Vaistažolės - tai gydomųjų savybių turintys augalai, kurių žinoma virš 12000 rūšių. Jos auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakraščiuose, pelkėse, laukuose. Auginami vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė medetka, vaistinė melisa ir kai kurie kiti. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos, kurios kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse.
Valerijono Sudėtis ir Savybės
Valerijono sudėtyje yra eterinių aliejų (pineno, kamfeno, borneolio), alkaloidų (valerino, chatinino ir kt.), glikozidų, rauginių medžiagų, kalcio, mangano, fermentų. Šios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, lygiųjų raumenų spazmus, CNS normalina jaudinimą ir slopinimą. Raminamąjį poveikį sukelia preparato sudėtyje esantys valepotriatai, kurie mažina centrinės nervų sistemos aktyvumą.
Valerijono poveikis panašus į psichotropinių vaistų, tad vartodami antidepresantus jo venkite, kitu atveju valerijonas - puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę natūraliai. Valerino rūgštis ir valerinolis, esantis valerijonų ekstrakte, veikia kaip nerimą mažinančios medžiagos.
Valerijono Naudojimas
Preparatas tinka švelniam raminamajam poveikiui sukelti bei psichinei įtampai mažinti. Jis ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą. Taip pat gydo neurozes, širdies nepakankamumą. Valerijonas mažina nerimą, sykiu neleidžia pakilti ir kraujo spaudimui. GABA rūgšties lygį pakeliantis valerijonas atpalaiduoja tiek protą, tiek kūną, tad šis preparatas - natūralus būdas sumažinti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Valerijono Tinktūra
Gerti 3-4 kartus per dieną prieš valgį po 15 ‑ 20 lašų. Tinktūra vartojama esant persitempimui, suspaudimui, išnirimams, atviroms žaizdoms. Spiritine ištrauka įtrinama oda.
Valerijono Arbata
Nervams nuraminti du valgomi šaukštai valerijono užplikomi dviem stiklinėmis verdančio vandens, palaikoma apie 20 minučių ir perkošiama. Vaistažoles ilgiausiai galime vartoti iki 21 dienos.
Valerijono Rinkimas ir Auginimas
Vaistinių savybių daugiausiai turi augalo šaknis, kurio pagrindinis šakniastiebis vertikalus apie 2 centimetrų storio ir 2-4 centimetrų ilgio, turi daugybę sultingų iki 25 centimetrų ilgio šaknų. Šaknyse yra 0,5-2 eterinio aliejaus, susidedančio iš valerijono rūgšties, borneolio, izovalerijono rūgšties ir kitų medžiagų. Valerijonas veikia raminamai ir atpalaiduoja raumenų spazmus.
Valerijono šaknys kasamos vėlai rudenį. Iškasti šakniastiebiai nuvalomi, nuplaunami ir kelias dienas vytinami pavėsyje. Tolimesnis apdorojimas vyksta džiovinant šiltoje patalpoje, džiovykloje iki 35-40 laipsnių siekiančioje temperatūroje.
Valerijonus vaistinėms reikmėms daug paprasčiau užsiauginti nei rinkti augančius gamtoje, tuo labiau, kad tai nėra labai sudėtinga. Iš 1 ha galima prikasti 1,5-5 t šaknų. Šie augalai mėgsta lengvo priemolio ir kalkintas durpines dirvas.
Valerijonas sėjamas rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, pavasarį sėjant būtina stratifikuoti. Sėkla įterpiama 1 - 1,5 centrimetro gylyje. Sėklos norma - 7-10 kg/ha. Daigai išsodinami rugpjūčio antrojoje pusėje, daiginimui skiriamas 5-6 arų plotas vienam hektarui. Siekiant gauti didesnį valerijonų derlių, turi būti šalinami žiedstiebiai, pirmą kartą tai daroma gegužės pabaigoje. Stiebai laužomi 3-4 kartus per vasarą.
Atsargumo Priemonės
Valerijonų tinktūros vartoti negalima, jeigu yra padidintas jautrumas šios rūšies augalams. Valerijonų preparatų nereikėtų vartoti, jeigu padidėjęs CNS slopinimas, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas.Didelė dozė gali sukelti mieguistumą. Per didelis valerijono kiekis gali veikti priešingai, tad piktnaudžiauti negalima.
Valerijonas nenaudotinas susilpnėjus skydliaukės funkcijai, esant padidintam centrinės smegenų žievės slopinimui, sumažėjus jautrumui dirgikliams. Kartais nevartojama sumažėjus kraujo spaudimui ir sumažėjus raumenų tonusui. Nerekomenduojama nėščiosioms.
Preparatas, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, šiek tiek ramina, todėl gali mažinti gebėjimą vairuoti transportą ir prižiūrėti veikiančius įrenginius bei koncentruoti dėmesį.
Jei pasibaigė ant etiketės nurodytas tinkamumo laikas, preparato vartoti negalima.