Vakarinė tuja - Thuja occidentalis - plačiai žinoma Europoje dar nuo 1545 metų. Jos tėvynė - Šiaurės Amerika, Kanada. Šiandien domėjimasis vakarine tuja auga ir jos cheminė sudėtis vis plačiau žinoma.
Vakarinės tujos savybės
Tuja - visžalis medis ar krūmas, priklausantis kiparisinių augalų šeimai. Savaime auga Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje. Yra žinomos penkios tujų rūšys, išvesta daug jų dekoratyvinių formų, veislių. Tai labiausiai paplitusi dekoratyvinė tujų rūšis. Savo paplitimo areale gali gyventi iki 1000 metų. Užauga nuo 2 iki 15 m aukščio.
Vakarinė tuja - medis su vienu ar keliais kamienais. Kamieną dengia supleišėjusi raudonai ruda žievė. Ant tankių, neilgų, horizontaliai augančių vakarinės tujos šakų išsidėsčiusios plokščios šakelės. Žvynelių formos lapai turi kiek blizgančią tamsiai žalią viršutinę pusę bei matinę šviesiai žalią apatinę. Žiemą lapai įgauna rusvą atspalvį. Užaugina 0,8-1,2 cm ilgio iš 8-10 žvynelių sudarytus kankorėžius.
Lietuvoje vakarinė tuja dažnai auginama gyvatvorėse, sodybose, parkuose, kapinėse.
- Vakarinė tuja „Danica“ - tai rutuliška žemaūgė tuja, užauganti iki 0,6 m, per metus paauganti apie 5 cm. Tamsiai žalios spalvos, žiemą įgauna bronzinį atspalvį. Tinka auginti pavieniui, grupėmis, kaip žemas gyvatvores.
- Vakarinė tuja „Smaragd“ - taisyklingos, siaurai kūgiškos formos tuja. Ji užauga iki 2,5-3 m aukščio, apie 0,5 m pločio. Laja sodriai žalia, žvilganti. Tujos „Smaragd“ sodinimas galimas tiek pavieniui, tiek grupėmis. Šios veislės tujos - vieni tinkamiausių gyvatvorių augalų. Per metus jos paauga 10-50 cm, jų nebūtina karpyti.
- Vakarinė tuja „Brabant“ - tai greičiausiai auganti vakarinės tujos veislė. Kūgio formos. Užauga iki 15-21 m aukščio ir iki 3-4 m pločio. Žievė šviesiai raudono ar rudai pilko atspalvio. Suformuoja kolonišką lają, kurios nebūtina karpyti. Per 10 metų užauga iki 3,5 m aukščio. Veislė „Brabant“ nelinkusi ruduoti iš vidaus.
Eterinio aliejaus nauda
Eterinis tujos aliejus turi antibakterinių savybių. Iš tujų lapų yra išgaunamas eterinis aliejus, kuris naudojamas masažui, pirtims, vonioms.
Vartojimas ir apribojimai
Tuja vartojama tinktūros, nuovirų, tepalų pavidalu, kaip savarankiškai, taip ir kombinuojant su kitais gydomaisiais augalais, remiantis diagnoze. Kadangi šis augalas yra nuodingas, vartoti jį reikia labai atsargiai, neviršijant leidžiamų dozių. Jį draudžiama vartoti nėščioms moterims, kadangi gali sukelti persileidimą.
Didelis kiekis eterinio tujos aliejaus sukelia inkstų sudirgimą ir kraujo antplūdį šlapimo takuose ir lytiniuose organuose. Tujonas, esantis eteriniame aliejuje, yra stiprus nuodas, sukeliantis mėšlungį.
Svarbu: Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Auginimas ir priežiūra
Tujos gali būti dauginamos gyvašakėmis arba galima įsigyti paaugintų sodinukų medelyne. Geriausia tujų sodinukus sodinti anksti pavasarį, bet tujų sodinimas rudenį taip pat galimas. Na o jei sodinukas buvo auginamas vazone, galima jį sodinti į dirvą per visą vegetacinį laikotarpį.
Geriausiai auga vidutinio derlingumo priesmėlyje ar priemolyje. Tujos nemėgsta sunkaus dirvožemio, labai molingų vietų. Tujos gali augti saulėtose ar pusiau pavėsingose vietose.
- Laistymas: Tujų šaknų sistema išsidėsčiusi arti dirvos paviršiaus, todėl jos sunkiai pakenčia ilgalaikę sausrą. Laistomos, kai sausas periodas užsilaiko ilgiau. Drėgmė ypač reikalinga jauniems sodinukams - pirmą mėnesį laistykite juos kas savaitę, skirkite po 10-15 litrų vandens kiekvienam sodinukui.
- Tręšimas: Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, tujas reikia patręšti. Tinka bechlorės trąšos su mikroelementais ir mineralais, trąšos spygliuočiams ir visžaliams.
- Genėjimas: Tujos - vieni lengviausiai formuojamų augalų - drąsiai jas genėkite. Karpomos tujos vešliau šakosis. Ypač pakanti genėjimui yra vakarinė tuja, dėl to ji labai tinka karpomoms gyvatvorėms. Genėti tujas galima tiek pavasarį, tiek ištisą vegetacinį sezoną, nereikėtų to daryti tik šaltuoju metų laiku.
- Žiemojimas: Dauguma tujų veislių atsparios šalčiui, tačiau yra ir jautresnių, pavyzdžiui, korėjinė tuja. Šaltį gali būti sunkiau pakelti ir jauniems sodinukams. Sodinukus ar jautresnės veislės tują žiemai galima apvynioti agrotekstilės plėvele. Paprastai tai daroma po pirmų nedidelių šalčių, lapkričio gale, kai tampa aišku, jog augalo augimo periodas baigėsi. Taip pat gera apsauga nuo šalčių - mulčiavimas durpėmis, medžio žieve, šiaudais.
Ligos ir kenkėjai
Tujas gali pulti įvairios ligos ir kenkėjai. Dažniausiai pasitaikantys - tujinė kabatina arba šakučių džiuvimas, tujų šakučių, ūglių parudavimas, džiuvimas, fitoftorozė, juodieji pjovėjai, eglių voratinklinės erkės, tujiniai skydamariai, tujų amarai, grambuoliai, kurkliai.
Nuo grybinių ligų tujas gelbėti padės specialios fungicidinės priemonės. Pastebėjus kenkėjus, reikia naikinti juos specialiomis pesticidinėmis priemonėmis.
Tujos kraštovaizdyje
Tujos plačiai naudojamos želdinių dizaine, kadangi jos labai universalios - gali būti pritaikytos bet kuriam stiliui. Griežto stiliaus sode tujų laja apkarpoma simetriškai, joms suteikiama griežta kūgio ar rutulio forma. Mėgstate natūralų kraštovaizdį? Tokiu atveju, tujos taip pat puikiai tiks, tiesiog laisviau jas genėkite.
Tujos mėgstamos apželdinimo specialistų dėl savo nereiklumo, malonaus lajos aromato, jos vešlumo, genėjimo paprastumo, spyglių atspalvių įvairovės. Iš tujų formuojamos alėjos, gyvatvorės, jų pagalba kuriamas erdvių zonavimas. Šie augalai įspūdingai atrodo šalia dirbtinio vandens telkinio sode ar parke.
Kitos panaudojimo sritys
Tujos auginamos ne tik grožiui, bet ir tokiems praktiškiems dalykams, kaip mediena. Šių augalų mediena yra patvari, lengva, minkšta ir aromatinga, negreitai pūva. Ji naudojama laivams, namams statyti, baldams gaminti. Didžiosios tujos mediena naudojama muzikinių gitarų, bičių avilių gamyboje.
Atsargumo priemonės
Kaip ir daugelis kiparisinių šeimos augalų, tuja gali sukelti alergines odos, akių, kvėpavimo takų reakcijas. Tad alergiškiems žmonėms reikėtų atsargiai naudoti tujų eterinį aliejų ar mėgautis tujų lajos aromatu.