pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Mityba žindant krūtimi: ką svarbu žinoti?

Iš mamos pieno kūdikis gauna visas augimui ir vystymuisi reikalingas maistines medžiagas. Todėl žindančiai mamai ypatingai svarbi tinkama mityba. Kaip turėtų maitintis žindanti mama, kad aprūpintų kūdikį visomis reikalingomis medžiagomis? Paprasčiausiai mityba turi būti subalansuota ir maistas įvairus, kad visų reikalingų medžiagų užtektų ir mamai, ir kūdikiui.

Mitos ir realybė apie mitybą žindant

Kartais sakoma, kad nėštumo metu moteris turėtų valgyti už du, tačiau tai yra netiesa. Tai taip pat netiesa. Papildomai žindanti mama gali suvartoti 300 - 600 kcal per parą. Taigi suvalgysite kiek daugiau negu įprastai, bet svarbiausia - ne maisto kiekis, o kokybė ir vitaminų bei kitų naudingųjų medžiagų kiekis. Speciali dieta žindant tėra mitas. Iš tikrųjų ne už du, o - dviem.

Pagrindiniai mitybos principai žindymo metu

Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis. Valgyti įvairius maisto produktus būtina ir tam, kad vaikas susipažintų su jais per motinos pieną. Manoma, kad tai gali padėti sumažinti alergijos maistui tikimybę.

Maisto medžiagos, svarbios žindymo metu

Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis. Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai.

  • Baltymai. Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc.
  • Angliavandeniai. Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, o greitai įsisavinamus (t.y.
  • Riebalai. Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys.

Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius 6 mėn.

Vitaminai ir mineralai

  • Vitaminas D.
  • Vitaminas B12.
  • Folio rūgštis.
  • Vitaminas A.
  • Vitaminas C.
  • Geležis.
  • Kalcis.
  • Jodas. Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.

Produktai, kurių reikėtų vengti arba riboti žindymo metu

Žindančiai moteriai beveik nėra draudžiamų maisto produktų, tik reikia valgyti nedideliais kiekiais, tada maistas nepakenks nei jai, nei kūdikiui. Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai.

Produktai, galintys sukelti diskomfortą kūdikiui

  • Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata, kofeinas. Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali. Rinkitės kavą be kofeino, o juodą šokoladą pakeiskite pienišku - jame kofeino yra mažiau.
  • Pieno produktai. Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Sprendimas: sumažinkite pieno produktų vartojimą, arba kuriam laikui visai jų atsisakykite. Stebėkite, ar pagerės kūdikio savijauta.
  • Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai. Sprendimas: Kelis pirmus mėnesius atsisakykite citrusinių vaisių.
  • Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos žindymo metu. Sprendimas: tikrai ne visos žindančios mamos šį faktą galėtų patvirtinti - kai kurios valgo kopūstus be jokio „šalutinio poveikio“ kūdikiui.
  • Alkoholis. Nusprendėte išgerti taurę vyno?
  • Cukrus. Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje.
  • Prieskoniai ir prieskoninės daržovės. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas.
  • Mėta, petražolės, šalavijai. Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą.
  • Žuvis. Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
  • Gazuoti gėrimai. Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu.

Alergijos ir maisto netoleravimas

Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jami netinka tam tikros maisto medžiagos.

  • Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų.
  • Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas.
  • Kūdikį veikia tam tikros maiste esančios medžiagos (pvz.

Jokiu būdu, ypač atsakingai rinkitės maisto produktus, jeigu vaikas alergiškas. Alergenai gali būti šokoladas, kakava, krabai, krevetės, žemės riešutai, vėžiai, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, braškės, raudonos spalvos vaisiai ir daržovės (pomidorai, morkos, obuoliai, granatai ir kt.) Reikėtų vengti kavos, vynuogių, majonezo, kečupo, rūkytų mėsos gaminių, riebių kremų, taip pat nevalgykite konservantų ir E priedų turinčių maisto produktų, atsisakykite gazuoto vandens. Teoriškai alergenas gali būti ir žuvis, todėl ją įjunkite į racioną palengva.

Ką daryti, jei įtariate alergiją ar netoleravimą?

Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų. Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.

Skysčių vartojimas žindymo metu

Iš karto po maitinimo arba jo metu dažniausiai pajuntate troškulį. Pasitikėkite savo organizmu - gerkite, kai norisi. Paprastai per parą patariama išgerti apie 2 litrus skysčių. Geriausi gėrimai mamai: žolelių arbata, vanduo, džiovintų vaisių nuovirai, kompotas, šviežiai spaustos vaisių sultys.

Kūdikio primaitinimas

Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.

Pagrindinės taisyklės pradedant primaitinimą

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).

Pirmieji produktai

Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.

Kūdikio primaitinimo planas pagal amžių

Kūdikio amžius Rekomenduojami produktai Gaminimo laikas/būdas Pastabos
4 mėnesių Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu.
5 mėnesių Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu.
6 mėnesių Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.
7 mėnesių Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai) Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
8 mėnesių Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
9 mėnesių Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų) Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą.
10 mėnesių Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. Iki metų reikėtų vengti cukraus.
11 mėnesių Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).