Irina Koscelkovienė, Kauno kolegijos lektorė ir Lietuvos standartizacijos departamento Mėsos ir mėsos produktų technikos komiteto narė, teigia, kad norint priimti sveikesnius sprendimus, būtina ne tik skaityti etiketes, bet ir mokėti jas teisingai interpretuoti. Ji dalinasi patarimais, kaip iššifruoti produktų ženklinimą ir išsirinkti išties vertingus maisto produktus.

Į Ką Atkreipti Dėmesį Renkantis Maisto Produktus?

Dažniausiai vartotojai atkreipia dėmesį į produkto pavadinimą, informaciją apie riebumą, produkto svorį ir galiojimo terminą. Tačiau norint priimti sveikesnį pasirinkimą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į produkto sudėtį ir maistingumo deklaraciją.

Galiojimo terminas gali būti žymimas „tinka vartoti iki…“ ir „geriausias iki…“. Produktai, kurie yra priskiriami greitai gendančių produktų grupei ir gali būti pavojingi vartoti mikrobiologiniu atžvilgiu, turi „tinka vartoti iki…“ terminą. Jam praėjus, laikoma, kad produktas yra nesaugus vartoti. Tuo tarpu užrašas „geriausias iki…“ nurodo, kad produktas yra saugus ir kokybiškas iki nurodytos datos. Jai praėjus, produktas gali būti saugus vartoti, tačiau praradęs kokybę, pavyzdžiui, išblunka spalva, dingsta traškėjimas.

Maisto produkto sudėtis parodo, kokios žaliavos ir kokiais kiekiais yra naudojamos gaminant maisto produktą - sudėties priekyje esančios žaliavos produkte bus daugiausia, o esančios gale - mažiausia. Vis dėlto, I. Koscelkovienė skatina vartotojus būti atidžiais, mat neretai įvairių priedų galima rasti ir tuose produktuose, kur jų nesitikima.

Pavyzdžiui, jei perkate juoduosius pipirus, ten bus juodieji pipirai, bet jei perkate mišinį, dažnai be prieskoninių žolelių į sudėtį įeina druska, kartais - cukrus, o kai kada - ir sintetiniai priedai, pavyzdžiui, lipnumą reguliuojančios medžiagos. Panaši situacija yra su džiovintais vaisiais, kur be papildomo cukraus galima rasti ir įvairių konservantų, antioksidantų, kurie prailgina vaisių galiojimo trukmę.

Kalorijos, Baltymai, Cukrus ir Alergenai: Ką Būtina Žinoti Apie Maisto Sudėtį

Renkantis maisto produktus ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją, kuri yra pateikiama 100 g/ml produkte ir nurodo energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius.

Energinė vertė parodo produkto kaloringumą. Pavyzdžiui, jei vieno majonezo energetinė vertė yra 585 Kcal, o kito - 289 Kcal galime matyti, kad iš pirmojo produkto gausime daugiau kalorijų nei suvalgius tokį pat kiekį antrojo produkto.

Pavyzdžiui, pirmasis majonezas turi 63 g riebalų, iš kurių sočiosios riebalų rūgštys sudaro 4 g, 5 g angliavandenių, iš kurių cukrų - 4 g, 0,2 g baltymų ir 1,3 g druskos, o antrasis majonezas turi 27 g riebalų, iš kurių sočiosios riebalų rūgštys sudaro 2,2 g, 9,1 angliavandenių, iš kurių cukrų - 5,5 g, 0,5 g baltymų ir 1,4 g druskos.

Matome, kad pirmas produktas pirmauja pagal riebalų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekį, kurių, beje, per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei 10 proc. visų dienos kilokalorijų. Tuo tarpu antrasis produktas turi daugiau angliavandenių (įvairūs tirštikliai), cukrų ir druskos.

Analizuojant maisto produktų sudėtį svarbu atkreipti dėmesį ir į skaidulinių medžiagų kiekį, kurios yra nurodytos prie angliavandenių, kadangi skaidulos reikalingos žarnyno peristaltikai, sotumui ir kitoms funkcijoms.

Ne mažiau svarbus ir baltymų kiekis produkte. Pavyzdžiui, paprasto ir graikiško jogurto skirtumas - baltymų kiekis. Graikiškas jogurtas paprastai jų turi daugiau, todėl jei jums aktualu į savo racioną įtraukti daugiau baltymų, atkreipkite į tai dėmesį.

Vartotojai, turintys alergijų, turėtų būti itin atidūs rinkdamiesi maisto produktus ir primena, kad visi, Europos Sąjungoje patvirtinti alergenai, jei jų yra maisto produkte, sudėtyje privalo būti paryškinti - parašyti paryškintu šriftu, didžiosiomis raidėmis arba pasviruoju paryškintu šriftu.

Nors vartotojui užrašas „galimi riešutų pėdsakai“, pavyzdžiui, perkant dešreles gali kelti šypseną, ši informacija išties svarbi tiems, kurie turi alergiją. Tokiu būdu gamintojas informuoja alergijas turinčius žmones, kad produktas gali turėti, šiuo atveju, riešutų pėdsakų, patekusių su naudojamomis žaliavomis, iš lygiagrečiai vykdomos gamybos ar kt.

E - Ne Visada Priešas

Vartotojams patariama rinktis produktus su kuo trumpesniu sudėties sąrašu ir kuo mažesniu kiekiu įvairių priedų, o ypač vengti sintetinių priedų, didelio kiekio cukrų, druskos ir krakmolo. Visgi, specialistė atkreipia dėmesį, kad ir čia reikėtų išlikti budriems, mat ne visi, vartotojų dažnai vengiami E raide žymimi priedai, išties yra sintetiniai.

Visi Europos Sąjungoje leidžiami maisto produktų priedai - tiek natūralūs, tiek sintetiniai - yra žymimi E ir 3-4 skaitmeninis šalia. Tarkime, citrinos rūgštis žymima E 330, riboflavimas (vitaminas B2) E 101, askorbo rūgštis E 300 ir kt. Kai kurie gamintojai, reaguodami į tai, kad vartotojai vengia produktų, kuriuose yra E raide pažymėtų priedų, renkasi rašyti priedo pavadinimą žodžiais. Pavyzdžiui, vietoje skonio stipriklio E 621 parašyti mononatrio glutamatas arba saldiklio E 955 - sukralozė. Pripažinkime, kad ne visada atidžiai skaitome sudėtį - kartais pažiūrime, kad nebūtų E, tačiau neatkreipiame dėmesio, kad tie patys E yra pateikti, tik ne raidės ir skaičių kombinacija, o žodžiais.

Vartotojai taip pat yra pastabesni tiems priedams, apie kuriuos dažniau girdi žiniasklaidoje. Vienas jų - natrio nitritas (E 250), kuris mažais kiekiais yra naudojamas mėsos ir kitų gaminių gamyboje. Mėsos gaminiams jis leidžia palaikyti vartotojui patrauklią rožinę spalvą, prailgina produkto galiojimo laiką ir, svarbiausia, apsaugo nuo Butulinum bakterijų, jei tokių pasitaikytų.

Gamyboje naudojami nedideli kiekiai ir liekamojo kiekio produktuose nebūna. Tačiau šį priedą draudžiama naudoti dešrelėse skirtose kepimui ant ugnies (grill tipo dešrelės), nes tada jis taptų pavojingas žmogui. Ir tokių pavyzdžių galime rasti daug.

Kaip Rinktis Sveikesnius Ledus?

Renkantis ledus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

1. Etiketėje visuomet pirmiausiai paminima didžiausia sudėtinė dalis, o paskutiniu įrašu pažymimas mažiausio kiekio ingredientas.
2. Patartina rinktis kuo mažiau sudėtinių dalių turinčius ledus. Ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę.
3. Jei renkatės valgomuosius ledus su uogiene, atkreipkite dėmesį į sudėtines dalis. Jei išvardinta visa uogienės sudėtis, tuomet gerai, jei ne - tuomet geriau tokius ledus padėti atgal į lentyną, nes tikėtina, kad pridėtoje uogienėje yra didžiulis cukraus kiekis, mažai uogų ir didelis kiekis dažiklių, aromatinių medžiagų bei kitų maisto priedų.
4. Jei mėgstate vaisinius ledus, taip pat būtina skaityti jų sudėtį. Juos gaminant pasitaiko, kad sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita - vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai.
5. Jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonio, tai visiškai nereiškia, kad juose yra braškių ar obuolių. Tiesiog yra pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos.

---