Lietuviai negarsėja kaip dideli žuvies valgytojai, tikrai negalime lygintis su, pavyzdžiui, Pietų Europa. Tačiau pardavimų statistika rodo, kad kasmet visgi žuvį į savo racioną įtraukia vis daugiau žmonių. Didesnis dėmesys sveikai mitybai, kurios dalimi paprastai yra žuvis, skatina atrasti ir naujas jos rūšis.

Vienas populiariausių variantų tokiam patiekalui yra lašiša. Šią žuvį lietuviai tiesiog dievina, ji yra dažniausias pasirinkimas šviežios žuvies skyriuje, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Švenčių metu ant stalo norime patiekti nekasdienius valgius ir taip nustebinti ne tik artimuosius, bet ir apsilankiusius svečius. Dėl savo išskirtinių skonio savybių ir paruošimo subtilybių tam labiausiai tinka žuvies patiekalai. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, žuvyje yra reikiamų naudingųjų medžiagų, kurios net ir pasninko ar švenčių metu padės maitintis sveikatai palankiai ir suteiks organizmui reikiamos energijos.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad švenčių proga puikiai tiks orkaitėje kepta vaivorykštinių upėtakių filė, papuošianti šeimos šventinį stalą. Ją nesunku paruošti ir įdaryti mėgstamais ingredientais, nustebinsiančiais dar neragautu skoniu.

Pastebime, kad šalia įprastos lašišos, karpio, skumbrės ar karpio populiarėja ir dorados, plėkšnės, juodieji paltusai, vaivorykštiniai upėtakiai. Pastarieji, beje, paklausūs įvairiomis formomis: tiek filė, tiek visos skrostos žuvys“, - sako V.

Vaivorykštinis upėtakis ir lašiša: panašumai ir skirtumai

Kalbant apie upėtakius, jų panašumų į lašišą paminėti tiesiog neįmanoma. „Ir lašiša, ir upėtakis yra riebios žuvys, kurias rekomenduojama įtraukti į mitybą, nes jos yra puikus Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Jų labai reikia sveikai odai, tinkamai širdies veiklai. Lašišoje jų yra daugiau, tačiau ir upėtakis priskiriamas prie žuvų rūšių, kurios gerai patenkina Omega-3 poreikį. Be to, žuvis apskritai yra puikus baltymų šaltinis, kuris padeda organizmui pasisemti energijos.

„Upėtakyje dėl mažesnio riebalų kiekio yra mažiau kalorijų, tad ir jo skonis yra švelnesnis ir subtilesnis nei lašišos. Todėl verta jį gaminant naudoti šiek tiek daugiau prieskonių ar marinato nei ruošiant lašišą. Kita vertus, būtent dėl to upėtakis puikiai tinka tiems, kurie nori mėgautis lašišos skonio mėsa, tačiau be pernelyg ryškaus žuvies skonio ir kvapo“, - sako G. Jis pastebi, kad upėtakio mėsa yra ir šiek tiek minkštesnė, labiau sluoksniuota.

Lašiša paprastai yra tvirtesnė ir mėsingesnė. Visgi, šie skirtumai yra subtilūs. Abi žuvys yra universalios, kurias galima ruošti įvairiais būdais: kepti keptuvėje ar orkaitėje, virti garuose, grilinti.

Lašišos ir upėtakio panašumai reiškia ir tai, kad receptuose jas galima keisti viena kita. „Iš esmės vienintelis didesnis skirtumas - kepant upėtakį jį reikia atidžiau prižiūrėti, kad žuvis neperkeptų. Lengviau išvengti pernelyg sausos žuvies yra kepant ją visą, o ne filė. Taip pat - rinktis orkaitę, o ne keptuvę.

Patarimai kepant vaivorykštinį upėtakį

Net ir naujokai tikriausiai yra girdėję, kad vienas lengviausių ir saugiausių būdų paruošti visą žuvį yra kepti ją suvyniotą į foliją ar kepimo popierių. „Skaninti žuvį tinka pipirais, česnako milteliais, čili dribsniais, citrinpipiriais, smulkintomis žolelėmis, tokiomis kaip petražolės, krapai, čiobreliai.

Upėtakis, kaip ir kitos žuvys, labai dera su citrusais. Citrinos riekeles galima išdėlioti ant žuvies, įdėti į padarytas įpjovas odelėje ar tiesiog pridėti į folijos „maišelį“. Taip pat verta paskaninti žuvį ir iš vidaus - įdėti pjaustyto česnako, svogūno, žalumynų, pavyzdžiui, rozmarino šakelę, šalavijo lapelių ar krapų“, - idėjomis dalijasi G. Prieskoniais ir žalumynais paskanintą upėtakį tuomet telieka dėti ant folijos ar kepimo popieriaus lakšto ir iš kito lakšto suformuoti „paketėlius“.

Kepimo laikas priklauso nuo žuvies dydžio, paprastai 190-200 laipsnių karštumo orkaitėje upėtakiui iškepti reikės 20-30 min.

Receptas: keptas vaivorykštinis upėtakis orkaitėje

Gaminimo laikas: 40 min. (10 min. paruošti ir 30 min.

1. Imbierą nulupkite ir sutarkuokite. Receptui reikės maždaug šaukštelio tarkuoto imbiero.
2. Sumaišykite aliejų, išspaustas česnako skilteles, imbierą ir atidėkite į šalį.
3. Nuplaukite upėtakio išorę ir vidų po šaltu vandeniu ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
4. Įtrinkite abiejų žuvų išorę (įskaitant pjūvius) ir vidų aliejaus mišiniu, pagardinkite druska bei pipirais.
5. Abu upėtakius, citrinos puse į viršų, sudėkite ant aliuminio folijos ir užlenkite jos kraštus.
6. Kepkite vidurinėje orkaitės lentynoje 20 minučių.

Kitas receptas: Vaivorykštinis upėtakis orkaitėje

Gaminimo eiga

1. Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros.
2. Kepimo indą išklokite folija arba kepimo popieriumi ir įdėkite vaivorykštinio upėtakio filė.
3. Sumaišykite druską ir prieskonius, mišiniu apibarstykite žuvį.
4. Ištirpinkite sviestą ir sumaišykite su smulkintu česnaku.
5. Užtepkite ant upėtakio filė.
6. Smulkiai supjaustykite krapus ir taip pat apibarstykite žuvį.
7. Uždenkite kepimo indo viršų folija ir kepkite 15 minučių.
8. Tada foliją nuimkite ir kepkite upėtakį dar 5 minutes.
9. Po to žuvį perkelkite į lėkštę ir patiekite su citrinos skiltelėmis.

Vaivorykštinio upėtakio nauda sveikatai

Žuvis ne veltui taip mėgstama lietuvių - ji savyje turi daugybę naudingųjų medžiagų ir vitaminų. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, joje yra riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, D ir E.

„Žuvis - gyvūninės kilmės produktas, kuriame randamas visas spektras naudingų maistinių medžiagų. Ją reikėtų valgyti bent du kartus per savaitę ir iš viso suvartoti apie 300 gramų. Tokiu atveju bus gaunama maksimali nauda, o racionas bus pakankamai įvairus“, - sako dr. E.

Gydytoja priduria, kad kuo žuvis šviežesnė, tuo ji sveikatai naudingesnė: „Ta žuvis, kuri pagaunama Lietuvoje ir atsiduria tiesiai ant vartotojo stalo, yra pati naudingiausia sveikatai. Žuvies maistingumas mažėja tuomet, kai ji yra kelis kartus užšaldoma ir vėl atšildoma.

Kartu gydytoja atkreipia dėmesį į žuvies apdorojimo ar gaminimo būdą. Patariama vengti žuvies kepimo tešloje, gruzdinimo dideliame aliejaus kiekyje.

Kaip išsirinkti šviežią vaivorykštinį upėtakį?

Renkantis šventėms vaivorykštinį upėtakį parduotuvėje svarbu atkreipti dėmesį į jo išvaizdą. Upėtakis turi būti vientisas ir žvilgantis, o jo filė ieškokite su ryškia, tvirta tekstūra ir be spalvos pakitimo požymių. Kuo kokybiškesnė žuvis, tuo jos skonis bus geresnis, o pati mėsa - sultingesnė. Nusipirkus žuvį svarbu ją laikyti šaldytuve, kad nesugestų.

Prieš kepant vaivorykštinį upėtakį labai svarbu jį patepti sviestu arba alyvuogių aliejumi, kad jis viduje būtų sultingas, bet išlaikytų traškų paviršių.

„Priklausomai nuo upėtakio dydžio skiriasi ir jo kepimo laikas. Derėtų nepamiršti kepančios mėsos patikrinti su mėsos termometru, prižiūrint, kad ji pasiektų reikiamą temperatūrą. Iškepus žuvį privalu ją patiekti šiltą, o jei ilgiau lauksite svečių, laikykite orkaitėje arba kaitrą reguliuojančiame inde. Patiekimui pasiruoškite ir tinkamą garnyrą. Labiausiai prie vaivorykštinio upėtakio tiks ryžiai, bulvės, garuose virtos daržovės bei šviežios salotos“, - pataria O.

Kulinarijos patarimai ir įdomūs faktai apie upėtakius

Nors upėtakiai Europoje pasirodė tik XIX a. viduryje, jie netruko paplisti po visą Europą. Iš savo buveinių Ramiojo vandenyno šiaurėje jie laivais perkelti pirmiausia į Jungtinę Karalystę ir Daniją.

Kiek vėliau jie pasiekė ir Lietuvą, kur buvo laikyti Aukštadvario tvenkiniuose. Buvo teigiama, kad kiekvienas šefas žinojo Aukštadvario pavadinimą ir iš šios vietos atkeliaujančias kokybiškas žuvis.

Vėliau šios žuvys paplito ir kitose vietose, o šiais laikais jos auginamos specialiuose, standartus atitinkančiuose ūkiuose. Jų giminaičiai - vaivorykštiniai upėtakiai - Lietuvoje neauginti ir pas mus atkeliauja iš svečių šalių.

Vaivorykštinis upėtakis taip pat puikus lengvai virškinamų baltymų šaltinis. Valgydami šią žuvį, papildysite A, E, D, K ir B12 grupės vitaminų atsargas.

Kiti vaivorykštinių upėtakių receptai

Vaivorykštinio upėtakio karpačio

Karpačio - tai nuostabus šaltas užkandis iš šviežio upėtakio. Neverdamas ir nekepamas, taigi išsaugomos visos geriausios maistinės žuvies savybės. Beveik ties kiekvienu karpačio receptu perspėjama, kad svarbu naudoti aukščiausio šviežumo žuvį, mat ji patiekiama žalia, net nesūdyta.

Patiekalui reikės (3-4 porcijos):

• 1 nedidelio upėtakio arba 1 upėtakio filė
• balzamiko acto
• gabalėlio parmezano sūrio
• gražgarstės (rukolos) lapelių
• alyvuogių aliejaus
• rausvųjų pipirų (žirneliais ar stambiai maltų)

Gaminimas:

1. Upėtakį nuplauname, nusausiname. Jei tai ištisas upėtakis, atpjauname jo pusę (lyg filė), išimame kauliukus.
2. Aštriu peiliu, braukdami horizontaliai, atrėžiame plonyčius žuvies griežinėlius.
3. Plačioje lėkštėje išdėliojame vieną sluoksnį žuvies.
4. Ant viršaus užbarstome gražgarsčių, apšlakstome balzamiko actu bei alyvuogių aliejumi.
5. Pabarstome rausvųjų pipirų bei plonų parmezano sūrio drožlių (jų lengvai pripjaustysite bulvių skustuko pagalba, jei neturite specialaus sūrio peilio).

Troškintas vaivorykštinis upėtakis su petražolių padažu

Dar vienas geras klasikinis būdas paruošti šviežią ir gardų upėtakį. Tai - senoviškas receptas, siekiantis Viduramžių laikus. Taip patiektu upėtakiu mėgaudavosi tiek senosios Lietuvos kunigaikščiai, tiek paprasti žvejai.

Neapsigaukite, net valgydami ir nedidukę porciją - patiekalas yra labai sotus. Petražolės - tai puiki kompanija troškintai žuviai. Troškindami išsaugote daug vertingųjų žuvies maistinių savybių.

Patiekalui reikės (4-6 porcijos):

• 2 nedidelių skrostų upėtakių (arba 2 upėtakio filė)
• 75 ml sauso baltojo vyno
• 1 arbat. šaukšt. nemaltų juodųjų pipirų
• 1 lauro lapo
• 1/2 plonai supjaustyto svogūno
• 3 riekelių citrinos
• 3 šakelių šviežių petražolių
• 1/2 arbat. šaukšt. druskos

Petražolių padažui:

• 4 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
• 40 g plonai supjaustytų askaloninių svogūnų
• 40 g šviežių petražolių
• 1 skiltelės česnako (sutraiškytos)
• 1/2 jalapeño pipiro (susmulkinto, be sėklelių)
• 2 arb. šaukšt. kaparėlių
• 1 arb. Šaukšt. raudonojo vyno acto
• žiupsnelio aštriosios paprikos miltelių
• 1/4 arb. šaukštelio druskos

Gaminimas:

1. Petražolių padažo paruošimas: nedidelėje keptuvėje įkaitiname 1 valg. šaukštą alyvuogių aliejaus, jame apie 3 min. pakepame svogūną, česnaką bei jalapeño pipirą, kol suminkštėja. Pridedame 3 likusius šaukštus aliejaus, acto, petražolių, kaparėlių, druskos bei aštriosios paprikos. Sutriname viską į vientisą padažą virtuviniame kombaine arba pertriname su rankiniu blenderiu.
2. Žemame storadugniame puode (ar gilioje keptuvėje) užverdame 2 litrus vandens. Įmaišome baltojo vyno, juodųjų pipirų, lauro lapą, svogūnų, petražolių, citrinos riekelių bei druskos. Kai sultinys užverda, uždengiame dangčiu ir paviriname 10 minučių ant mažos ugnies.
3. Tuomet į sultinį sudedame visą upėtakį, kad būtų pilnai apsemtas sultinio. Uždengiame dangčiu ir troškiname ant mažos ugnies 12-15 minučių, kol žuvis suminkštėja (galima į virimo pabaigą patikrinti). Pastaba: jei naudosite upėtakio filė, sutrumpinkite troškinimo laiką iki 8-10 minučių.
4. Perkeliame troškintą upėtakį į lėkštę. Nulupame odą, paliekame galvą ir uodegą. Patiekiame aplietą petražolių padažu. Beje, šis patiekalas skanus ir atšaldytas - tam jį reiktų apie 1 val.

---