Mentalizacijos teorija yra viena iš naujesnių valgymo sutrikimų interpretacijų. Tai yra šiuolaikinis požiūris, skirtas apibūdinti ir suprasti sutrikimus, kaip reguliacijos sunkumus. Šioje teorijoje ypač pabrėžiamas gebėjimas tinkamai suprasti save ir kitus bei atitinkamai tai priimti.
Kas yra Mentalizacija?
Mentalizaciją galima apibrėžti kaip kažką artimą raidos ciklams, t. y. procesams, kurių metu suprantama, kad mūsų psichikos būsenas (mintis, jausmus) lemia mūsų turėta patirtis. Mentalizacija stipriai susijusi su savirefleksija, dalyvavimu visuomenėje, ryšiais su žmonėmis, kuriuose dalinamasi savo unikaliais gebėjimais. Reflektyvioji funkcija yra itin svarbi mentalizacijos susiformavimui, nes laikoma gebėjimu interpretuoti žmogų ne tik stebint elgesį, bet ir pasitelkiant įsitikinimus, jausmus, norus, viltis, žinias, vaizduotę, apsimetinėjimą, apgaulę, ketinimus, planus ir t.t.
Mentalizacija ir Valgymo Sutrikimai
Mentalizacijos kontekste, valgymo sutrikimų pagrindinės problemos apibūdinamos kaip savireguliacijos ir emocijų reguliacijos nepakankamumas. Kadangi valgymo sutrikimai laikomi savireguliacijos ir emocijų reguliacijos nepakankamumu, dėl to psichinė realybė yra prastai integruojama. Simptomai atsiranda užgožiant skausmingas savo būsenas.
Sergant atsiranda negatyvus susikoncentravimas į išorę ir negebėjimas nuo to atsiriboti. Dažnai sutrikusi mentalizacija, valgymo sutrikimų atveju, yra vidinio pasaulio konkretizavimas. Tai reiškia, kad psichinė būsena priklauso nuo suvartotų kalorijų kiekio, kilogramų, kūno išmatavimų, kūno masės indekso ar kūno riebalų procentinės dalies.
Kūno Svarba
Kalbant apie valgymo sutrikimus, svarbu atkreipti dėmesį į kūną. Kūnas, šiuo atveju, atlieka pagrindinį vaidmenį suvokiant save. Sergant valgymo sutrikimais kūnas yra patiriamas sveriantis, žiūrint į veidrodį, matuojant kūno apimtis ir fantazuojant, kaip kiti žiūri į asmens kūną bei negalvojama apie tai, kaip pats asmuo patiria savo kūną. Sergantieji pasižymi padidėjusiu skausmo slenksčiu ir sumažėjusiu savo kūno signalų suvokimu. Žmogus, kuris yra labiausiai susirūpinęs išoriniu kūnu, tuo pačiu gali nekreipti dėmesio į signalus, kuriuos siunčia kūnas.
Kas Pirmiau - Prasta Mentalizacija ar Valgymo Sutrikimai?
Gali kilti klausimas: kas pasireiškia pirmiau - prasta mentalizacija ar valgymo sutrikimai? Simptomai gali taip įtraukti, jog mentalizacija yra slopinama. Badavimas ar persivalgymas veikia smegenis, o tai veikia mentalizaciją. Tačiau teoriniai samprotavimai rodo, kad problemos raidoje, ypač tos, kurios trukdo įgyti mentalizacijos gebėjimus ir juos palaikyti, gali atsirasti prieš valgymo sutrikimus bei prisidėti prie sutrikimo atsiradimo. Žemi mentalizacijos gebėjimai yra valgymo sutrikimų rizikos veiksnys, o priešingai, aukšti gebėjimai yra apsauginis veiksnys.
Mentalizacijos Teorija Grįsta Terapija
Palaipsniui dažnėja mentalizacijos teorija grįsta terapija. Toks gydymas laikomas daug žadančia terapija valgymo sutrikimų gydymui.
Tyrimai
Šiuo metu atliekamas tyrimą, siekiant geriau suprasti valgymo sutrikimų rizikos ir apsauginius veiksnius. Vienas iš analizuojamų veiksnių yra mentalizacija. Kviečiu visas moteris, norinčias dalyvauti tyrime, užpildyti anketą. Pildymas užtrunka vidutiniškai apie 20min.
Literatūra
- Fonagy, P., Gergely, G., & Jurist, E.L. (Eds.). (2002). Affect Regulation, Mentalization and the Development of the Self (1st ed.). Routledge.
- Kordyńska, K. K., Kostecka, B., & Kucharska, K. (2019). “Walk a mile in my shoes”. Mentalising ability in patients with eating disorders - Literature review. In Neuropsychiatria i Neuropsychologia (Vol. 14, Issues 1-2, pp. 24-31).
- Robinson, Skårderud, & Sommerfeldt. (2019). Mentalization-based Treatments for Eating Disorders.
- Zeeck, A., Endorf, K., Euler, S., Schaefer, L., Lau, I., Flösser, K., Geiger, V., Meier, A. F., Walcher, P., Lahmann, C., & Hartmann, A. (2021). Implementation of mentalization-based treatment in a day hospital program for eating disorders-A pilot study. European Eating Disorders Review, 29(5), 783-801.
Tiesa: Maistas nėra tavo priešas. Jis reikalingas, kad galėtumei augti, gyventi, pažinti pasaulį, būti sveika/s ir džiaugtis. Angliavandeniai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kurias tu turi gauti kasdien, su kiekvienu dienos valgymu. Maža to, tai maisto medžiaga, kurios turi gauti daugiausia. Angliavandeniai - svarbūs tavo augimui, smegenų veiklai, kūrybai, sportui ir mokslams. Tai yra pagrindinis maistas tavo smegenims. Angliavandeniai aprūpina tavo kūną energija, vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Juos gali rasti duonoje, makaronuose, bulvėse, kruopose, daržovėse ir pramoginiame maiste (saldumynuose,desertuose, traškučiuose).