Vasario 16-oji - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena mūsų šalies valstybinių švenčių sąraše užima bene pačią svarbiausią vietą. Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės metines norėjosi atsigręžti į praeitį ir sužinoti, kaip užgimė šių švenčių tradicijos.
Tarpukario Vasario 16-osios šventės Marijampolėje
Stebėtina, tačiau jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais susiformavę tradicijos per šimtmetį beveik nepakito. Artėjo 1919 m. vasario 16 d. Vasario 16 d. išvakarėse raudonarmiečiai užėmė Alytų, kur žuvo 1 pulko vadas Juozapavičius, o vado ir ūpo netekusi pulko dalis atsikėlė į Marijampolę.
Dėl šios nesėkmės ir raudonosios armijos atėjimo labai aiktingi pasidarė ir vietiniai komunistai. Marijampolės Karo Komendantas Motiejūnas-Valevičius paskelbė apsiausties stovį, uždrausdamas visokius susirinkimus. Bet to nežinodami būriai raitų kaimo vyrų pradėjo rinktis į miestą švęsti 16 vasario.
Vokiečių įgula užklausė mūsų kariuomenės vadovybę iš kur atsirado tie raiteliai ir kas jie yra. Kadangi už Liudvinavo vietiniai bolševikai buvo pastoję kelią mūsų kariams, tai nerimas buvo suprantamas. Nutarėme padaryti demonstraciją be leidimo.
Po pamaldų prieš parapijos bažnyčią susirinko raitieji demonstrantai ir dvi kareivių kuopos, kiti gyventojai nedalyvavo iškilmėse. Buvo pavojus, kad gali būti susirinkusių ir komunistų, kuriuos minioje negalima buvo atskirti. 420 raitų vyrų ir minėti kareiviai tvarkingai su dainomis parėjome miesto gatvėmis ir sugrįžę į „Blaivybės“ salės kiemą išsiskirstėme. Taip Marijampolėje buvo atšvęsta pirmutinė vasario šešioliktoji.
Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio švenčių aprašymų fragmentai savaime subiro į ryškų nuotaikingą kaleidoskopą. „Marijampolėje jau iš vakaro daugelis namų pasipuošė paveikslais bei iliuminacijomis. Ryte miestas suplevėsavo vėliavomis…“ „8 val. visi gyvenamieji namai, įskaitant ir organizacijų būstinės puošiamos tautinėmis vėliavomis. Balkonuose išstatomi Vyties ženklai, Respublikos Prezidento ir Dr. Basanavičiaus portretai.“
„Daugumas namų ir krautuvių vitrinų buvo gražiai vainikais papuošta ir iliuminuota. Ypač gražiai buvo iliuminuoti miesto savivaldybės namai. Šviesų nesigailėjo Apskr. Valdyba, Lietuvos bankas, Geležinkelio stotis, Apygardos ir Apylinkės teismai, paštas inž. Vitmozerio, cukr. Fabrikas ir daug kitų namų.
Tas pridavė iškilmingumo bendrai šventės nuotaikai.“ „Vasario 16 d. iškilmės Marijampolėje praėjo tikrai pakilusioje nuotaikoje. 8 val. 30 min. Dr. Basanavičiaus aikštėje buvo iškilmingas didžiosios vėliavos pakėlimas.
Čia susirinko gana daug organizuotos ir neorganizuotos visuomenės. Gražią ir momentui pritaikytą kalbą pasakė jaunalietuvių rajono vadas mokesčių inspektorius Kriščiūnas. (…) 16 val. didžiosios vėliavos nuleidimo iškilmėse dalyvavo dar daugiau visuomenės.
Čia gražią ir marijampoliečių plačiai komentuojamą kalbą pasakė Br. Sirutis. Ligi vėlyvos nakties mieste buvo pilna žmonių, visur jautėsi šios didžios šventės nuotaika.“ „…prie didžiosios vėliavos, bažnyčios aikštėje pakėlimo dalyvavo šauliai ir visuomenė. Ta proga atatinkamą kalbą pasakė miesto burmistras p. Maurukas.“
„Didžiosios vėliavos pakėlime ir nuleidime dalyvavo nemažai šaulių, ugniagesių dūdų orkestras ir virš 1000 piliečių.“ „10 val. buvo iškilmingos pamaldos visų tikybų maldos namuose. R-kat. parap. bažnyčioje iškilmingas pamaldas laikė arkivyskupas Karevičius pasakydamas ir šventei pritaikytą pamokslą.
Dalyvavo visi įstaigų viršininkai, kariuomenė, ugniagesiai ir daug pavienės publikos. Kareiviai evangelikai, kurių daugumą sudaro klaipėdiečiai, buvo nuvesti į kirchę, o kareiviai žydai - į sinagogą“. „…bažnyčia kupina moksleivių, mokytojų, valdiškų įstaigų tarnautojų ir šiaip žmonių.
Mokytojas seminarijos direktorius kun. Dambrauskas pasakė gražų, pritaikytą šventei pamokslą. Choras giedojo lotyniškai! Buvo pasiruošęs Ryg. Jono gimnazijos choras, kaip paprastai, giedoti lietuviškai, bet klebonas uždraudė jiems giedoti ir pasikvietė kitą silpnutį chorą giedoti lotyniškai; keista, tokioje didelėje tautinėje šventėje ir uždrausta dėkavoti Dievui lietuviškai.“
„Po pamaldų pas kareivių bažnyčią buvo kariuomenės paroda. Girdėti buvo ir žiūrinčių pasigėrėjimų dėl gražaus sutartino parodos atlikimo, dėl tvarkingo kareivių aprėdymo ir kitokių pasididžiavimų. Jaučiama daug pridėto rūpesnio iš vyresniųjų pusės. Paskui ištisą dieną gatvėje buvo kupina žmonių, linksmai kvėpuojančių pavasario dvelksmu.“
„Pulke buvo ordinų įteikimo iškilmės, kurių proga žydų atsargos karių s-gos Marijampolės skyrius 9 p. pulkui padovanojo šautuvą su lietuvių ir hebrajų kalba įrašais sidabro lentelėje. Atitinkamą kalbą pasakė skyriaus pirmininkas Holcmanas.“
16 val. 30 min. mokytojų seminarijos salėje buvo Nepriklausomybės paskelbimo minėjimas, kurį atidarė ir paskelbimo aktą paskaitė burmistras p. Maurukas. Pagerbimui žuvusiųjų atsistota ir išklausyta gedulo maršo, (Šopeno), kurį sugrojo p. Kamaitis.
Turiningą paskaitą apie lietuviškos kultūros kūrimą skaitė mokytojas K. Bukaveckas. Himną ir „Kur bėga Šešupė“ gražiai sudainavo jaunalietuvių choras, diriguojant p. Kamaičiui. Minėjime dalyvavo nemažai p. p. karininkų ir kupina salės visuomenės.
Dėl stokos vietos daug dalyvių net stovėti turėjo. „13 val R. J. Berniukų gimnazijoje įvyko iškilmingas posėdis. Posėdžiui pirmininkavo LTS Marijampolės aps. valdybos pirm. prok. Baranauskas.
Į garbės prezidiumą buvo pakviesti: dir. Daniliauskas, apskr. virš. Kalendra, įgulos virš. gen. št. pulk. Gaušas, klebonas kan. Stakauskas, Savanorių s-gos Marijampolės skyr. pirm. Čenkus, Atsarg. Karininkų s-gos Marijampolės skyr. pirm. Girtautas, Jaunalietuvių Rajono Vadas Kriščiūnas, apyg. teismo pirm. Skrinskas, visuomenės atstovas Br. Sirutis ir žydų visuom. atstovas dr Volbergas.
(…) Paskaitą skaitė istorijos mokyt. Jankevičius. Vienbalsiai nutarė pasveikinti Valstybės Prezidentą, Ministrą Pirmininką, Krašto Apsaugos Ministrą, Kariuomenės Vadą ir Brolius Vilniečius.“ „Skautų parodėlė, tęsusis tris dienas, vasario 16 d. gana iškilmingai užsidarė.
Parodoj buvo 16 įvairiausių skyrių. Nepaprastai įdomu ir malonu matant jaunuolėlius, visais gyvenimo klausimais susirūpinusius. Rankdarbiai, kepiniai, pavaišiniai, senovės palaikų rinkiniai ir t.t. veria akį žiūrėtojui.
Parodėlės tikslas - parodyt ką skautų veikiama. Parodėlėn surinkta virš 500 eksponatų. Žiūrėtojų apsilankė be skautų virš 300 asmenų.“ „Kaip ir visos organizacijos, taip ir privatinė žydų gimnazija minėjo 20-metinę sukaktį.
Minėjimo programą, galima sakyti, atliko patys mokiniai ir reikia pabrėžti lietuvių kalba. Mat, gimnazijoj yra lituanistikos būrelis, mok. A. Iešmantos vedamas ; tai šis būrelis ir vykdė programą.
Po p. direktoriaus kalbos hebrajų kalba ir choro sekė VIII kl. mok. Fainbergaitės referatas „A. Smetonos mokykla“, mokinių skaitymas p. prezidento raštų ištraukų, tinkamų šioms iškilmėms, ir galų gale mokinių deklamacijos, vaizduojančios nelaisvą ir laisvą Lietuvą… Čia gražu buvo tai, kad mokiniai įprasminami darbu dėtis į gyvenimą veikliais nariais, o ne stebėtojais.“
„9-tas p. pulkas Lietuvos nepriklausomybės šventės proga, kareivių rūmuose II-16 d. suruošė neapmokamą spektaklį kareiviams ir civiliams. Buvo vaidinta šventei pritaikintas veikalas „Gedimino sapnas“.
Vaidino pulko liktinių puskarininkių ir viršilų teatro mėgėjų trupė, vadovaujama leitenanto Žadvydo. Šiame veikale reikalinga daug artistų - tad pasirodė beveik visas trupės kolektyvas.
Trupėje yra labai gerų artistų - mėgėjų, kas buvo galima pastebėti, iš suvaidintų rolių. Gediminas (viršila Ivanauskas) buvo labai įtikinantis. Jo tarnas (pusk. L. Grigaitis) taip pat puikiai vaidino, tik gal jo laisvi veiksmai nepilnai atitiko senovės lietuvių tradicijoms.
(…) Ypatingai gero įspūdžio sudarė tinkamos ir gražios dekoracijos, ir pritaikinti kostiumai. Kiek neigiamai veikė grimas, nes davė rusiškų tipų bruožus. Matyt neįsigilinta į mūsų garbingų bočių tipus. Linkėtina šiai trupei pasirodyti ir mieste.“
„Vasario 16 d. Marijampolėje Valst. Dramos Teatro artistai vaidino "Aušros sūnus“ 4 v. Čiurlionienės dramą, kurioj atvaizduojama knygnešių gyvenimas, (…) žiūrovams padarė gana gilų įspūdį.(…)
Dabar vietoj to, kad knygnešius pagerbti, jų toje pačioje tėvynėje yra kalėjimuose sėdinčių. Kiti knygnešiai visai užmiršti varguos ir neturte baigia savo amželį“. „Vakare buvo baliai, orą raižė rakietos, įstaigos buvo iliuminuotos.“
„Jaunoji Lietuva“ vietinis skyrius, kinoteatro „Rambynas“ salėje suruošė didelį vakarą-balių. Įėjimas buvo su pakvietimais, ko dėka salėje buvo tvarka, o publika darė malonų įspūdį.
Pažymėtina ir dabar, (…) senesniųjų ir žymesniųjų vietos tautininkų mažai buvo matyti. Programą išpildė Kauno artistai, kurių buvo kviesta 5, o atvyko tik 4. (…) daugiausia pasisekimo turėjo p. Komskis su savo kupletais ir p-lė Žiromskaitė - baleto numeriais.
Šis balius parodė, kad jaunalietuvių vakarai dabar yra įdomiausios ir maloniausios Marijampolės jaunimo pramogos. Tuo laiku (…) Klimaitės salėje šoko pavasarininkai. Svečiams leido būti tik ligi 10 val. vak., nors patys „ūžė“ ilgiau. (…) garderobas buvo tvarkingesnis.“
„Žmonių judėjimas gatvėse ligi pusiaunakčio buvo tikrai didelis. Visose salėse buvo org-jų susirinkimai ir pasilinksminimai, abejuose kinuose visų vietų kainos buvo tik po 50 ct ir prieš kiekvieno seanso pradžią teismo kandidatai Jasiukevičius ir Dailydonis skaitė trumpas paskaitas, tad ir čia publikos buvo perpildyta.
Apie pusiaunaktį gatvėje žmonių pradėjo mažėti, pradėjo gesti žmonių ir krautuvių iliuminacijos. Bet aukštai iškilę dar švietė parapijos bažnyčios bokštų kryžiai, lyg norėdami dar uždegti mūsų širdyse daugiau tėvynės meilės, sužadinti mūsų širdyse daugiau pasiryžimo siekti užsibrėžtų tikslų ir, kad švęsdami XXX-metį, tuo džiaugsmu jau galėtume dalintis su mūsų broliais vilniečiais“
Maisto tradicijos
Pasak knygų autorės ir gidės Anželikos Laužikienės, apie tokius kasdienius, rodos, nereikšmingus dalykus, sunku surasti informacijos, nes mažai kas apie tai savo atsiminimuose užrašė. Kaip to meto įpročiai atrodo šių dienų kontekste?
Praėjusio amžiaus gastronomija besidominti A. Laužikienė pasakoja, kad dr. Jonas Basanavičius nemažai metų praleido užsienyje, tad buvo paragavęs ne tik lietuviškų valgių. Be to, pagal to meto atsiminimus jis, būdamas gydytojas ir saugodamas sveikatą, kruopščiai rinkosi ką valgyti ir ko ne.
„Mums jau žinoma, kad patriarchas vengė kavinių ir pasilinksminimų, nerūkė ir buvo abstinentas. Negėrė net kavos, nes nuo jos jam prasidėdavo širdies negalavimai. Jo dukterėčia Konstancija rašė, kad dėdė tėviškėje keldavosi apie 7 ryto, pusryčiaudavo tik po valandos ir valgydavo kiaušinius, gerdavo arbatą ir atskirai dar stiklinę pieno. Vakarienei - tik arbata su pienu.
Tačiau yra žinoma, kad gyvendamas Vilniuje, Niškovskio viešbutyje, jis apie 16 valandą mėgdavo pasikviesti svečių arbatėlei ir juos vaišindavo savo mėgiamomis „hamburkomis“. Taip vadino per pusę perpjautas ir sviestu bei sūriu pagardintas bandeles. Taigi pajuokaujant galima sakyti, kad Jonas Basanavičius yra „hamburgerių“ arba sūrainių valgymo Lietuvoje pradininkas“, - šypsosi ekskursijas po istorines Vilniaus gastronomines vietas vedanti A. Laužikienė.
Jono Vileišio stalas
Kito signataro, teisininko Jono Vileišio, anot A. Laužikienės, stalas buvo kur kas gausesnis - ant jo netrūko nei dešrų, nei pyragų. Taigi, J. Vileišio tradiciniai pusryčiai būdavo kur kas gausesni, nei J. Basanavičiaus: avižinė košė, kiaušiniai, duona su sūriu ir dešra, bandelės.
Nors kiti namiškiai gėrė arbatą, vaikai - kakavą, pats J. Vileišis mėgo kavą. „Tačiau ji buvo labai brangi, todėl tikra kava pasivaišindavo tik per šventes ar atvykus svečiams, o kasdien gerdavo kavos pakaitalą „Haag“, kuri buvo gaminama iš miežių.
Šeima dar labai mėgo „šaltanosius“ - virtinukus su mėlynėmis, bet juos daugiau ragaudavo vasarą. Na, o švenčių metu stalas buvo ypač puošnus ir gausus, nes iš Molėtų rajone turėto Girsteitiškio dvarelio, atsigabendavo puikiausių dešrų ir vyniotinių, rūkytos kiaulienos nugarinių, žąsų ir ančių.
Ant stalo stovėdavo krepšiai pilni bandelių su lašinukais, pyragų, raguolių ir net sočioji šventinė „boba“ bei šakotis, kurį tuo metu vadino „baumkuchenu“. Viską gamino savo virtuvėje“, - signataro dukros atsiminimais dalijasi A. Laužikienė.
Vinco Kudirkos mėgstamiausias patiekalas
Nors tautos žadintojas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo dienos nesulaukė ir netapo signataru, tačiau gero maisto mėgėju jį tikrai galima būtų pavadinti. Nustebote, kad V. Kudirkos mėgstamiausias patiekalas - rūkyta, troškinta karka su krienais?
Šiuolaikinės Vasario 16-osios minėjimo tradicijos
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną makiažo meistrė Eglė Mankutė pristatė išskirtines šventinio makiažo idėjas, įkvėptas patriotizmo bei meilės Lietuvai. Makiažų serijoje dominuoja trys pagrindinės Lietuvos trispalvės spalvos - geltona, žalia ir raudona.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus komanda Vasario 16-ąją visus pakvietė į 10 km žygį „Vyskupo Motiejaus Valančiaus takais“. Šis žygis tapo puikia proga kartu prisiminti šalies istoriją, sustiprinti bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmą.
Salantų gimnazija Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga organizavo žygį „16 kilometrų Lietuvai“. Nuo starto linijos į žygį leidosi 328 dalyviai. Visų grįžtančių žygeivių, priruošusius didžiulius katilus gardžiausios košės ir išvirusios arbatos, laukė Žvainių šeimininkės.
Nesvarbu, tarpukaris ar 2023-iųjų pabaiga, maisto tema aktuali, o kontrastai nesvetimi ir šiai dienai. Kažkas Kūčių vakarą laikysis senųjų tradicijų, o kažkas, etnologų siaubui, šalia tradicinės kūčios iš įvairių grūdų ir aguonpienio įtupdys sušių rinkinį.
Tarpukario Kauno žmonės mėgo skaniai pavalgyti, tiesa, galimybes diktavo alga. Nekvalifikuoti darbininkai, kurie uždirbdavo apie 130 litų per mėnesį, dažniau pirko pigesnius lietuviškus produktus, o štai mokytojai ar teatro režisieriai, uždirbdavę ir virš 1 tūkst. litų, galėdavo sau leisti kur kas daugiau.
Už importinį vyną jie mokėjo penkis kartus brangiau nei už lietuvišką, negailėjo 5 litų bananų kekei ir „oranžų“ kilogramui. „Kai tik baigiasi Mėsėdas, ūžia visas Kaunas. Ar jauni ar senas diedas, sukasi kaip jaunas.
Savo įspūdžiais dalijosi ir užsienio svečiai, kuriems nuo kaunietiško svetingumo plyšdavo pilvai. Antai, Lenkijos karo atašė po kelių oficialių priėmimų suprato, kad viena svarbiausių sąlygų svečiams - turėti stručio skrandį ir talentą orientuotis patiekalų ir gėrimų sąraše.
Desertas? Šventiniai stalai, anot muziejininkės J. Minelgaitės-Plentienės, lūždavo nuo maisto gausos. Tarkime, Vasario 16-osios progai skirtuose priėmimuose, į kuriuos susirinkdavo apie 1 tūkst. žmonių, privalėjo būti užkandis, sriuba, šaltas, karštas patiekalai ir desertas.
„Desertas? Ledai, želė, įvairūs pyragaičiai, keksiukai, kompotai ir vaisiai iš jų“, - smaližių fantaziją budino muziejininkė. Šeimininkės nevengė namiškių nustebinti ir kuo nors įmantresniu, pavyzdžiui, silkių sviestu.
Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją 14 val. iš Signatarų namų balkono tradiciškai į tautą kreipsis Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir pirmą kartą iš to paties balkono vasario 17-ąją bus paminėta Nacionalinė emancipacijos diena.
Vasario 16-osios minėjimui Signatarų namai parengė plačią kultūrinių renginių programą, kuri prasidės tuoj po valstybinės reikšmės visuomeninių renginių ir tęsis iki vidurvasario.
Ateitininkai Kaune rengia iškilmingą labdaringą pokylį skirtą Valstybės atkūrimo dienai. Renginys vyks Vasario 16-ąją istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune (dabartiniai KTU III rūmai, Laisvės al.).
Nors kalbant apie tradicinę lietuvišką virtuvę dažnas pirmiausiai paminės cepelinus ir šaltibarščius, iš tiesų į tautinio paveldo sąrašą įtraukta apie 3000 gaminių, kurie gali būti žymimi „Tautinio paveldo“ ženklu, nes mūsų šalyje jie gaminami mažiausiai 100 metų.
Tad Valstybės atkūrimo diena - puiki proga praplėsti akiratį ir pasigaminti namuose tai, ką valgė mūsų senoliai. Vasario 16-osios proga kaip užkandį ant stalo galima patiekti baltą varškės sūrį su medumi.