Paprastasis kietis, dažnai vadinamas pelyno broliu, šiuo metu žydi ir yra tinkamas rinkimui. Jis yra daug švelnesnis už pelyną ir turi nemažai naudingų savybių.
Kiečių rinkimo laikas ir taisyklės
Pašnekovė paneigė mitą, kad žoleles reikia rinkti iki Joninių, teigdama, kad iš tikrųjų reikėtų rinkti iki Žolinių. Juk tik dabar kai kurios vaistažolės ir tepražysta.
Žolelių rinkimo taisyklės yra svarbios tiek augalų, tiek žmogaus gerovei. Svarbu nerauti augalų su šaknimis ir neišrinkti visų žolelių iš lauko, paliekant dalį sužydėjimui ir sėkloms kitiems metams.
Rengtis reikia šviesiai ir eiti gerai nusiteikus. Pagal senas tradicijas tuo pačiu metu reiktų rinkti tik vienos rūšies žoleles. Labai gera ir praktinė balto rūbo pusė - lengviau bus pastebėti užropojusias erkes.
Paprastasis kietis: savybės ir vartojimas
Paprastasis kietis yra karčiojo kiečio, visiems žinomo kaip pelynas, brolis. Paprastasis kietis yra daug švelnesnis nei pelynas. Jo galima rasti daug kur - pilni nepjauti patvoriai.
Pagal kai kuriuos pastebėjimus, tai pirmas vaistas nuo nemigos. Jie nuo jos galbūt padeda labiausiai dėl to, kad gerina virškinimą, bet nedirgina skrandžio taip kaip pelynas. Pelyno per daug prisivartojus galime ir skrandžio opas įsitaisyti. O paprastasis kietis daug švelnesnis ir malonesnis vartoti.
Iš paprastųjų kiečių žolės netgi nėra būtina taisyti arbatos. Galima jį vartoti ir paprastesniu būdu - tiesiog pakramtyti jo sėklytes ar jaunesnius lapelius.
Gaila, kad ieškome po užsienius visokių egzotiškų prieskonių - mūsų lietuviškasis „patvorinis“ labai puikus prieskonis, labiausiai tinka riebiai mėsai, sriuboms.
Šimtus metų Škotijoje žąsys kepamos prikimštos nuplikytų kiečių stiebų, sako, kad paukštiena tada būna ypač skani. Norvegijoje juo skaninamas alus.
Paprastasis kietis gerina apetitą, virškinimą, vartojamas apsinuodijus, padeda gydyti gastritą, naikina mikrobus, grybelius, yra geras antiseptikas. Ramina nervų sistemą, labai vertingas gydant depresiją, šalina įtampą.
Pelynas: savybės ir vartojimas
O štai pelynas visų didžiausias stebukladarys. Avicena dar senovėje buvo pasakęs - pelynas gydo viską. Ne veltui taip pasakė. Manoma, kad šis kartuolis, be daugybės kitų ligų, gali įveikti net onkologines ligas!
Pelynas naikina visus parazitus, pelėsius, grybus, mieles, gleives - visa, dėl ko mūsų organizmas serga ir sensta.
Pelynas, kaip ir visi stebukladariai, yra nuodingas, gali sukelti haliucinacijų, todėl gydantis juo reikia daryti pertraukas. Tačiau nėr ko labai bijoti - tuo kartumu pelyną apdovanojusi gamta pati apdraudžia žmogų nuo perdozavimo - augalas šitiek kartus, kad savo noru daug neišgersi.
O ir ožkos bei katinai, kai pilvą susuka, pelynų arbatos niekad neatsisako.
Kad jau pavasaris visai čia pat alsuoja, reikia ir pavasariniais valymais užsiimti - išsigremžti trejų metų cepelinus iš žarnyno, smėlius, dumblius, pelėsius ir visokius kirmius. Tad bent 10 dienų pagerkime pelynų arbatos (galime pakeisti ir bitkrėslėmis - poveikis panašus, bet bitkrėslė ne taip kaip pelynas išsausina, ji labiau tiks kietų vidurių turėtojams), pridėkime dar ir gluosnio lapų, dirvinių asiūklių.
Gerti vieną puodelį po darbų - tarp 17 ir 19 valandos pavalgius. Esant dideliems kirminams arbatą gerti reikės ilgiau - 3 savaites.
Kitos naudingos žolelės
- Paprastoji bitkrėslė padeda nuo parazitų, lėtina širdies ritmą. Tačiau svarbu nepadauginti, nes ji yra šiek tiek nuodinga.
- Rausvažiedė ežiuolė turi priešvirusinių, imunitetą stiprinančių savybių.
- Vaistinis šalavijas - vaistas nuo visų ligų, todėl visuomet ragino jo turėti po ranka.
- Paprastoji rykštenė vartojamos esant inkstų ligoms, varyti kirmėles, skysčius, užsistovėjusią limfą.
Pelyno cheminė sudėtis
Žaliavoje gali būti iš viso apie 0,5-2 % eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra karčiųjų glikozidų (absintino, anabsintino ir artabsino), pineno, kadineno, felandreno, chamazuleno. Aliejaus sudėtyje yra tujono ir tujolio, kurie yra priskiriami prie nuodingų medžiagų, todėl pelyno arbatos ir kitų preparatų rekomenduojama neperdozuoti.
Žaliavoje dar yra gausu ir kitų medžiagų: organinių rūgščių (gintaro ir obuolių), flavonoidų, vitaminų C, B6, K, beta karoteno, iki 8 % raugų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio), fitoncidų ir kt.
Kiečių naudojimas kulinarijoje
Virtuvėje kiečiai yra nepamainomi ir labai įvairiai panaudojami. Visų pirma kietis - tai prieskoninis augalas, džiovintas ir susmulkintas dedamas kaip pipirų pakaitalas, ypač į riebius, sunkiai virškinamus patiekalus, nes skatina virškinimą. Tai puikus paštetų, sriubų, kvapnių troškinių, mėsų marinatų ar ankštinių patiekalų priedas.
Kiečių šakeles galima dėti ir į rauginamas daržoves, apsaugos nuo perrūgimo. Jauni kiečių ūgliai yra valgomi kaip daržovės.
Patarimai renkant žoleles
- Visų pirma, labai svarbu nerauti augalų su šaknimis.
- Taip pat svarbu neišrinkti visų žolelių iš lauko, nes taip sutrikdomas jų žydėjimas ir galima prarasti kitų metų derlių.
- Žolelių viename lauke galima nuskinti daugiausiai tik trečdalį.
- Rengtis reikia šviesiai ir eiti gerai nusiteikus.