Vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų stiprinti savo sveikatą ir kovoti su įvairiomis ligomis. Siekiant geresnės sveikatos, būtų pravartu į mitybą įtraukti daugiau flavonoidų. Vienas iš būdų tai padaryti - vartoti sakuros žiedlapių arbatą. Sakuros, t. y. japoniški vyšnių žiedai, taip pat neįtikėtinai populiarūs japonų virtuvėje. Jais gardinama sakė ir puošiamas yokan - tradicinis želė desertas.
Sakura - tai japoniška vyšnia, garsėjanti įspūdingais šviesiai rausvais arba baltais žiedais, kurie žydi trumpai, bet labai intensyviai. Šie medžiai gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt metrų aukščio, priklausomai nuo rūšies. Jų šakos elegantiškos, o žiedai - subtilūs ir neretai skleidžiantys švelnų aromatą. Žiedai dažniausiai yra penkių žiedlapių, tačiau kai kurios rūšys turi pilnavidurius žiedus. Dažniausiai jie būna rožinės arba baltos spalvos, nors egzistuoja veislių su šviesiai geltonais ar žalsvais atspalviais.
Sakuros istorija ir simbolika
Sakurų kilmė siejama su Japonija, kur ji laikoma nacionaliniu simboliu. Šių medžių istorija siekia daugiau nei tūkstantmetį. Japonų kultūroje žydinti sakura simbolizuoja grožį, gyvenimo efemeriškumą ir pavasario atgimimą. Viena iš svarbiausių tradicijų, susijusių su šiais medžiais, yra hanami - tai žydinčių sakurų stebėjimas, praktikuojamas nuo VIII a.
Nors sakura natūraliai kilusi iš Japonijos, šie medžiai yra išplitę po daugelį pasaulio šalių. Japonijoje galima rasti daugiau nei šimtą sakurų rūšių, o jų medžiai sodinami parkuose, prie šventyklų ar palei upes. Už Japonijos ribų sakura populiari Korėjoje ir Kinijoje dėl geografinių ir kultūrinių ryšių. JAV taip pat garsėja savo sakurų alėjomis, ypač Vašingtone, kur Japonija 1912 m. padovanojo sakurų medžių kaip draugystės simbolį. Europoje šie medžiai dažnai auginami botanikos soduose ir parkuose. Lietuvoje japoniškos vyšnios paplito visoje Lietuvoje. Švelnių atspalvių žiedų debesys pavasario pabaigoje ima džiuginti Kačių kiemelyje, esančiame Suvalkijos sostinėje. Kita sakurų sala Suvalkijoje - Šunskų miestelio parkas. Čia ant kalnelio pasodintos 23 japoniškos sakuros. Alytuje yra net kelios vietos, kuriose šie medeliai pasodinti. Žaliojoje gatvėje kasmet plečiasi sakurų alėja, simbolizuojanti pavasarį, meilę, trumpalaikį jaunystės grožį.
Sakuros uogos
Sakuros uogos yra nedidelės, 0,5-1 cm skersmens, apvalios ir primena mažas vyšnias. Jų spalva dažniausiai būna tamsiai raudona arba beveik juoda, priklausomai nuo rūšies ir brandos. Jos kartais naudojamos gaminant konservus, sirupus ar likerius, tačiau dėl kartumo dažnai maišomos su kitais vaisiais, uogomis ar saldikliais. Lietuvoje augančios sakuros, ypač populiariosios Prunus serrulata veislės, retai užaugina uogas. Jei ir susiformuoja uogos, jos būna nedidelės ir mažai vertingos maistui ar dekoratyviniam naudojimui. Sakuros uogos, dar vadinamos japoninių vyšnių uogomis, savo išvaizda nei iš tolo negali prilygti sakuros žiedams. Taip pat reikia žinoti, kad jų skonis nei kiek neprimena mums įprastų vyšnių skonio.
Sakuros uogų panaudojimas kulinarijoje
- Marinavimas ir sūdymas. Tokiu būdu sakuros uogos tampa valgomos, nes marinavimas arba sūdymas sumažina kartumą ir išryškina švelnesnį skonį.
- Gėrimai ir sirupai. Sakuros uogos gali būti puikiai naudojamos gaminant sirupus, kurie vėliau gali būti naudojami kaip priedas gėrimams. Sirupas iš uogų gali turėti unikalų, švelniai rūgštų skonį ir būti naudojamas kaip priedas prie kokteilių, arbatos ar net gazuotų gėrimų.
- Desertai ir kepiniai. Sakuros uogas galima naudoti kompotuose, uogienėse arba kaip dekoratyvinį priedą įvairiems desertams. Jos gali būti sumaišytos su saldesnėmis uogomis, kad būtų subalansuotas skonis.
- Sakuros uogų ekstraktas. Iš uogų galima pasigaminti ekstraktą, kuris turi subtilų, gėlių skonį ir aromatą.
- Sakuros uogų likeris. Kita galimybė - sakuros uogas panaudoti likerio gamybai.
Sakuros žiedų nauda
Didžiausiame Europoje japoniškame sode, sukurtame pagal senąsias japonų sodų tradicijas, galima ne tik pasigrožėti sakurų žydėjimu, bet ir paragauti sakurų arbatos! Čia esančiame arbatos namelyje siūloma arbata iš sakurų žiedų, marinuotų japoniškų slyvų acte ir sūdytų jūros druskoje.
Sakuros uogose, kaip ir kituose vyšnių ar slyvų šeimos vaisiuose, yra flavonoidų ir fenolinių junginių, kurie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu. Uogose yra vitamino C, kuris yra svarbus imuninės sistemos stiprinimui, taip pat padeda kovoti su uždegimais, skatina žaizdų gijimą ir apsaugo odą nuo senėjimo požymių. Sakuros uogose taip pat yra skaidulų, kurios padeda gerinti virškinimo sistemos darbą.
Gėlės kulinariniais tikslais vartotos dar senovės Graikijoje, Romoje ir Egipte. Buvo žinoma, kad romėnai į maistą dėjo žibuoklių ir rožių, o gėlių žiedlapių dažniausiai berdavo į salotas arba valgė kaip garnyrą. Manyta, kad gėlės valo organizmą, o daugelis jų turi ir gydomųjų savybių. Pavyzdžiui, rožėse gausu antioksidantų, kurie, kaip teigiama, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Įprasta džiovinti gėlių žiedlapius ir dėti juos į arbatos mišinius. Populiarios gėlės arbatai - kinrožės, rožės, jazminai ir monardos.
Vienas gražiausių Alytaus kampelių - miesto rožynas, įkurtas dar XX a. pradžioje. Sakoma, tai - viena populiariausių pasimatymų vietų šiame mieste. Be grožio, jazminų šviežiu aromatu galite pakvėpinti namus, taip pat iš jų žiedų gaminama aromatinga ir sveika arbata, spaudžiami eteriniai aliejai, gaminamas jazminų sirupas. Iš jų gaminami ir įprastiniai smilkalai bei, svarbiausia, kvepalai. Džiovintais žiedais patariama skaninti daržovių salotas, sriubas ir konditerijos gaminius.