Mityba ir tinkamas skysčių vartojimas yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui. Šiame straipsnyje aptarsime mitybos svarbą, mitybos nepakankamumą ir geriatrinės slaugos aspektus.

Mitybos nepakankamumo epidemiologija

Mitybos nepakankamumas yra rimta problema, ypač tarp senyvo amžiaus žmonių. Jis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ligas, socialinius veiksnius ir psichologines problemas.

Mityba ir sveikata

Tinkama mityba yra būtina gerai sveikatai palaikyti. Subalansuota mityba padeda užtikrinti, kad organizmas gautų visus reikiamus vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas. Tai svarbu energijos gamybai, imuninės sistemos stiprinimui ir bendrai savijautai.

Ligos, sąlygojančios nepakankamą mitybą

Kai kurios ligos gali turėti įtakos mitybos būklei:

• Virškinimo sistemos ligos
• Onkologinės ligos
• Neurologinės ligos

Šios ligos gali apsunkinti maisto įsisavinimą arba padidinti organizmo poreikius maistinėms medžiagoms.

Geriatrinė slaugos praktika

Geriatrinėje slaugoje ypatingas dėmesys skiriamas senyvo amžiaus žmonių mitybos poreikiams. Slaugytojai turi užtikrinti, kad pacientai gautų pakankamai maisto ir skysčių, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir sveikatos būklę.

Slaugos planas

Slaugos planas yra individualus dokumentas, kuriame nurodomi paciento mitybos poreikiai ir tikslai. Jame gali būti nurodymai dėl dietos, maisto papildų ir maitinimo būdų. Slaugos planas padeda užtikrinti, kad pacientas gautų tinkamą priežiūrą.

Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN)

ASPN teikianti įstaiga savo pacientams turi užtikrinti paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą. ASPN gaunančiam pacientui socialinės paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir Slaugos ir socialinių paslaugų bendro teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. Esant poreikiui į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai: ergoterapeutas, medicinos psichologas ar socialinis darbuotojas. Į ASPN teikimą pagal galimybes turi būti įtraukiami paciento artimieji, paciento aplinkos žmonės, bendruomenės nariai, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai, kurių veiklos sąlygas nustato ASPN teikiančios įstaigos vadovas. ASPN teikiančių specialistų darbas organizuojamas komandos principu.

ASPN teikiančios įstaigos naudoja bendrą duomenų registravimo ir perdavimo informacinę sistemą, kurioje duomenys registruojami Aprašo 1 priede numatyta tvarka. ASPN gavėjai gali būti:

• vaikai, turintys negalią
• suaugę asmenys, turintys negalią
• senyvo amžiaus asmenys, t. y. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo.
• pacientai, kuriems po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo, ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (turi būti pateikta užpildyta Bartelio indekso nustatymo lentelė su išvada).

Siuntimą ASPN gauti išrašo paciento šeimos gydytojas, ESPBI IS užpildydamas elektroninę siuntimo formą. ASPN teikiantis slaugytojas apie galimą slaugomo paciento stacionarinio gydymo, palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos poreikį privalo informuoti paciento šeimos gydytoją argumentuota pažyma. Jei ASPN teikiantis slaugytojas apsilankymo paciento namuose metu pastebi paciento būklės pokyčių, dėl kurių pacientui gali būti reikalingos psichikos sveikatos specialistų paslaugos, apie tai informuoja paciento šeimos gydytoją.

ASPN teikianti įstaiga pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus, organizuoja pacientų, gaunančių ASPN, atvejų aptarimą - daugiadalykės komandos konsultacijas, į kurias įtraukiami pacientas ir (ar) paciento artimieji ir bent 2 paslaugas teikiantys specialistai. Teikiant ASPN pildoma asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė (forma Nr. 025/a-LK), duomenys suvedami į Privalomojo sveikatos draudimo informacinę duomenų bazę SVEIDRA. Teikiant ASPN pildomi medicinos dokumentai, nurodyti Aprašo 2 priede, tą pačią dieną po ASPN suteikimo užpildomas ambulatorinio vizito aprašymas (forma Nr.

Siekiant pagerinti ASPN kokybę, vertinami šie rodikliai:

• pacientų, kuriems teikiamos ASPN, hospitalizavimo stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius.
• pacientų, kuriems teikiamos ASPN, hospitalizavimo palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius.
• pacientų, kuriems teikiamos ASPN, išvengiamų hospitalizacijų skaičius. Didėjantis skaičius vertinamas teigiamai.

Slaugytoja turi stengtis priminti ligoniui, kad reikia valgyti, kad paruoštas jo mėgstamas maistas. Slaugytoja turi pasirūpinti malonia maitinimosi aplinka ir atmosfera, ypač gulinčio ligonio. Jei yra galimybė reikia pasodinti pacientą, apkamšyti pagalvėmis, kad jaustųsi saugiai. Jeigu tokios galimybės nėra, reikia pakelti galvugalį. Maitinti dažnai ir po truputi.

Prieš maitinant reikia įvertinti maisto temperatūrą, jeigu maistas per karštas reikia jį atvėsinti, pvz. sumaišant su vandeniu. Jei zondas paliekamas skrandyje, jį reikia praplauti 50-100 ml virinto vandens. Kontroliuoti, kiek ligonis suvalgo maisto ir nuolat priminti, kad jis per mažai valgo. Aptarti su pacientu, ką jis norėtų valgyti ir ar tai jam nekenkia, pasirūpinti tokio maisto pristatymu.

---