Valgymo sutrikimai (VS) - psichikos sveikatos sutrikimų spektras, turintis rimtų psichologinių, fizinių, socialinių pasekmių sergančiajam bei šeimai. Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą.
Dažniausi VS: nervinė anoreksija, nervinė bulimija, priepuolinio persivalgymo sutrikimas, valgymo vengimo / ribojimo sutrikimas (angl. ARFID). Dažniausi valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Tam pačiam asmeniui gali pasireikšti tik vienas iš paminėtųjų arba net abu kartu vienu metu.
Valgymo Sutrikimų Priežastys
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda valgymo sutrikimai, yra nežinomos. Anot tyrimų, tam turi įtakos tiek genetiniai, tiek biologiniai, elgesio, psichologiniai bei socialiniai faktoriai.
- Dažnai valgymo sutrikimais sergantieji pasižymi šiomis būdo savybėmis: perdėta empatija, jautrumas, (disfunkcinis) perfekcionizmas, kompulsyvumas, impulsyvumas, rigidiškumas.
- Akcentas išvaizdai, kūno formoms, pasiekimams, materialinei ir kitokiais sėkmei, autonomijai - visi šie kultūriniai reiškiniai yra ideali terpė valgymo sutrikimams atsirasti, nes tai skatina "aš nepakankamas" įsitikinimą - nepakankamai uždirbu, nepakankamai liekna(s), nepakankamai raumeninga(s), nepakankamai sėkminga(s) karjeroje, nepakankamai seksualus, jaunatviškas ir t.t.
- Taip pat jeigu šeimoje yra brolių, seserų, kuriems reikalingas neproporcingas tėvų dėmesys (pvz., negalia, ADHD) yra didesnė rizika susirgti valgymo sutrikimu.
Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai. Didelę įtaką valgymo sutrikimams turi kultūroje dominuojanti storumo ir riebalų baimė (angl. fatphobia), lieknumo skatinimas, o su tuo ir lieknėjimo dietų normalizavimas, kai jų visiškai nereikia. Visi mes turime instinktą būti priimti, todėl kai kurie žmonės šį poreikį pradeda disfunkciniu būdu tenkinti per kūną mąstydami, "jeigu sulieknėsiu, būsiu labiau priimta(s)". Kas, deja, dalinai yra tiesa dietinėje visuomenėje. Socialinės medijos - itin galinga priemonė, kuri įtakoja valgymo sutrikimus. Yra daugybė tyrimų, įrodančių tobulų vaizdų žalą jauniems žmonėms, kurių pasaulio ir savęs suvokimas dar tik formuojasi.
Emocinė trauma, spaudimas siekti tobulumo ar neigiama šeimos aplinka vaikystėje gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Taip, visuomenėje propaguojami grožio standartai daro didelę įtaką ir dažnai prisideda prie šios ligos išsivystymo.
Paauglio susitelkimas į kūną: nepasitenkinimas kūnu (apie kūną kalba itin kritiškai arba galima pastebėti, kad dažnai save „tikrina“ veidrodyje, čiupinėja / matuoja savo kūno dalių apimtis, dėvi kūno formas slepiančius drabužius); savo nesėkmes, sunkumus sieja su „netikusiu kūnu“ ir kūno „taisymą“ suvokia, kaip išeitį; intensyvus sportavimas, nepaisant ligų, oro sąlygų, savijautos.
Valgymo Sutrikimų Tipai
Nervinė Anoreksija (Anoreksija)
Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį. Anoreksija dažniausiai būdinga paaugliams - daugiausiai mergaitėms. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko asmenims, linkusiems į perfekcionizmą, taip pat tiems, kuriems svarbu išlikti liekniems (sportininkai, baleto šokėjai, modeliai). Anoreksija paprastai prasideda 13-14 (arba net dar anksčiau) gyvenimo metais.
Anoreksijos Simptomai:
- Nuolatinis suvalgomo maisto ribojimas
- Užsispyrimas mesti svorį, ignoruojant sveiko svorio išlaikymą
- Didelė baimė priaugti svorio
- Iškreiptas kūno suvokimas
- Savęs vertinimas labai priklauso nuo svorio, išvaizdos
- Svorio kritimas, nuolatinis šalčio pojūtis
- Mėnesinių išnykimas, libido sumažėjimas
- Nuolatinės mintys tik apie maistą ir svorį
Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, o su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms, taip pat komplikuojasi nemiga, depresija, žmogus socialiai izoliuojasi. Anoreksija - tai rimta ir pavojinga liga, kuri paveikia ne tik kūną, bet ir žmogaus emocinę bei socialinę būklę. Dažnai nepastebima ankstyvuose etapuose, ji gali tyliai progresuoti ir sukelti sunkias pasekmes. Šis valgymo sutrikimas gali stipriai paveikti žmogaus fizinę sveikatą, emocinę būklę, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Sergantieji dažnai susiduria su nuolatiniu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir socialine izoliacija.
Paaugliai, turintys anoreksiją, labai dažnai iškreiptai suvokia savo kūną, pavyzdžiui, būdami liekni, save mato kaip turintys antsvorį ar būna perdėtai nepatenkinti kažkuria kūno dalimi. Kadangi suvokimas yra iškreiptas, jie negali suvokti, kaip iš tikrųjų atrodo jų kūnas, ir vedami įsitikinimo, kad sulieknėję bus laimingesni, sėkmingesni, bando svorio atsikratyti laikydamiesi įvairių dietų ir nuolatos sportuodami. Paaugliai, kurie jaučia didelį tėvų ir juos supančios aplinkos spaudimą gerai mokytis, siekti aukštų tikslų, kai kada anoreksiją naudoja kaip streso įveikimo būdą, suteikiantį jiems galimybę kontroliuoti bent kažkokią savo gyvenimo pusę.
Nervinė Bulimija (Bulimija)
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo gerokai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo eina bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svoriui augti (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su anoreksija, tačiau asmuo, sergantis bulimija, nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka anoreksijos kriterijų.
Nors anoreksija ir bulimija yra skirtingi valgymo sutrikimai, jie dažnai būna susiję. Bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymo priepuoliai ir kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas ir kt.), o anoreksijai - griežta maisto kontrolė ir nuolatinis noras numesti svorio. Kai kuriais atvejais vienas žmogus gali sirgti abiem ligomis, o tai dar labiau apsunkina gydymą.
Priepuolinio Persivalgymo Sutrikimas
Dar vienas pakankamai dažnas sutrikimas - besaikis valgymas. Persivalgymo sutrikimu sergantiems paaugliams yra būdingas nekontroliuojamas potraukis suvalgyti labai daug maisto per vieną kartą. Skirtingai nuo nervinės bulimijos, po tokio persivalgymo nebūna išsivalymo etapo ar bandymo atsikratyti suvalgytu maistu. Tai labai dažnas sutrikimas, dažna liga ir ji pasireiškia dažniau negu bulimija ir anoreksija.
Persivalgymo Sutrikimo Simptomai:
- Didelio maisto kiekio suvalgymas vieno valgymo metu lydimas kontrolės praradimo jausmo.
- Valgoma greičiau nei įprasta, net pajautus sotumą.
- Valgoma iki būsenos, kai tai tampa diskomfortu.
- Valgoma nesijaučiant fiziškai alkaniems.
- Žmogus nejaučia fizinio alkio, bet valgo impulsyviai.
- Po persivalgymo priepuolio jaučiamas kaltės jausmas, gailėjimasis arba nusivylimas.
Kada Reikėtų Sunerimti?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.
Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus? Paauglio susitelkimas į kūną: nepasitenkinimas kūnu (apie kūną kalba itin kritiškai arba galima pastebėti, kad dažnai save „tikrina“ veidrodyje, čiupinėja / matuoja savo kūno dalių apimtis, dėvi kūno formas slepiančius drabužius); savo nesėkmes, sunkumus sieja su „netikusiu kūnu“ ir kūno „taisymą“ suvokia, kaip išeitį; intensyvus sportavimas, nepaisant ligų, oro sąlygų, savijautos.
Valgymo Sutrikimų Gydymas
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Pagrindinis valgymo sutrikimų gydymas yra tikslinė, į valgymo sutrikimų gydymą orientuota psichoterapija. Kognityvinės ir elgesio terapijos metu dirbama su disfunkciniais įsitikinimais, kurie veda prie nemalonių jausmų ir disfunkcinio elgesio su maistu ir kūnu. Valgymo sutrikimų gydyme taip pat dalyvauja dietologas, jei reikalinga psichiatras ir kiti gydytojai.
Nervinės anoreksijos gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir mitybos terapiją. Kiekvienas anoreksijos gydymo etapas yra labai svarbus siekiant ilgam laikotarpiui užtikrinant fizinę ir psichologinę sveikatą. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama sergančiojo gyvybinių funkcijų atkūrimui. Gydytojai sudaro subalansuotą mitybos planą, kuris padeda palaipsniui atkurti sveiką svorį. Psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis gydymo būdas. Ji padeda sergančiajam atpažinti ir pakeisti destruktyvų mąstymą apie svorį, kūną ir maistą. Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį.
Sergant VS dažnai būna „išsireguliavę“ alkio ir sotumo jausmai, dėl to pradžioje taikomas „mechaninis valgymas“ - valgoma pagal mitybos planą, neatsižvelgiant į sotumo ir alkio jausmus - tai padeda atstatyti mitybą, t. p. gali padėti dėl persivalgymų. Palaipsniui, gyd. dietologo priežiūroje, pereinama prie intuityvesnės mitybos. Vaikų ir paauglių psichiatras (VPP) dažnai būna gydymo proceso „koordinatorius“ (nebūtinai), esant poreikiui skiria vaistus, t. p. skiria gydymą dėl gretutinių psichikos sutrikimų, kurių negydant pacientui sunkiau sveikti nuo VS. Gydytojai gali pacientą nukreipti kitiems sveikatos specialistams: gyd. kardiologui, gyd. ginekologui, gyd. endokrinologui, kineziterapeutui ir kt. Psichologas / psichoterapeutas reikalingas, kad žmogus geriau suprastų psichologines priežastis, kurios prisidėjo prie VS atsiradimo ir palaiko ligą, t. p. padeda geriau suprasti savo jausmus, keisti mąstymo, elgesio modelius.
Patarimai Artimiesiems
- Leisk draugei žinoti, kad esi susirūpinusi dėl jos. Ramiu balsu pasakyk jai, ką išgirdai ar pastebėjai - pavyzdžiui, „Man neramu dėl tavęs, nes pastebėjau, kad visą savaitę nieko nevalgei per pietus“.
- Atidžiai išklausyk, ką draugė kalba. Paauglės su valgymo sutrikimais gali gėdytis ar bijoti, manyti, jog gyvenimas nesvarbus.
- Jei matai, kad draugė nesikreipia pagalbos, niekas nesikeičia - pasikalbėk su savo tėvais, mokyklos socialine pedagoge, psichologe ar net draugės tėvais.
- Jei esi susirūpinusi dėl savo kūno svorio, pasikalbėk su savo tėvais, gydytoju, fizinio ugdymo mokytoju ar kitu suaugusiu, kuriuo pasitiki. Tavo gydytojas pasakys, ar sveri pakankamai - nei per mažai, nei per daug.
- Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos.
- Būkite kantrūs.
- Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį.
- Švieskite save.
Sveikimas nuo VS sunkus ne tik paaugliui, bet ir artimiesiems. Sergančiojo artimieji dažnai turi didesnę riziką nerimo sutrikimams, depresijai, perdegimui, todėl paaugliui sveikstant nuo VS svarbus ne tik artimųjų įsitraukimas, bet ir kad artimieji rūpintųsi savo pačių psichikos sveikata.
Jeigu įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis serga valgymo sutrikimu, naudinga būtų pasikalbėti apie tai su šeimos gydytoju, galima gauti siuntimą pas reikiamus specialistus ar į Valgymo sutrikimų centrą, kur bus atliktas išsamus ištyrimas. Pajutus pirmuosius simptomus patariama pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis, kuriais pasitikima. Jei tokios galimybės nėra, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą, nes kalbėtis apie atsiradusią ar įtariamą problemą yra būtina. Nereikėtų bandyti patiems įveikti šio sutrikimo.
Visais atvejais, kai yra nustatytas ar įtariamas VS, rekomenduoju kreiptis į VSC, ypač jei paauglio būklė negerėja, skirtingų specialistų nuomonės / rekomendacijos prieštaringos. Į VSC atvyksta pacientai iš visos šalies.
Svarbu atsiminti: Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos (profesionalios), tuo didesnė tikimybė, kad pilnai pasveiks ar patirs mažiau ilgalaikių pasekmių.