Lietuvių kalba pirmą kartą pateko į valstybės valdymo ir kitas viešojo gyvenimo sritis, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. Prireikė lietuviškos teisės terminijos, kurią nedelsiant buvo imtasi kurti.
Straipsnyje pateikiama įvairių su teisės terminija susijusių kuriamųjų ir norminamųjų darbų 1918-1940 metais apžvalga.
Lietuvos projektų, programų ir portfelių valdymo veiklos gyvybingumą ir intensyvumą liudija aiškinamasis žodynas, kuris paspartins nacionalinių valdymo tradicijų formavimąsi, padės didinti projektų valdymo brandą, patenkins projektų valdymo specialistų ir vadybos mokslininkų poreikį susikalbėti gimtąja kalba ir sumažins skolinių bei svetimybių vartojimą profesinėje ir akademinėje aplinkoje.
Žodyną sudaro pagrindinis nelizdinis tekstas, abėcėlinė lietuviškų ir angliškų terminų rodyklė, dažniausiai vartojamų projektų valdymo santrumpų žodynėlis.
Terminai pateikiami pagal anglų kalbos abėcėlę ir numeruojami.
Lietuviški terminai sukirčiuoti pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas.
Bendrinės kalbos (ir terminologijos) tėvas Jonas Jablonskis 1918 m. pasitiko Pirmąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę su lietuviškais geografijos terminais: dienovidinis, pusiaujas, ašigalis, atogrąža, vandenynas, žemynas, ledynas, ugnikalnis, akiratis.
Tačiau tada nebuvo geografijos terminų žodyno ir bendrinės kalbos norminamojo žodyno, todėl jie nespėjo gerai įsitvirtinti.
Sovietmečiu, lietuvių kalbai tarptautinių žodžių vartojimu artėjant prie rusų kalbos, juos ėmė stelbti vadinamieji tarptautiniai terminai: meridianas, ekvatorius, polius, tropikas, okeanas, kontinentas, glečeris, vulkanas, horizontas.
Jablonskio buvo daryta panašiau į lenkų ir vokiečių kalbas, kuriose žymu kalbos gryninimas (purizmas).
Rusų kalboje rusiškų atitikmenų čia mažai - tik материк - континент, ледник - глетчер, кругозор - горизонт.
Antrojoje nepriklausomybėje reiškiasi inercija - geroms permainoms reikia daug pastangų.
Terminizacija yra dvilypis procesas: vienu atveju terminizuojami bendrines kalbos ir tarmių žodžiai, o kitu atveju - gretimų sričių terminai.
Pavadinimas paprastai perkeliamas, kai vienos žodžio reikšmės pagrindu sudaroma kita reikšmė.
Tačiau gana sunku nustatyti, kuris terminas yra terminizuotas ar transterminizuotas, ypač kai svetimkalbės sememos pavadinamos savomis leksemomis.
Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių ir lietuviškų medicinos terminų sinonimija.
Medžiaga surinkta iš dvitomės „Medicinos enciklopedijos“ (Vilnius, 1991, 1993).
Joje yra 291 tą pačią sąvoką įvardijanti sinoniminių terminų eilutė.
„Medicinos enciklopedijoje“ dažniausiai pagrindiniu laikomas vienažodis tarptautinis terminas (179 sinoniminių terminų eilutės), o jo lietuviški sinonimai būna nevienodos sudėties - vienažodžiai arba sudėtiniai.
Daugiausia yra atvejų, kai vienažodį tarptautinį terminą atitinka sudėtinis dvižodis ir vienažodis lietuviškas sinonimas (80 ir 60 sinoniminių terminų eilučių, pvz.: adventicija, išorinis dangalas, paramnezija, apgauli atmintis; anestezija, nejautra, maliarija,drugys).
Pirmybė lietuviškam terminui teikiama gerokai rečiau (111 sinoniminių terminų eilučių).
Pagrindinis lietuviškas terminas būna vienažodis arba sudėtinis.
Jo tarptautiniai sinonimai yra vienažodžiai.
1901 M. Straipsnyje apžvelgiamas pirmojoje lietuviškoje norminamojoje lietuvių kalbos gramatikoje - Petro Kriaušaičio (tai žymaus kalbininko Jono Jablonskio slapyvardis) „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ (Tilžė, 1901) - vartojamų terminų pateikimas, nagrinėjami terminų sinonimai bei variantai ir sandaros bei darybos dalykai, gvildenamas tų terminų likimo klausimas.
Atkreiptas dėmesys, kad daugmaž prie trečdalio terminų skliaustuose yra pridėti jų lotyniški atitikmenys, kurie gali būti laikomi lietuviškų terminų reikšmės aiškinimais.
J. Šiame straipsnyje tiriami J. Balčikonio darbuose vartoti kalbotyros terminų antonimai.
Medžiaga tyrimui rinkta iš J. Balčikonio „Rinktinių raštų“ ir rankraštinio J.
Ištyrus 142 antonimų poras kalbotyros terminų sistemoje, nustatyta, kad terminų reikšmės priešybė kuriama dviem būdais: leksiniu ir darybiniu.
Tirtoje terminijoje vyrauja darybinių antonimų poros (44,44% visų antonimų).
Beveik tokie pat gausūs leksiniai antonimai - jie sudaro 40,28% antonimų.
Jie žymi arba dichotominiu principu skiriamas sąvokas (susiję kontradikcinės priešybės santykiu), arba ribines terminų lauko sąvokas (susiję kontrarinės priešybės santykiu).
Jiems artimas trečiasis terminų antonimų tipas - terminologinės reikšmės antonimai (15%).
Šio tipo antonimai skiriami tik terminologijos sistemoje, nes jų priešybę kuria ne leksinė, bet terminologinė reikšmė.
Darbe bene pirmą kartą plačiau pristatomas rankraštinis 1920 m. teisės terminų žodynas.
Nemažai dėmesio skiriama ir organizuotai dirbtai teisės terminijos norminamajai veiklai - aprašomi Terminologijos komisijos prie Švietimo ministerijos (1921-1926) ir Valstybės Tarybos Terminologinės komisijos (1939-1940) nuopelnai teisės kalbai.
Pateikiama įvairių teisės terminologijos duomenų iš to meto spaudos.
Supažindinama su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje saugomu teisės terminų sąrašo mašinraščiu.
Užsimenama ir apie galimai nuslėptus pirmojo spausdinto teisės terminų žodyno („Teisinių terminų žodynas“. Sud. A. Žiurlys. V., 1954 m.) autorius ir šaltinius.
L. L. Ivinskis (1810-1881) pirmojoje savo rankraščio „Prigimtūmenė“ dalyje pateikė per 400 geografijos ir mineralogijos terminų.
Jo pateikti mineralogijos naujadarai sudaro per penktadalį visų šioje dalyje pateiktų terminų.
Šiek tiek daugiau nei pusę L. Ivinskio naujadarų sudaro vediniai, o likusią dalį - dūriniai.
Vedinių grupėje daugiausia sudaryta priesagų vedinių mineralams pavadinti.
L. Ivinskis vedinius darė ne tik su dariais lietuvių kalbos darybos formantais, pvz.: priesagomis -enis, -enė, -ainis, -ūnas, priešdėliu pa-, bet ir su menkai dariais, pvz.: priesagomis -ėtras, -einis, -eitis, -ėtis, priešdėliais pro-, san-.
Straipsnyje supažindinama su dviem pagrindinėmis terminologijos mokyklomis: Vienos ir rusų.
Apžvelgiami svarbiausi Vienos mokyklos pradininko austrų mokslininko E. Wüsterio ir jo pasekėjų darbai.
Nagrinėjami rusų terminologijos mokyklos plėtros etapai, pristatomi pagrindiniai rusų terminologijos mokyklos centrai ir ten dirbantys mokslininkai.
Straipsniu siekiama parodyti, kokią įtaką Tarptautinis botanikos nomenklatūros kodeksas (TBNK) daro lietuvių terminologijai.
Straipsnyje kalbama apie biologijos sistematikos terminiją.