Žinoma apie 250 daržovių rūšių, kurios turi biologiškai aktyvių medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, fermentų, hormonų, aromatinių ir balastinių medžiagų.

Pagal vegetacijos trukmę daržovės skirstomos į:

• vienametes (agurkai, arbūzai, bulvės, pomidorai, pupos, ridikėliai, salotos, žirniai)
• dvimetes (burokėliai, griežčiai, kopūstai, morkos, ridikai, ropės, svogūnai)
• daugiametes (krienai, rabarbarai, rūgštynės, šparagai)

Pagal maistui vartojamas augalo dalis daržovės skirstomos į:

• lapines daržoves (salotos, špinatai, krapai, rūgštynės)
• stiebagumbines (požemines - bulvės, topinambai; antžemines - ropiniai kopūstai)
• svogūnines (svogūnai, česnakai, porai)
• šakniavaisines (burokėliai, griežčiai, morkos, petražolės, pastarnokai, salierai, ropės, ridikėliai, krienai)
• vaisines daržoves (maistui vartojami subrendę vaisiai - pomidorų, baklažanų, pipirų, moliūgų; jaunos vaisių užuomazgos - agurkų, patisonų, žirnių, pupelių, pupų)

Pagal šilumos poreikį skiriamos:

• šalčiui atsparios (kopūstai, griežčiai, ropės, ridikėliai, morkos)
• šilumą mėgstančios (moliūginių šeimos daržovės, pomidorai, baklažanai, pupelės) daržovės.

Šiuo metu daržovių veislių pasirinkimas gana didelis.

Lietuvoje sukurtos daržovių veislės yra labiau prisitaikiusios prie meteorologinių bei dirvožemio sąlygų, pasižymi gera biochemine sudėtimi ir yra derlingos.

Populiariausių daržovių sąrašas

• Agurkas (lot. Cucumis) - tai beskoniai ir vandeningi moliūginių šeimos augalai. Valgomi švieži arba konservuoti, dažnai naudojami patiekalams ir garnyrui. Nors didžiąją dalį sudaro vanduo, agurkuose gausu B grupės vitaminų, vitamino C ir kitų medžiagų.
• Agurklė (lot. Borago officinalis) - tai žoliniai agurklinių šeimos augalai. Agurklės lapai naudojami patiekalams kaip prieskonis arba arbatai, o kitos dalys naudojamos marinavimui.
• Artichokas (lot. Cynara csolymus) - tai astrinių šeimos augalai. Valgomas apdorotas ir patiekiamas kaip užkandis kartu su kitu maistu arba dedamas į patiekalus.
• Baklažanas (lot. Solanum melongena) - tai bulvinių šeimos augalai. Šių augalų negalima vartoti neapdoroto dėl tam tikrų žmogui kenksmingų medžiagų, tačiau juos puikiai galima vartoti virtus, keptus, įdarytus ir t.t. Baklažanai turi daug skaidulinių medžiagų, vitaminų A ir C, folio rūgšties, geležies, kalcio, magnio, kalio, cinko, vario, mangano, mažai riebalų. Šios daržovės turi daug antioksidantų ir ląstelienos, gerinančios virškinimą.
• Bazilikas (lot. Ocimum basilicum) - tai notrelinių šeimos augalai. Naudojami kaip prieskoniai įvairiems patiekalams, konservams ir t.t. Bazilikai buvo ypač vertinami senovės civilizacijų kultūruose ir siejami su dievybėmis.
• Brokolis (lot. Brassica oleracea Italica) - tai bastutinių šeimos kultūrinė kopūsto atmaina. Šios daržovės valgomos žalios arba apdorotos. Kita mažiems ir dideliems naudinga daržovė - brokolis. Brokoliai turi daug angliavandenių, baltymų, B grupės vitaminų ir mineralų.
• Bulvė (lot. Solanum tuberosum) - tai bulvinių šeimos augalai. Paprastai vartojami virti arba kepti patiekiant su kitais patiekalais. Bulvės turi angliavandenių, baltymų, celiuliozės, mineralinių medžiagų, karoteno, B grupės vitaminų, taip pat K, PP, E, D ir C. Geriausias būdas išsaugoti vitaminus - bulves virti garuose su lupenomis.
• Burokėlis (lot. Beta vulgaris atrorubra) - tai burnotinių šeimos augalai. Daržovės paprastai vartojamos marinuotos, keptos arba virtos. Nemeskite burokų lapų - jie taip pat valgomi. Burokėlių lapuose gausu B grupės vitaminų.
• Česnakas (lot. Allium sativum) - tai amarilinių šeimos augalai. Dažnai vartojami įvairiems patiekalams gardinti arba maišomi į prieskonius. Česnakai turi daug eterinių aliejų, kurie veikia kaip antiseptikai, vitamino C ir net kelių B grupės vitaminų.
• Česnakinis svogūnas (lot. Allium ascalonicum) - šie česnakai vartojami tiek apdoroti, tiek žali.
• Cukinija (lot. Cucurbita pepo var. giromontina) - tai paprastojo moliūgo kultūrinis varietetas, priklausantis moliūginių šeimai. Cukinijos paprastai vartojamos keptos, virtos arba įdarytos kartu su kitu maistu. Cukinijose gausu vitamino E, C, B grupės vitaminų, taip pat pektinų, angliavandenių, natrio, kalio, vario, magnio, kalcio, geležies ir kitų mineralinių medžiagų. Cukinijos greitina medžiagų apykaitą, stiprina raumenis, širdį, šalina iš organizmo vandenį, aktyvina raumenų ir smegenų darbingumą.
• Estragonas (lot. Artemisia dracunculus) - tai astrinių šeimos augalas.
• Imbieras (lot. Zingiber officinale) - tai imbierinių šeimos prieskoninis augalas. Vartojami kaip prieskoniai, kurie dedami į įvairius saldumynus, arbatas ar patiekalus.
• Kalendra (lot. Coriandum sativum) - tai salierinių šeimos augalas. Šis augalas naudojamas kaip prieskonis įvairiems patiekalams. Kalendroje esantys eteriniai aliejai naudojami maisto bei parfumerijos pramonėse.
• Krapai (lot. Anethum) - tai salierinių šeimos augalai. Dažniausiai naudojami kaip prieskonis įvairių patiekalų gardinimui, rauginimui.
• Kopūstas (lot. Brassica oleracea) - tai bastutinių šeimos daržovės. Baltasis gūžinis kopūstas (Brassica oleracea L. ssp. oleracea convar. capitata L.) turi 5,4 g 100-1 angliavandenių, daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir vitaminų.
• Lauras (lot. Laurus nobilis) - tai lauramedinių šeimos medžio lapai.
• Mandarinas Mandarinuose yra gausu vitamino C. Savo ruožtu šias galima pagardinti nesaldintu jogurtu arba laktozės neturinčiu sojų jogurtu.
• Moliūgas (lot. Cucurbita pepo) - tai moliūginių šeimos augalas. Šis augalas puikiai tinka sriuboms, troškiniams, pyragams ir kitiems patiekalams. Sėklas galima vartoti kaip užkandį, taip pat, iš jų spaudžiamas aliejus.
• Morka (lot. Daucus carota subsp. sativus) - tai salierinių šeimos augalas. Šį augalą galima valgyti šviežią, taip pat, jis puikiai tinka įvairiems troškiniams, sriuboms ir kitiems patiekalams. Naudinga gerti morkų sultis. Suvalgius labai didelį kiekį morkų, mūsų oda šiek tiek pagelsta. Morkose yra beveik 88 proc. vandens, angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, fosforo, magnio, jodo, natrio, geležies), C, E, taip pat B grupės vitaminų, pantoteno rūgšties, karoteno, fermentų, eterinių aliejų. Be to, morkose daug maistinių skaidulų, kurios aktyvina žarnyno veiklą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir detoksikuoja organizmą.
• Okrа (lot. Abelmoschus esculentus) - tai dedešvinių šeimos augalai. Šios daržovės puikiai tinka salotoms, jas galima ir konservuoti. Iš okrų sėklų galima virti kavą.
• Pankolis (lot. Foeniculum vulgare) - tai salierinių šeimos augalas. Ši daržovė puikiai tinka įvairiems patiekalams, ypač troškiniams. Pankolio sėklos gali būti naudojamos arbatai virti.
• Paprika (lot. Capsicum annuum) - tai bulvinių šeimos augalas. Papriką galima valgyti šviežią, taip pat, jos puikiai tinka patiekalams gardinti. Paprikose gausu vitaminų A ir E, taip pat ir geležies, kuri stiprina imuninę sistemą. Saldžioji paprika (Capsicum annum L.) pagal vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį yra viena vertingiausių daržovių.
• Pastarnokas (lot. Pastinaca sativa) - tai salierinių šeimos augalas. Savo savybėmis primena morkas, tačiau yra saldesni. Puikiai tinka įvairiems patiekalams.
• Petražolė (lot. Petroselinum) - tai salierinių šeimos prieskoninis augalas. Jos dedamos į įvairius patiekalus kaip prieskonis, puikiai tinka rauginimui.
• Pievagrybis (lot. Agaricus bisporus) - tai pievagrybinių šeimos grybai. Dažnai naudojami įvairiuose patiekaluose, puikiai tinka kaip garnyras mėsos patiekalams. Geriausia juos kepti.
• Pomidoras (lot. Solanum lycopersicum) - tai bulvinių šeimos augalai. Valgomi švieži, tinka su įvairiausiais patiekalais, spaudžiamos jų sultys. Pomidorai - daržovės, kuriose daug vitamino C ir karoteno, vitamino PP ir B grupės vitaminų. Juose gausu kalio, kiek mažiau magnio, kalcio, fosforo, geležies, jodo, vario, cinko ir fluoro.
• Poras (lot. Allium porrum) - česnakinių šeimos svogūninis augalas. Labai tinka visiems patiekalams.
• Pupelė (lot. Phaseolus vulgaris L.) - priklauso ankštinėms daržovėms, pupinių šeimai. Jose gausu maisto medžiagų. Daržinė pupelė (Phaseolus vulgaris L.) - priklauso ankštinėms daržovėms, pupinių šeimai. Jose gausu maisto medžiagų. Sausose sėklose yra apie 22,0 % baltymų, fosforo, geležies, bei vitaminų. Labai vertingos žmogaus organizmui jų baltymuose esančios amino rūgštys.
• Rabarbaras (lot. Rheum rhabarbarum) - tai rūgtinių šeimos augalas. Tinka pyragams bei kitiems saldumynams ar kompotams.
• Ridikas (lot. Raphanus sativus var. radicula) - tai bastutinių šeimos augalas. Labiausiai tinka salotoms. Valgomasis ridikėlis (Raphanus sativus L.) - vartojamas maistui kaip ankstyva, malonaus skonio, apetitą žadinanti vitaminga daržovė.
• Rukola (lot. Eruca sativa) - tai bastutinių šeimos augalas. Yra kartoko skonio. tai augalų mišinys.
• Salieras (lot. Apium graveolens) - tai salierinių šeimos augalas. Tinka įvairiems patiekalams, gali būti naudojamas kaip prieskonis. Salieruose gausu vitamino A (lapuose), B ir C (stiebuose), taip pat kalio, magnio, geležies, folio.
• Svogūnas (lot. Allium cepa) - tai amarilinių šeimos augalas. Svogūnai tinka kaip užkandis, jais skaninami įvairiausi patiekalai, tinka marinavimui. Juose yra angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų, bet naudingiausias juose - eterinis aliejus, turintis antiseptinių ypatybių.
• Špinatas (lot. Spinacia oleracea) - tai burnotinių šeimos augalai. Puikiai tinka įvairiems patiekalams.

Lietuviškos daržovių veislės

2009 metais Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge įrašyta 28 daržovių veislės ir hibridai. Tai 8 pomidorų, 5 agurkų, 3 burokėlių, 2 morkų, 2 česnakų, 2 ridikėlių, 2paprikos veislės, po vieną kopūstų, svogūnų, laiškinių česnakų, pupelių veislę.

Pomidorų veislės

• 'Viltis' - ankstyva, trumpai deranti veislė.
• 'Laukiai BS' - ankstyva, augalai žemi (65-75 cm).
• 'Jurgiai' - ankstyva, augalai vidutinio aukščio.
• 'Balčiai' - vidutinio ankstyvumo, augalų vidutinis aukštis siekia 130-140 cm.
• 'Arvaisa' F1 (hibridas) - vidutinio ankstyvumo.
• 'Skariai' - vidutinio ankstyvumo, augalai užauga virš 2,3 metro aukščio.
• 'Rutuliai' - vidutinio ankstyvumo, aukštaūgė pomidorų veislė.
• 'Svara' - vėlyva, labai derli veislė, augalų aukštis siekia 2,0-3 m.

Agurkų veislės

• 'Artai' F1 - vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas.
• 'Gintai' F1 vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas.
• 'Krukiai BS' F1 - vidutinio vėlyvumo pirmos kartos hibridas.
• 'Troliai' F1 - partenokarpinis hibridas.
• 'Daugiai' F1 - ankstyvas ir intensyviai derantis heterozinis hibridas.

Paprikų veislės

• 'Reda' - vidutinio ankstyvumo.
• 'Alanta' - vidutinio ankstyvumo, salotinės paskirties.

Pupelių veislė

• 'Baltija' - krūminė gliaudomųjų vidutinio ankstyvumo pupelių veislė.

Kopūstų veislė

• 'Bagočiai' - vidutinio vėlyvumo veislė.

Morkų veislės

• 'Garduolės' - vidutinio ankstyvumo veislė.
• 'Šatrija BS' - vidutinio ankstyvumo, vegetacijos trukmė - 100-115 dienų.

Burokėlių veislės

• 'Kamuoliai' - vidutinio ankstyvumo universalios paskirties, daugiasėklė veislė, stambia, vešlia lapija.
• 'Joniai' - smulkiausia lapija ir lapkočiai iš Lietuviškos selekcijos veislių.
• 'Ilgiai' - universalios paskirties apie 80 % dvisėklė, vidutinio stambumo sodriai žalia lapija veislė.

Ridikėlių veislės

• 'Babtų žara' - tai labai ankstyva lietuviška ridikėlių veislė.
• 'Liliai' - vidutinio ankstyvumo, ilgai neperaugančių ridikėlių veislė.

Svogūnų veislė

• 'Babtų didieji' - vienalizdžių, vidutinio ankstyvumo veislė.

Laiškinių česnakų veislė

• 'Aliai' - daugiamečiai augalai, augantys kereliais.

Česnakų veislės

• 'Vasariai' - vasarinių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė.
• 'Žiemiai' - žieminių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė.

Ką dėti į vaiko užkandžių dėžutę

Daržo ir sodo gėrybės, kurias verta dėti į vaiko užkandžių dėžutę:

• Pomidorai - stiprina vaiko organizmą, turi daug geležies ir likopeno.
• Brokoliai - turi daug angliavandenių, baltymų, B grupės vitaminų ir mineralų.
• Paprikos - gausu vitaminų A ir E, taip pat ir geležies, kuri stiprina imuninę sistemą.
• Obuoliai - vitamino C šaltinis.
• Apelsinai - puikus vitamino C šaltinis.
• Mandarinai - taip pat yra gausu vitamino C.
• Agurkai - gausu vitaminų C ir B, taip pat žmogaus organizmui taip reikalingo vandens.
• Traškios morkytės - puikus užkandis, kuriame gausu karoteno vitaminų, iš kurių organizmas prireikus gamina vitaminą A.
• Kriaušės - jose gausu ląstelienos, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Šie vaisiai laikomi natūraliu energijos šaltiniu.
• Avietės - yra vitamino C ir skaidulų šaltinis.
• Braškės - yra puikus vitamino C ir geležies šaltinis.
• Vynuogės - yra daug resveratrolio, kuris natūraliai stiprina žmogaus imuninę sistemą.

Sezoninės daržovės, vaisiai ir uogos rugsėjį

• Daržovės: česnakai, morkos, kopūstai (žiediniai kopūstai, brokoliai), agurkai, svogūnai, pupos, salotos, baklažanai, bulvės, paprikos, pomidorai, salierai, cukinijos.
• Vaisiai ir uogos: kriaušės, obuoliai, vynuogės, gervuogės, slyvos.
• Grybai - maistingi, turi baltymų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų (fosforo, geležies, cinko, jodo, magnio ir t. t.).
• Riešutai sudėtyje turi daug baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat - kitų mineralinių medžiagų (kalio, fosforo), mikroelementų (kobalto, vario, nikelio, mangano) ir vitaminų (A, B grupės, o šviežiuose nekepintuose yra vitamino C).

---