Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, vienas iš ligų profilaktikos elementų. Ypač reikšminga - vaikų mityba, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis.

Pagrindinės vaikų mitybos problemos

Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo (nepusryčiauja).

Kaip teigia maistą ugdymo įstaigoms tiekiančios įmonės „Confetti“ dietistė Eglė Markovska, nauji tyrimai rodo, kad netinkami vaiko mitybos įpročiai daro žalą ne tik fizinei jo sveikatai - jie gali turėti įtakos žandikaulio formavimuisi ir net lemti prastesnius mokymosi rezultatus.

Mitybos įpročiai parašyti ant vaiko veido

Remiantis Valensijos Katalikiškojo universiteto atlikto tyrimo išvadomis, vaikai, kurie reguliariai valgo kietesnį, daugiau kramtymo reikalaujantį maistą (pvz., daržoves, vaisius, riešutus), turi geriau išsivysčiusį žandikaulį ir taisyklingesnį sąkandį nei tie, kurių racione dominuoja perdirbti ir lengvai kramtomi produktai - mėsainiai, bandelės, perdirbta paukštiena ar saldumynai.

„Žandikaulio raumenims, kaip ir bet kuriems kitiems kūno raumenims, reikia darbo. Jei vaiko mityboje dominuoja tik minkštas maistas, natūraliai mažėja žandikaulio apkrova, o tai ilgainiui veikia veido formą - dantys turi mažiau erdvės augti, todėl susigrūda vienas ant kito ir sąkandis tampa netaisyklingas." - apie šių dienų mitybos žalą pasakoja dietistė.

Pernai Sveikatos tyrimų instituto atliktas Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis mokinių kasdien renkasi sveikatai nepalankius produktus: kas šeštas vaikas kasdien valgo saldumynus ar geria saldintus pieno gėrimus, kas dešimtas - geria saldintus gazuotus gėrimus, penktadalis moksleivių jau įpratę kasdien gerti kavą ir net penki procentai vaikų kasdien vartoja energinius gėrimus.

Be to, Lietuvoje kas penktas mokinys turi antsvorio arba yra nutukęs, tačiau vaisių ir daržovių vis dar vartoja nepakankamai - bent kartą per dieną jų valgo tik trečdalis, grūdinių kultūrų - tik penktadalis, o ankštinių produktų - tik kas vienuoliktas mokinys.

„Tačiau net ir tie vaikai, kurie neserga lėtinėmis ligomis ar nėra nutukę, dažnai neatrodo gerai, mat netinkama mityba yra „atsakinga“ už sutrikusią hormonų pusiausvyrą ir uždegiminius procesus organizme. Dėl to vaikams gali atsirasti paakių maišeliai, jų veidas atrodo paburkęs, oda praranda sveiką spalvą ir elastingumą - tai ženklai, kuriuos tėvai neretai nurašo nuovargiui ar ekranų pertekliui, nors iš tiesų priežastis gali slypėti vaiko lėkštėje“, - apie netinkamo maisto poveikį vaiko išvaizdai pasakoja E. Markovska.

Nors dažniausiai tėvai apie vaiko mitybą susimąsto žvelgdami į jo ūgio ar svorio parametrus bei rūpindamiesi jo imunine sistema, vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia tiesioginį ryšį tarp to, kas yra vaiko lėkštėje ir jo gebėjimo susikaupti.

„Kartais tėvai stebisi, kodėl jų vaikas pamokose būna išsiblaškęs, neramus ar sunkiai įsimena naują informaciją, bet retai susimąsto, kad tai gali būti ne jo charakterio ypatybė, o tiesiog vietoje pusryčių suvalgytos bandelės ar saldaus pieno kokteilio pasekmė." - įžvalgomis dalijasi dietistė E. Markovska.

Australijos „Murdoch Children’s Research Institute“ atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurių mityboje gausu perdirbto maisto, pasiekia prastesnių rezultatų matematikos ir skaitymo testuose, palyginti su tais, kurių racione dominuoja vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir žuvis. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad sveika mityba pirmosiose klasėse yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių pažintinių gebėjimų raidą vėliau.

Kitos vaikų mitybos problemos

• Pika (angl. Pica) sutrikimas: tai sutrikimas, kai vaikas valgo nevalgomus arnevartotinus daiktus ir dalykus, pvz., smėlį, klijus, plastiką ar kitas nevalgomasmedžiagas.
• Nutukimas: nutukimas vaikystėje yra didėjanti problema, kuri gali sukelti įvairiassveikatos problemas, tokias kaip diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas bei kaulų ir sąnariųsutrikimus.
• Valgymo sutrikimai.
• Geležies trūkumas.

Rizikos faktoriai, lemiantys mitybos sutrikimus

Mitybos sutrikimams vaikystėje atsirasti įtakos gali turėti įvairūs rizikos faktoriai. Šie faktoriaigali padidinti vaiko jautrumą arba palankias sąlygas susidaryti mitybos sutrikimams. Kai kurie išsvarbiausių rizikos faktorių yra:

1. Genetika: paveldimi veiksniai gali ženkliai prisidėti prie mitybos sutrikimų rizikos.
2. Papildomi sutrikimai: Autizmas, Dauno sindromas, protinės negalios ar kiti sutrikimaigali turėti įtakos vaiko mitybai.
3. Psichologiniai veiksniai: individualūs psichologiniai veiksniai, tokie kaip didelisnerimas, depresija, nepasitikėjimas savimi arba stresas, gali padidinti mitybos sutrikimoišsivystymo riziką.
4. Socialiniai veiksniai: aplinkos veiksniai, tokie kaip pritapimas prie aplinkos ir kitųvaikų, idealizuojamas kūno tipas, socialinių medijų spaudimas ir nepalankus draugųgrupės arba mokyklos klimatas, taip pat gali sukelti stresą ir padidinti mitybos sutrikimoriziką.
5. Išoriniai veiksniai: ekonominiai sunkumai, maisto nepakankamumas arba kitos išorinėssąlygos, galinčios trukdyti tinkamam maisto vartojimui, taip pat gali būti rizikos faktoriaimitybos sutrikimams.
6. Paveldimumo veiksniai: tam tikri fiziniai ir psichologiniai veiksniai, kurie gali būtipaveldimi iš šeimos narių, taip pat gali padidinti mitybos sutrikimo riziką.

Kaip padėti vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų?

Vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų, gali prireikti kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, kuriasiekiama atkurti sveiką mitybą ir pagerinti jo fizinę bei psichinę gerovę. Štai keletas būdų, kaipgalima padėti vaikui turinčiam mitybos sutrikimų:

• Profesionalus pagalbos ieškojimas: pirmas žingsnis turėtų būti kreipimasis į specialistus, tokius kaip gydytojai, mitybos specialistai, psichologai ar terapeutai, kurie turi patirties gydant mitybos sutrikimus.
• Individualizuotas gydymas: svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas konkretaus vaikoporeikiams ir būtų teikiamas individualizuotai.
• Šeimos palaikymas: šeimos palaikymas yra labai svarbus vaikui, turinčiam mitybossutrikimų.
• Sveikos mitybos mokymas: svarbu, kad vaikas būtų supažindintas su sveikos mitybosprincipais ir įgautų gebėjimus pasirinkti tinkamą maistą.
• Stabilus ir struktūruotas valgymo tvarkaraštis: reguliarus valgymo tvarkaraštis galipadėti vaikui su mitybos sutrikimais sukurti struktūrą ir saugumą susijusią su valgymoprocesu.
• Streso ir emocijų valdymo įgūdžių mokymas: mokymasis valdyti stresą ir emocinesreakcijas gali būti naudingas vaikui, kuris kenčia nuo mitybos sutrikimų, kad jis galėtųgeriau tvarkytis su iššūkiais patiriamais valgymo proceso metu.
• Komunikacija ir atvirumas: svarbu, kad vaikas jaustųsi laisvai kalbėdamas apie savojausmus ir sunkumus.
• Sveikos gyvensenos skatinimas: be sveikos mitybos principų, svarbu skatinti vaiką būtiaktyviu ir užsiimti fizinėmis veiklomis, kad būtų palaikoma bendra kūno gerovė.
• Sensorinė integracija: specialūs pratimai susiję su jutimų integracija, kurie padeda mažinti jautrumą bei nemalonius pojūčius susijusius su maistu.

Ergoterapijos nauda

Ergoterapija gali būti naudinga vaikui, patiriančiam mitybos iššūkius, suteikiant įvairiapusępagalbą ir įgūdžius, kurie padeda jam įveikti šias problemas. Štai keletas būdų, kaip ergoterapijagali padėti vaikui su mitybos iššūkiais:

1. Mitybos įpročių ir įgūdžių lavinimas: ergoterapeutai gali padėti vaikui lavinti sveikosmitybos įgūdžius ir įpročius, pateikiant praktinius patarimus, kaip pasirinkti ir paruoštisveikus maisto produktus ir suteikia mitybos rekomendacijas, atsižvelgiant į vaikoindividualius poreikius.
2. Sensorinės integracijos terapija: vaikams, kurie susiduria su sensorinio suvokimoiššūkiais, ergoterapeutai gali teikti sensorinę integracinę terapiją, kuria siekiama padėtijiems geriau suvokti ir toleruoti skonio, kvapo, tekstūros ir kitas maisto savybes, taippagerinant valgymo patirtį.
3. Psichologinis palaikymas: ergoterapeutai gali teikti psichologinį palaikymą vaikui,padedant jam suprasti ir tvarkytis su emocijomis, susijusiomis su valgymu, ir remiant jįkūrimo sveikų santykių su maistu bei padedant susireguliuoti valgymo proceso metu.
4. Skatinimas kūrybiškumui: ergoterapeutai gali skatinti vaiką kūrybiškai išnaudotiįvairias maisto paruošimo ir valgymo technikas, kad padėtų jam atrasti naujų maistoproduktų, skonį ir malonumą valgyti.
5. Fizinė veikla ir judėjimo skatinimas: ergoterapeutai gali padėti vaikui atrasti malonumąir prasmę judėjime, skatinant fizinį aktyvumą ir suvokdami ryšį tarp fizinės veiklos irsveikos mitybos.

Tėvų vaidmuo

Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimo pavyzdys. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jie gauna pakankamai žinių.

Tėvų elgesį mėgdžioja vaikai, todėl svarbu nepamiršti ir patiems valgyti naudingą bei subalansuotą maistą, į savo šeimos meniu įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių.

Nuo mažumės suformuojame blogus maitinimosi įpročius, nes dažniausiai patys valgome neteisingai. Nesveiki užkandžiai, dažnai valgomas greitas, šaldytas, maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto.

Stengtis kuo daugiau gaminti patiems, nes tik patys gamindami žinome su kokiais riebalais kepame, kokią druską, kokius prieskonius naudojame.

Ugdymo įstaigų vaidmuo

O kad vaikai žinotų, suprastų sveikos gyvensenos nuostatas ir mokėtų pasirinkti sveikesnius maisto produktus, juos dažniau vartotų, į pagalbą skuba ugdymo įstaigų darbuotojai: visuomenės sveikatos specialistai dirbantys ugdymo įstaigose, auklėtojai bei mokytojai.

Formuojant sveikatai palankios mitybos įpročius bei gerinant vaikų mitybą, koordinuojant Žemės ūkio ministerijai, ugdymo įstaigos dalyvauja vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programoje. Jos metu jaunesniojo amžiaus vaikams ugdymo įstaigose, nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės, jų sultys, pienas ir pieno produktai.

Be to siekiant efektyviai pagerinti vaikų, esančių organizuotuose kolektyvuose maitinimą, parengtas vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas (2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394). Juo nustatyta, kad vaikai, būdami ugdymo įstaigose, privalo gauti tik šviežią (tą pačią dieną pagamintą), kokybišką bei sveikatai palankų maistą. Į vaikų įstaigas uždrausta tiekti riebius, saldžius, daug druskos turinčius ir kitokius menkaverčius bei sveikatai nepalankus maisto produktus ir gėrimus, įskaitant kavą bei produktus, turinčius tam tikrų maisto priedų bei GMO. Vaikai turi pakankamai gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų, kitų sveikatai palankių maisto produktų.

Patarimai tėvams ir ugdymo įstaigoms

• Subalansuota mityba būtina normaliai fizinei ir protinei vaiko raidai, užtikrinant vaikų energijos ir maisto medžiagų fiziologinius poreikius.
• Vaikams svarbu vartoti ne tik naudingus maisto produktus, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1-2 užkandžius per dieną.
• Pratinti vaiką prie skirtingų skonių.
• Perkant pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaityti sudėtines dalis - jų neturi būti daug.
• Nustatyti mitybos režimą.
• Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens.
• Dominti maisto spalvomis, duoti ragauti, kasdien padėti ant stalo sveikų užkandžių.
• Įtraukti vaikus į maisto gamybą, rodyti vaizdžiai kas atsitinka, kai valgoma daug nesveiko maisto - pvz.: dantų sveikata, ėduonis.

Vanduo

Kiek vandens skirtingo amžiaus vaikai turėtų išgerti per dieną? Galima paskaičiuoti individualiai pagal kūno svorį. Svorį reikėtų dauginti iš 0,033 ir gausime, kiek reikėtų išgerti per dieną.

Dienotvarkės pavyzdys

• Pusryčiai. Galima pagaminti kiaušinienės su šviežiomis daržovėmis.
• Laikas lauke.
• Pietūs. Pietums galima pagaminti sriubos, troškinio, mėsos ar žuvies kotletukų.
• Žaidimai, sportas, piešimas ir kitos veiklos.
• Užkandis. Puikiai tinka vaisiai, riešutai, supjaustytos šviežios daržovės, kokteilis.
• Pratinti vaiką prie namų ruošos, galima sugalvoti saugius, namų ruošos darbelius, kad pagelbėtų šeimos nariams.
• Vakarienė. Vakarienei rekomenduojamas lengvesnis maistas, tad puikiai tiktų žuvis su įvairiomis kruopomis, daržovėmis.
• Ramūs žaidimai, puikiaitiktų stalo žaidimai.
• Maudynės.

---