Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia siūlymus, kaip Lietuvos kelius paversti saugesniais. Vienas labiausiai vairuotojų dėmesį atkreipusių siūlymų - draudimas vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti.
VRM Argumentai Už Draudimą
Pasak VRM, tai pašalinė veikla, blaškanti vairuotojus ir galinti tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi. „Didelė dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesuvaldytų automobilių nuvažiavimo nuo kelio, atsitrenkimo į kelio elementus, medžius ir pan. Dažniausiai vairuotojai nepaaiškina, kas lėmė minėtąjį automobilio nesuvaldymą.
Geranoriškai prisipažįstančių, kad eismo įvykio metu buvo atliekama su vairavimu nesusijusi veikla, beveik nėra, tačiau eismo įvykių tyrimo metu daromos netiesioginės to prielaidos“, - LRT.lt pasakoja M.
„Stebima tendencija, kad vairuotojai nesilaiko KET nuostatos, kuria draudžiama vairuojant užsiimti pašaline veikla, todėl nuspręsta tai formuluoti kaip aiškų ir konkretų draudimą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog teisės ir pareigos turi kilti iš įstatymo, todėl VRM siūlymai yra teisiškai būtini“, - paaiškina D.
„Įstatyme reikalinga įtvirtinti bendrą taisyklę, kuri įpareigotų visą dėmesį sutelkti į transporto priemonės vairavimą ir užtikrinti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę ir saugumą“, - pagrindinį VRM siūlymų tikslą LRT.lt įvardija D.
„Planuojama, kad viskas veiks taip, kaip ir iki šiol, tačiau dėmesys bus kreipiamas ne tik į vairuotojus, kalbančius telefonu, bet ir į užsiimančius kita veikla, kuri akivaizdžiai trukdo vairuoti automobilį. Numatoma, kad įstatymas bus taikomas laikantis protingumo principo − policijos pareigūnai nebaus už nežymius pažeidimus, tačiau kritiškai vertins visus atvejus, kuomet bus akivaizdu, jog pašalinė veikla daro reikšmingą įtaką vairavimo kokybei“, - pasakoja D.
Oponentų Nuomonės ir Abejonės
„Man kyla klausimas, ar tikrai viską galime išspręsti represinėmis priemonėmis? Jei Vidaus reikalų ministro tikslas - tokiais siūlymais išprovokuoti diskusiją ir atkreipti dėmesį į problemą, tada sveikintina. Bet jei kelionės metu atsigėręs vandens vairuotojas bus nubaustas, manau, kad kažkas veikia neteisingai“, - LRT.lt sako D.
„Bendrąja prasme - vienareikšmiškai - tai trukdo. Nė vienas žmogus pasaulyje neįrodys, kad vairuodamas ir valgydamas tas pats vairuotojas automobilį valdo geriau nei nevalgydamas. Todėl, iš esmės, principas teisingas. Sumuštinio valgymas ar vandens gėrimas yra tūkstantį kartų mažesnė blogybė nei teksto rinkimas mobiliajame telefone, o tą šiandien daro tūkstančiai vairuotojų. Kai neturi rankos, yra blogai, bet tikrai ne taip blogai, kai dėl naudojimosi telefonu neturi ne tik rankos, bet ir proto bei akių“, - LRT.lt teigia V.
„Į tokį sąrašą būtų galima įrašyti dar milijoną visokių dalykų, bet, jei nėra galimybių visa tai kontroliuoti, tai yra beprasmiška. Negi gali būti uždrausta automobilyje vežtis vandens, kavos ar sumuštinį? Tai visiškai neįtikėtina“, - svarsto V.
Kad būtų sudėtinga apibrėžti, ką galima prilyginti pašalinei veiklai, o kas galėtų būti toleruojama, pritaria ir D. „Nėra tokios aiškios ribos, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių. Mes turime suprasti, kad bet kokia veikla, vairuojant blaškanti dėmesį, yra blogai. Pavyzdžiui, kramtomąją gumą galima kramtyti vairuojant? Kavos negalima gerti, bet vandenį galima? Ar galima važiuoti su purvinu stiklu? O vairuojant dėvėti aukštakulnius? Tikrai negalima visų gyvenimo atvejų aprašyti įstatymais“, - pastebi D. V.
„Tikrai nesu girdėjęs, kad kurioje nors šalyje tai būtų draudžiama ar kontroliuojama. Keliaudamas į kokią nors šalį, vis tiek stengiesi pasidomėti tos šalies KET specifika. Iki šiol nesu girdėjęs tokių draudimų. Žinoma, tai nereiškia, kad jų nėra, tačiau pats su tuo nesu susidūręs“, - sako V.
„Esu pravažiavęs daugybę tūkstančių kilometrų visame pasaulyje ir man nė karto neišsipylė kava, nėra nė karto ant kelnių nukritęs sumuštinis. O jei žmogus yra neatidus ir neatsargus, jo nepakeis jokios baudos ir draudimai“, - tikina V.
Papildomas vairavimo pamokas organizuojantis D. „Mūsų rengiami papildomi vairavimo kursai užtrunka dvi dienas. Todėl manau, kad vienintelis teisingas kelias yra švietimas. Žmogų reikia įtikinti, kad tai yra blogai. Pavyzdžiui, uždrauskime mėtyti nuorūkas, bet, jei nebus suvokimo, kad tai blogai, o bus mąstoma tik tai, ar mane pagaus, ar ne - nebus jokio rezultato. Lygiai tas pats ir šiuo atveju, kalbant apie valgymą ar kavos gėrimą vairuojant“, - draudimų ir baudimo efektyvumu abejoja D.
„Mūsų valstybėje įsigali praktika, kad jei kas nors blogai - taikome baudas. Pataisėme norminius aktus, išleidome įstatymus ir galvojame, kad išsprendėme problemą. Tačiau bauda ne visuomet išsprendžia problemą“, - įsitikinęs D.
„Ir dabar numatytos baudos, pavyzdžiui, už naudojimąsi telefonu vairuojant, bet ar pareigūnai baudžia tokius pažeidėjus? Pareigūnai - lygiai tokie patys žmonės, kurie tiki arba netiki problema. Galbūt pareigūnas žmogiškai įvertina, jog žmogus neviršijo greičio, prisisegęs diržą. Tuomet realiai ne tiek daug žmonių ir nubaudžiama už kalbėjimą telefonu“, - lygino D.
„Viena iš labiausiai vykusių socialinių reklamų Lietuvoje, kalbant apie saugų eismą, buvo apie diržų naudojimą. Savo turiniu, vizualika ir sukrėtimais ji sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Nors ir dabar galioja baudos už diržų nesegėjimą, bet žmonės diržo naudojimo nebekvestionuoja. Bet koks kitas užsiėmimas vairuojant - kalbėjimas telefonu ar valgymas - mažina dėmesingumą ir saugumą keliuose. Deja, Lietuvoje vairuotojai nėra labai geri, nes turime istoriškai susiklosčiusią blogybę, kurios nesugebame panaikinti, - pirminio mokymo metu vairuotojai negauna pakankamai žinių, ypač apie atsakomybę“, - sako D.
Buvęs lenktynininkas, vairavimo mokymus organizuojantis Darius Jonušis pabrėžia, kad jokia pašalinė veikla vairuojant nėra priimtina, tačiau jis nemano, kad tai galima išspręsti baudomis ir kontrole.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič sako, kad policija pritaria bet kokiai įstatymo iniciatyvai, kuria galėtų būti pagerinta eismo sauga ir sumažintas eismo įvykių skaičius šalies keliuose.
Kitų Šalių Patirtis ir Keistos Taisyklės
Kiekviena šalis turi daugybę vairuotojams skirtų kelių eismo taisyklių, kurios, pirmiausia, turėtų užtikrinti saugumą keliuose bei pagarbą aplinkiniams. Štai keletas pavyzdžių iš viso pasaulio:
- Jungtinėje Karalystėje vairuotojas gali būti nubaustas didele bauda, jei automobilis aptaško pėsčiąjį vandeniu iš balos.
- Šveicarijoje nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto galioja nulinė triukšmo tolerancija automobiliams, o sekmadieniais draudžiama plauti automobilius.
- Jungtinėse Valstijose, Ohajaus valstijoje, vairuotojas gali būti nubaustas už tai, kad pasibaigė degalai.
- Kipre draudžiama valgyti ar gerti vairuojant automobilį.
- Australijoje vairuotojams draudžiama vairuoti, kai jų ranka ar kita kūno dalis yra iškišta per automobilio langą.
- Prancūzijoje vairuotojai privalo turėti automobilio pirštines, jei važiuoja motociklu.
KET ir Pašalinės Veiklos Vairuojant
Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad vairuotojas negali užsiimti jokia veikla, kuri trukdytų vairuoti. Tokia veikla galima laikyti ne tik kalbėjimą telefonu, bet ir valgymą, laikraščio ar knygos skaitymą.
„KET numatyta, kad vairuotojas nuolat turi stebėti eismą ir draudžiama nukreipti dėmesį nuo tiesioginio vairavimo. Tokia [draudžiama] veikla galima laikyti valgymą, laikraščio ar knygos skaitymą. Intensyvaus bendravimo su keleiviais taip pat neturėtų būti - jei dalyvauji eisme, turi savo dėmesį nukreipti į vairavimą“, - LRT.lt komentavo A.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje yra nubaustas bent vienas žmogus, kuris vairuodamas valgė, pareigūnas atsakė: „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad buvo nubausti žmonės už valgymą prie vairo. Buvo nubaustų vairuotojų ir už lūpų dažymąsi vairuojant. Žinoma, tai - nekasdieniai atvejai. Kalbame apie piktybiškus žmones, kuriems neužtenka tik žodinio įspėjimo. Jie nesupranta, kodėl tai daryti draudžiama.
Savo ruožtu Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys tikina, kad KET kol kas nedraudžia valgyti prie vairo. „Kol kas tokių dalykų nesvarstome. Norime eiti kita linkme - kad būtų ne draudžiama, o kad nebūtų noro vairuojant taip elgtis. Viena, kai draudžiama, visai kas kita, kai išugdome kultūringą vairuotoją, kuriam į galvą nešaus valgyti sumuštinio vairuojant. Draudimų yra pakankamai, o kad jų būtų laikomasi, turi užtikrinti pareigūnai“, - LRT.lt komentavo V.
Viršininko teigimu, patys vairuotojai turi pripažinti, kad toks elgesys trukdo vairavimui ir gali sukelti nelaimių pačiam vairuotojui ir aplinkiniams. Pasak V.
Įstatymo Taikymo Perspektyvos
„Numatoma, kad įstatymas bus taikomas laikantis protingumo principo − policijos pareigūnai nebaus už nežymius pažeidimus, tačiau kritiškai vertins visus atvejus, kuomet bus akivaizdu, jog pašalinė veikla daro reikšmingą įtaką vairavimo kokybei“, - sakė D.
ES Šalių Eismo Įstatymų Keistenybės
ES narių eismo įstatymai yra gana panašūs. Nors ir čia esama tam tikrų keistenybių. Toli gražu ne kiekvienas mūsų žino, kad Lietuvoje draudžiama vairuoti, jei viršutinė vairuotojo kūno dalis yra nuoga. Visiškai nesvarbu, vairuoja vyras ar moteris, - nuogybės gali trikdyti kitų eismo dalyvių dėmesį. Tuo įsitikinę mūsų įstatymų leidėjai.
Vokietijos įstatymų leidėjai automobilį laiko privačia erdve, o savo privačioje erdvėje žmogus gali būti tiek apsirengęs, tiek nuogas. Tad, jei kada svajojote pavairuoti nuogi, Vokietija tam puikiai tinka. Svarbu nepamiršti apsirengti prieš išlipant iš automobilio.
Automobilių prekybos portalo autoplius.lt specialistai peržvelgė ir kitų Europos valstybių kelių eismo taisykles. Jų nuomone, apribojimų griežtumu išsiskiria Šveicarija. Šioje šalyje gyventojai taip vertina savo ramybę, kad valstybė net priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama po 22 val. vakaro trankyti automobilio dureles. Svarbu nepamiršti apsirengti prieš išlipant iš automobilio.
Tai, kad šveicarai nemėgsta bruzdesio, įrodo ir kitas įstatymas. Šveicarijoje neleidžiama sekmadieniais rankomis plauti savo automobilio. Kipre, kur dienomis temperatūra neretai viršija 40 °C, vairuojamame automobilyje draudžiama gerti. Šiuo atveju nekalbama apie alkoholį. Salone draudžiama net gurkštelėti vandens. Įstatyme sakoma, kad, norėdamas gerti ar valgyti, vairuotojas privalo sustoti.
Danija taip pat turi transporto priemonėms skirtų įstatymų, kurie kelia klausimų. Šios šalies piliečiai, prieš pradėdami važiuoti, privalo pažvelgti po savo automobilio dugnu.
