Šiuolaikinis gyvenimas dažnai būna kupinas streso, skubėjimo ir nerimo, o tai neigiamai veikia mūsų nervų sistemą ir bendrą sveikatą. Ieškodami būdų sumažinti įtampą ir pagerinti savo savijautą, daugelis žmonių renkasi natūralias priemones. Vaistažolės, nuo senų laikų naudojamos tradicinėje medicinoje, turi nuostabių savybių, galinčių padėti nuraminti nervų sistemą, pagerinti miegą ir sustiprinti organizmą.

Žolelių arbatų nauda nervų sistemai

Arbata daug kur yra vadinamas gėrimas, gaunamas plikant arbatžoles, ar įvairias vaistines, kvapnias žoleles, netgi vaisius. Daugeliui žmonių karštos arbatos gėrimas yra neatsiejamas dalykas nuo įvairių šaltojo sezono ligų gydymo. Geriant tinkamai parinktų vaistažolių arbatas organizmas ne tik papildomas skysčiais, bet ir vaistažolėse esančių elementų pagalba jam padedama kovoti su liga.

Arbatos gamintojai taip pat išnaudoja geriausias žolelių savybes. Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą nei ištisą dieną darbe maukti kavą. Šilta arbata geriau malšina troškulį karštomis vasaros dienomis. Ne veltui pietų šalyse per karštymetį žmonės gaivinasi puodeliu šiltos arbatos. Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų - dviguba nauda.

Štai glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą, taip pat ramina. Saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.

Žolelės nervų sistemai raminti

Kai kurios vaistažolės yra ypač veiksmingos mažinant nerimą ir įtampą:

• Valerijonas. Valerijono šaknys yra žinomos dėl savo raminančio poveikio. Jis padeda sumažinti nerimą, gerina miegą ir ramina nervų sistemą.
• Ramunėlės. Yra viena iš lengviausių ir populiariausių vaistažolių, žinoma dėl savo raminančių ir priešuždegiminių savybių. Jos puikiai tinka nervų sistemai raminti, sumažinti įtampą ir atsipalaiduoti po ilgos dienos.
• Levanda. Garsėja savo gebėjimu mažinti stresą ir skatinti atsipalaidavimą. Levandos aromatas turi stiprų raminantį poveikį, kuris padeda sumažinti stresą, nerimą ir pagerinti miego kokybę.
• Melisa. Ramina nervus, mažina įtampą ir padeda atsipalaiduoti. Ji turi stiprų raminamąjį poveikį, padeda sušvelninti galvos skausmus ir pagerina miegą.
• Apyniai. Yra puikus pasirinkimas žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos ar padidėjusio nerimo.
• Kiaulpienė. Kiaulpienės šaknys ir lapai gali padėti nuraminti nervų sistemą, kovoti su stresu ir pagerinti virškinimą.

Taip pat yra adaptogeninės vaistažolės padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir gerina bendrą savijautą.

Vaistažolių arbatų receptai nervams raminti

Mėtų, anyžių ir kitų žolelių arbata kosuliui malšinti

Sudėtis:

• 2 dalys tūbės žiedelių
• 4 dalys mėtų lapų
• 2 dalys anyžių sėklų
• 8 dalys vaistinės svilarožės šaknų
• 1 dalį našlaičių šaknų
• 3 dalis saldymedžio šaknų

Paruošimas: 1 valgomąjį šaukštą mišinio užvirinti 2 stiklinėse vandens. Palikti pusvalandžiui išbrinkti, praėjus pusvalandžiui - nukošti. Vartoti po ketvirtį stiklinės kas 3 valandas.

Imbiero ir uogų arbata

Reikės:

• 2 šaukštelių tarkuotos imbiero šaknies
• Citrinos sulčių
• Pusės puodelio mėlynių (tinka šaldytos ir šviežios)
• Medaus
• Cinamono

Paruošimas: Imbiero šaknį užvirinkite 0,5 litro vandens, pridėkite puse puodelio mėlynių ir pavirinkite dar 20 minučių. Įpilkite pora šaukštelių citrinos sulčių, įdėkite pora šaukštelių medaus ir įberkite puse šaukštelio cinamono. Gerkite šiek tiek pravėsusią, tačiau vis dar šiltą.

Mėtų, gysločių ir saldymedžio šaknų arbata nuo kosulio

Sudėtis:

• 4 dalis mėtų lapų
• 3 dalis gysločių lapų
• 3 dalis saldymedžio šaknų

Paruošimas: 1 valgomąjį šaukštą šio mišinio užvirinti stiklinėje vandens, palikti 30 minučių., nukošti. Gerti šiltą, po pusę stiklinės kas 3 valandas.

Indiška arbata nuo peršalimo

Reikės:

• Arbatžolių (tinka ir mėtos, ir čiobreliai, ir aviečių lapai, medetkos)
• Žiupsnelis imbiero
• Žiupsnelis aitriųjų paprikų
• Žiupsnelis ciberžolės
• Žiupsnelis cinamono
• Citrinos griežinėlis
• Pienas

Paruošimas: Į 150 ml karšto virinto vandens įberkite norimų arbatžolių, įdėkite citrinos griežinėlį, sudėkite prieskonius. Mišinį vėl užvirinkite, įpilkite 100 ml pieno, pradėjus putoti, nuimkite nuo ugnies. Norėdami galite pagardinti cukrumi ar medumi. Gerkite karštą, tačiau nedeginančią.

Kaip tinkamai paruošti vaistažolių arbatą?

Kalbant apie arbatų paruošimą, vaistininkas M. Lukštaraupis užsimena, kad saldinti arbatas galima, tačiau geriausia tai daryti medumi. Daug žmonių linkę medų dėti į arbatą, tačiau, jei ši labai karšta, iš medaus - jokios naudos. Labai svarbu medų tirpinti jau pravėsusioje arbatoje, priešingu atveju medus praranda savo vaistingąsias savybes.

O norint iš medaus gauti kuo daugiau naudos, geriausia vartoti jį atskirai, nededant į arbatą, - sako BENU vaistininkas. M. Lukštaraupis taip pat akcentavo, kad netinkamai paruoštos žolelių arbatos neturės gydomųjų savybių, todėl vertėtų plačiau pasidomėti jų paruošimo metodais.

Svarbūs patarimai

• Jeigu iki šiol žolelių arbatų nevartojote, prieš pradėdami, išsiaiškinkite pasirinktų žolelių neigiamas savybes, kada jas galima vartoti, o kada nerekomenduojama.
• Nėščiosioms čiobrelių, ramunėlių, šalavijų ir mėtų nerekomenduojama vartoti.
• Šalpusniai turi kancerogeninių junginių, todėl vietoj jų rekomenduojama rinktis kitus augalus, nerekomenduojama jų duoti vaikams.
• Kai kurios žolelės gali sąveikauti su vaistais, todėl labai svarbu pasidomėti plačiau, ar pasirinktos vaistažolės dera su vartojamais vaistais.
• Žolelių arbatas rekomenduojama gerti mažiausiai 3 dienas po 5-6 kartus per dieną. Anot vaistininko, svarbiausia, kad gydymas žolelių arbatomis būtų nuoseklus, kelių kartų, norint greitai pasveikti ir sumažinti žiemos negalavimus, gali ir neužtekti.

Kitos žolelės, turinčios raminantį poveikį

• Sukatžolė. Kai kurie šaltiniai teigia, jog sukatžolė savo poveikiu yra 4 kartus stipresnė už valerijoną. Ši žolelė padeda įveikti dirglumą, mažina nerimą, gerina širdies darbą, padeda sergantiems epilepsija bei neuroze. Svarbu paminėti, jog tai prakaitavimą skatinanti žolelė. Kaip ir valerijonas, sukatžolė taip pat mažina kraujo spaudimą.
• Jonažolė. Apie jonažolę kalbama, kad tai vaistas nuo 99 % ligų. Visų pirma, tai natūralusis antidepresantas.
• Rausvažiedis bijūnas. Bijūnas vartotinas nerimo, panikos, fobijos sutrikimams palengvinti, tinka sergantiems epilepsija. Bijūnas pasižymi raminamuoju poveikiu, tad gali pagerinti miego kokybę.
• Apynys. Senovėje apynio buvo dedama į pagalves, siekiant pagerinti miego kokybę. Apynys naudojamas ir raminamosioms vonioms prieš miegą.
• Notrelė. Miego sutrikimams gydyti taip pat gali padėti ir notrelė. Ši žolelė primena dilgėles, tačiau nedilgina. Notrelės žydi baltai arba rausvai. Rausvažiedė notrelė pasižymi tonizuojančiu poveikiu, baltai- raminančiuoju.
• Jazminas. Jo žiedeliai ne tik skleidžia stiprų kvapą, tačiau yra puikus antidepresantas, mažinantis stresą bei gelbstintis moteris, esant hormoniniams svyravimams. Jazminas taip pat naudingas, norint pašalinti nerimą ir vartotinas lėtinio nuovargio sindromui gydyti.
• Kanapės. Pluoštinės kanapės visiškai neturi psichotropinio poveikio . Jos yra visiškai saugios ir legalios. Ši arbata veikia raminančiai, tačiau nemigdo, tad ją galima vartoti bet kuriuo paros metu.

Patarimai, kaip sumažinti stresą

• „Filtruoti“ socialiniuose tinkluose, televizijoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse prieinamą informaciją, nes per dieną gaunamas didelis jos kiekis yra kone pagrindinis dirgiklis, sukeliantis nerimą.
• Apriboti gaunamos informacijos kiekį, bet pasitikrinti, kad jus pasiekiančios žinios būtų patikimos, skleidžiamos oficialių šaltinių.
• Patiriant daug streso ir nerimo, nusiraminti gali padėti fizinis krūvis - vaikščiojimas gryname ore, važinėjimas dviračiu, mankšta, įvairūs pratimai sporto klube, darbas sode ir t.t.
• Nusiraminti galite namuose pasilepinę aromaterapija su įvairių aromatų (levandų, citrinžolių ar bergamočių) eteriniais aliejais.
• Savijautą pagerina namuose cirkuliuojantis gaivus oras, todėl rekomenduojama 2-3 kartus per dieną gerai išvėdinti patalpas.

---