Antibiotikai - antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas, yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų, išgelbėjusių milijonus gyvybių. Vis dėlto antibiotikai sukelia ir nemažai šalutinių poveikių: sujaukia žarnyno mikroflorą, silpnina imuninę sistemą.
Antibiotikų Vartojimo Principai
Specialistų teigimu, antibiotikus galima vartoti paskyrus gydytojui ir tik taip, kaip jis nurodė. Pagrindinė antibiotikų vartojimo taisyklė: gerti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas - negalima keisti nei dozės, nei vartojimo dažnio. Anot R. Ptašekaitės-Kilšauskienės, nors antibiotikų nauda kovojant su ligomis yra akivaizdi, jie turi ir neigiamą šalutinį poveikį. Kuomet į organizmą patekę antibiotikai puola infekciją sukėlusias bakterijas, drauge jie gali naikinti ir milijonus gerųjų žarnyno bakterijų bei mikrobų, kurie sudaro mikroflorą.
Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, tam, kad antibiotikai atliktų savo darbą, o kūnas gautų daugiau naudos nei žalos, svarbu vykdyti gydytojo rekomendacijas bei laikytis pagrindinių antibiotikų vartojimo principų.
Mitybos Svarba Vartojant Antibiotikus
„Vartojant antibiotikus svarbu nepamiršti visavertės mitybos: rinktis šviežią, subalansuotą, lengvai virškinamą maistą, gerti pakankamai skysčių. Vandens reikia gerti, nes jis iš organizmo išplauna įvairius toksinus, leidžia ląstelėms atsinaujinti. Nors atrodo savaime suprantama, tačiau gydymo antibiotikais laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti alkoholio, nes jis sukelia itin didelių iššūkių kepenims. Antibiotikus dažniausiai rekomenduojama vartoti po valgio arba tarp valgymų, taip sumažinama galima vietinio virškinimo trakto dirginimo rizika“, - sako I. Norkienė.
Vaistininkės teigimu, antibiotikų kurso metu nerekomenduojama valgyti greipfrutų ar gerti jų sulčių, nes tuo metu organizme išsiskiriantis fermentas skaido ne tik greipfrutus, bet ir medikamentus, tačiau tai daro netinkamai.
„Svarbu atminti, kad antibiotikai naikina ne tik infekcijų sukėlėjus, bet ir natūralią mūsų žarnyno mikroflorą. Tuo tarpu mūsų imuninės sistemos stiprybė apie 80 proc. priklauso nuo žarnyno. Todėl antibiotinių preparatų vartojimo metu ir vėliau pacientai dažnai jaučia bendrą organizmo silpnumą, nuovargį. Neretai po antibiotikų vartojimo sugrįžę į darbo aplinką žmonės pakartotinai suserga virusine infekcija, nes kartu su ligą sukėlusiomis bakterijomis žūva ir bakterijos, reikalingos sveikam organizmui bei žarnynui palaikyti. O po sunkios ligos, vaistų kurso, organizmo imunitetas būna nusilpęs, greičiau „praleidžia“ įvairius virusus“, - atkreipia dėmesį I. Norkienė.
- Tinka daržovės, vaisiai, kruopos.
- Rekomenduojama valgyti ir raugintų maisto produktų: kefyro, rūgpienio, natūralaus jogurto, raugintų daržovių, kuriuose yra gyvųjų bakterijų - probiotikų, atkuriančių žarnyno mikroflorą.
- Taip pat svarbu gerti daug skysčių: natūralaus ar mineralinio vandens.
- Jeigu po antibiotikų vartojimo žmogus jaučia virškinimo trakto disfunkciją, papildomai galima vartoti probiotikus arba vadinamąsias gerąsias bakterijas, o kartais - ir prebiotikus, t. y. „gerųjų bakterijų maistą“, - sako I. Norkienė.
Jos teigimu, mitybą taip pat galima papildyti vitaminu C, žuvų taukais (juose yra ir nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A ir D).
„Vengti streso, kokybiškai miegoti bent po 8 valandas, nesilankyti masinėse žmonių susibūrimo vietose, nes tai kelia papildomų iššūkių organizmui, kuris po ligos ir taip yra nualintas. Tačiau kasdieniniai pasivaikščiojimai gryname ore ir neintensyvus fizinis krūvis gali padėti greičiau atsigauti.
Ką Daryti Pajutus Peršalimo Simptomus?
„Persišaldžius pakyla temperatūra, todėl daugelis kaip mat griebiasi vaistų. Iš tikrųjų dažniausiai pacientams patariu iš pradžių prisiminti liaudiškus metodus. Nereiktų iškarto pulti gerti vaistų, kai temperatūra pasiekia 37,5 laipsnio. Geriau rinktis puodelį vaistažolių arbatos ar medaus - tai padės išprakaituoti. Taip pat galimas būdas - šaldyti kūną dedant vėsius, šaltu vandeniu sudrėkintus, kompresus ar ledą ant arterijų pažastų, kaklo ar kirkšnių srityje.
Augaliniai Antibiotikai
„Augaluose yra medžiagų, kurios naikina bakterijas (bakteriocidinis poveikis) arba slopina jų augimą bei dauginimąsi (bakteriostatinis poveikis). Labai svarbu, kad taip vadinami augaliniai antibiotikai veikia sistemiškai, nevienapusiškai. Jie ne tik padeda įveikti ligos sukėlėjas bakterijas, bet ir padeda tų ligų išvengti“, - pabrėžia gydytojas dr. Audrius Vasiliauskas.
Pasak gydytojo, taip yra dėl to, kad kiekviename augale yra daug veikliųjų medžiagų, veikiančių įvairias organizmo sistemas. Be jau minėtų veikiančių antibakteriškai esama ir aktyviai stimuliuojančių imunitetą, kraujotakos, kvėpavimo funkcijas, taip pat vitaminų. Todėl gamtiniai antibiotikai pasitarnauja ir kaip profilaktinė priemonė, padedanti išlikti sveikiems.
Kitas gamtinių antibiotikų privalumas - jiems ne taip greitai vystosi organizmo atsparumas, lyginant su sintetiniais antibiotikais. Be to, antibakteriškai veikiančioms medžiagoms sunaikinus bakterijas jos virsta toksinais, kurie nuodija organizmą. Daugelis augalų veikia ir detoksikuojančiai, tad neigiamas toksinų poveikis sumažėja.
„Fitoncidai ir flavonoidai - šios augaluose esančios medžiagos aktyviausiai kovoja su bakterijomis. Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Flavonoidai - tai augalų pigmentai, kurie nudažo augalų lapus, žiedus, vaisius geltona ar oranžine spalva“, - aiškina A.Vasiliauskas.
Augalų, turinčių antibiotinių savybių sąrašas:
- pipirai
- koriandras
- kalendra
- kuminas
- cinamonas
- gvazdikėliai
- kardamonas
- anyžiai
- pankolis
- kmynai
- muškatas
- imbieras
- garstyčios
- mairūnas
- rozmarinas
- raudonėlis
- peletrūnas
- bazilikas
- šalavijas
- petražolė
- krapai
- mėta
- bazilikas
- lauro lapai.