstoma į:

1. fiziologinį (griežtas ir pusiau griežtas) vegetarizmą.
2. etinį vegetarizmą, kuris draudžia žudyti gyvulius ir valgyti jų mėsą. Šio vegetarizmo šalininkai paplito Europoje XIX a.

Vegetarų susibūrimas į draugijas prasidėjo XIX a. pirmoje pusėje. Pirmieji pavyzdį parodė anglai ir 1842 m. įkūrė Britų vegetarų draugiją. 1892 m. savo Vegetarų draugiją Leipcige įkūrė vokiečiai. Vėliau 1994 m. susikūrė Olandų vegetarų draugija ir palaipsniui atskirų šalių vegetarų draugijos. Lietuvos vegetarų draugija įkurta 1991m. gruodžio mėn. 19d.

Istorija liudija, kad per epidemijas (pvz.: choleros) vegetarai užsikrečia kur kas rečiau. Japonų mokslininkai, keturiasdešimt metų stebėję grupės vegetarų gyvenimą, neseniai paskelbė savo tyrimų duomenis. Išvada tokia: jei vegetarų maistas įvairus (subalansuota dieta), jie gyvena ilgiau ir aktyviau už tuos, kurie valgo mėsą.

Kolumbijos universiteto Pr. G. S. Huntigeno lyginamosios anatomijos straipsnyje yra skelbiama, jog žmogaus organizmo sandara nėra pritaikyta mėsos valgymui. Jis pademonstravo, kad mėsėdžių pplonoji ir storoji žarnos yra trumpos. Priešingai, žolėdžiai turi ilgas, tiek plonąją, tiek storąją žarnas. Žmonių, kaip ir žolėdžių gyvūnų, ir plonoji ir storoji žarnos yra ilgos. Bendras mūsų žarnų ilgis siekia apie 8,5 m. Kadangi jos ilgesnės nei mėsėdžių, mėsa užsibūna mūsų žarnose ilgėliau, ir gali pradėti pūti bei gaminti toksinus. Manoma, kad šie toksinai sukelia gaubiamosios žarnos vėžį, be to, jie apsunkina kepenų veiklą, kurių funkcija yra pašalinti toksinus.

---