Lapkričio 19 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Vaikų mityba ir sveikata“ aptartos esminės vaikų mitybos įpročių ir maitinimo ugdymo įstaigose problemos. Aptartos vaikų nutukimo priežastys ir padariniai, palyginti Europos Sąjungos šalių narių mitybos duomenys.
Mitybos Problemos Lietuvoje
LR Vyriausybėje surengtame renginyje VMVT direktorius dr. Jonas Milius pabrėžė, kad daugelyje Lietuvos mokyklų ir darželių maitinimo paslaugos perkamos vadovaujantis vien mažiausios kainos kriterijumi. Konkuruodamos tarpusavyje įmonės netgi pasiūlo teikti paslaugas neva už dyką, įskaičiuojant tik žaliavų ir produktų kainas. Tačiau joks verslas tokiomis sąlygomis dirbti negali. Taigi nukenčia patiekalų, skirtų mokiniams, kokybė ir energinė vertė.
Šiemet, patikrinus 85 proc. Lietuvos mokyklų, paaiškėjo, kad net ketvirtadalio visų tirtų patiekalų energinė vertė neatitinka reikalavimų. Į 15 proc. mokyklų maistas pristatomas termosuose. Vadinasi, iki vaikų stalo jis keliauja net kelias valandas. Ne vienos mokyklos virtuvei reikalingas kapitalinis remontas, įrangos atnaujinimas. O tai sukelia riziką maisto saugai, nukenčia asortimentas, maistingumas, energinė vertė“, - sakė J. Milius.
Nors Lietuvos mokyklose, ikimokyklinėse ir vaikų globos įstaigose įvesta sveiką mitybą skatinanti maitinimo tvarka, vaikų patiekaluose ribojami riebalų, cukraus ir druskos kiekiai, draudžiami sveikatai nepalankūs maisto produktai ir gėrimai, pradinių klasių mokiniai gauna nemokamų vaisių, daržovių ir pieno produktų, tačiau mūsų vaikai vis tiek per mažai valgo daržovių, vaisių, žuvies, grūdinių produktų.
Užsienio Šalių Patirtis
Suomijos maisto saugos agentūros atstovė Arja Lyytikäinen pabrėžė, kad sveikos mitybos įgūdžiai turėtų būti diegiami nuo ankstyvos vaikystės. Suomijoje nuo 2009 m. vaikų darželiuose pedagogai net su pačiais mažiausiais auklėtiniais kartu gamina, liečia, uosto maistą. Ispanijos Vartotojų, maisto saugos ir mitybos agentūros atstovė Ana Canals Caballero pristatė, kaip jų šalyje kovojama su jaunimo nutukimu. Įdomu tai, kad, siekiant parengti kuo išsamesnes ir efektyvesnes sveikos mitybos rekomendacijas, Vokietijoje atliekami moksliniai tyrimai įvairiomis temomis. Štai vienas tyrimas pradėtas dar 1985 m.
Mokinių Maitinimo Inspektavimas Lietuvoje
Lietuvoje 2014 metais vaikai lankė 1223 (2013 m. - 1270) bendrojo lavinimo mokyklas. Iš visų mokyklų 1035 (85 %) (2013 m. - 1034 (82 %)) turi maisto tvarkymo skyrius, termosuose atvežtu maistu maitinami 188 (15 %) (2013 m. - 235 (18 %)) mokyklų moksleiviai. 2012 m. Per 2013-09-20-2014-09-12 laikotarpį iš viso atliktos 1509 patikros (kai kurios mokyklos patikrintos kelis kartus). VMVT inspektoriai 57 (6 %) (2013 m. įvairiuose gaiviuosiuose gėrimuose (sultyse, vaisių gėrimuose ir kt.) rasta natrio benzoato (E 211), kalio sorbato (E 203), E 950, E 952, E 954, E 951, E 102, E 133, t. y. mėsos gaminiuose (virtose dešrose, pieniškose dešrelėse, rūkytuose mėsos gaminiuose) rasta E 621, E 627, E 202, t. y. padažuose, pagarduose, majoneze (pomidorų padaže, majoneze, sojų padaže) rasta E 621, E 627, E 631, E 202, E 211, E 954, E 203, E 211, t. y. miltinės konditerijos gaminiuose (sausainiuose, bandelėse) rasta E 202, t. y. džemuose, uogienėse ir sirupuose rasta E 202, E 211, t. y. Mokyklų valgyklose buvo atrinkti mėginiai ir ištirtas patiekalų kaloringumas.
Sveikatai Palankios Mitybos Rekomendacijos
Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kad vaikų mitybos racionas būtų įvairus ir praturtintas augančiam organizmui būtinomis maistinėmis medžiagomis, tuo pirmiausia turėtų pasirūpinti tėvai. Kasdieniame vaikų mitybos racione E. Gavelienė tėvams rekomenduoja atsižvelgti į sveikatai palankios mitybos piramidę: „Lėkštėje turėtų būti kuo įvairesnis, visavertis maistas. Vaikai kiekvieną dieną turėtų valgyti vaisius ir daržoves, pieno produktus, bent du kartus per savaitę valgyti žuvį, liesą mėsą, kelis kartus per dieną gali būti skanaujama ir viso grūdo gaminių, o taip pat - nereikėtų užmiršti ankštinių daržovių ir košių. Be to, vaikų mityboje labai svarbią reikšmę užima skysčiai. Per parą vaikams rekomenduojama išgerti bent litrą vandens.“
Gydytoja pastebi, kad Lietuvoje, dėl neteisingų mitybos įpročių kasmet daugėja vaikų nutukimo atvejų. „Nors situacija nėra kritinė, kaip kitose Europos šalyse, bet šios ligos atvejų daugėja ir šis procentas skatina susirūpinimą. Kita vertus, daugėja ir per mažos kūno masės vaikų. Stebimas ir pajaunėjimas tokių ligų, kurios įprastai būdavo suaugusių žmonių ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo cukrinio diabeto atvejai. Visa tai kelia nerimą ir, neabejotinai, yra susiję su netinkamais vaikų maitinimosi įpročiais ir jų formavimu“, - teigia E. Gavelienė.
Pasak gydytojos, teisingus mitybos įpročius vaikams nuo pat mažens turėtų formuoti tėvai: „Jie turi pasirūpinti, kad vaikai maitintųsi sveikai, visavertiškai ir taip gautų kuo daugiau organizmui būtinų maistinių medžiagų. Tiesa, norint, kad vaikai laikytųsi sveikatai palankaus maitinimosi principų, tos pačios taisyklės privalo galioti visiems šeimos nariams. Jeigu tėtis ar mama valgo maistą, kuris nepriskiriamas sveikatai palankaus maisto kategorijai, sunku to tikėtis ir iš jų vaikų.“
Perdirbti Produktai ir Vaikų Mityba
Net ir stengiantis vaikus maitinti sveikai, kartais tiesiog nepavyksta laikytis visų taisyklių ir rekomendacijų. Dalis tėvų pasirenka lengvus, greitai paruošiamus bei mažiau laiko reikalaujančius patiekalus. Vienas tokių - virtos pieniškos dešrelės, kurias ypač mėgsta vaikai. Kaip bebūtų, gydytoja dietologė primena, kad perdirbti mėsos gaminiai neturėtų dažnai atsidurti vaikų mityboje.
„Virtos pieniškos dešrelės, kaip ir kitos sūdytos ar rūkytos dešrelės, yra priskiriamos perdirbtiems mėsos gaminiams, todėl jų vartojimas mityboje turėtų būti išties saikingas. Per savaitę tiek vaikams, tiek suaugusiems jų galima suvalgyti iki porcijos (apie 50 gramų). Svarbu neužmiršti, kad sveikatai visuomet palankiausia valgyti ne perdirbtus, bet natūralius, pramoniniu būdu neapdorotus produktus. Nors dešrelės yra išeitis skubantiems ir laiko neturintiems tėvams, tačiau vaikų mitybos racione jos neturėtų pakeisti liesos mėsos ar paukštienos“, - primena gydytoja dietologė.
Vis dėlto, kartkartėmis renkantis perdirbus ir greitai paruošiamus gaminius svarbiausia įsigyti aukščiausios rūšies ir sveikatai palankiausios sudėties produktus. „Renkantis pieniškas dešreles, kaip ir bet kurį kitą gaminį, reikia iš eilės skaityti, kas yra jų sudėtyje. Perskaičius bus aišku, iš ko pagaminta dešrelė ir kiek joje yra mėsos bei kitų priedų. Sveikatai palankiausios dešrelės turėtų būti pagamintos iš vienos rūšies mėsos. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į jose esantį mėsos kiekį, druskos ar kitų priedų sąrašą“, - sako E. Gavelienė.
Pirkėjų Požiūris Į Produktų Kokybę
„Mūsų pirkėjai skiria didelį dėmesį produktų kokybei, todėl visuomet atidžiai skaito produktų etiketes ir tikrina jų sudėtį. Asortimente turime įvairių produktų, pavyzdžiui, vasarą pirkėjai dažniau renkasi rūkytas, grilinimui tinkamas dešreles. Kalbant apie pardavimus, pieniškos dešrelės, įprastai, yra šios kategorijos lyderės, mat jas mėgsta vaikai. Renkantis dešreles gaminio kokybę išduoda ne tik sudėtis, bet ir pačių dešrelių išvaizda. Jos turėtų būti standesnės tekstūros, virtai dešrelei būdingos natūralios spalvos“, - sako A. Bražiūnienė.
Pirkėjams „Rimi“ produktų vadovė rekomenduoja pirmenybę visuomet teikti aukščiausios rūšies gaminiams: „Remiantis Europos sąjungos reglamentais aukščiausios rūšies dešrelės turi būti gaminamos tik iš mėsos žaliavų. Jų gamyboje neleidžiama naudoti baltyminių mėsos pakaitalų, krakmolo, sojos ar kitų grūdinių kultūrų skaidulų bei mechaniškai atskirtos mėsos. Papildomai ženklinimo etiketėje turi būti nurodytas ir pieno miltelių dalis, kuri dešrelėse gali svyruoti iki 3 proc. Nors mėsos kiekis dešrelėse nėra apibrėžiamas, bet kokybiškų pieniškų dešrelių sudėtyje mėsa turėtų būti nurodyta pirmoje vietoje, sudaryti didžiausią produkto dalį.“
Vaikų Mityba ir Reklama
Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, dažnai palydi vaikams skirtos pramogos ir kitas dėmesys: koncertai, žaidimai, dovanos ir dar daugiau. Tačiau šią dieną padažnėja ir diskusijų dėl reklamos bei rinkodaros priemonių, kurios susijusios su vaikais, etiškumo. Remiantis Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimais, maždaug ketvirtadalis 7-14 m. amžiaus vaikų Lietuvoje turi viršsvorio ir yra nutukę. Su šia problema susiduria ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys: bendrijoje jau 20 metų auga viršsvorio turinčių moksleivių skaičius.
„Vaikai, skirtingai nei suaugusieji, nesirenka produktų pagal tai, sveiki jie ar ne. Jeigu prekės dizainas yra su vaikiškais elementais, pieštais animaciniais veikėjais, gyvūnais ir pan., tokia prekė tikrai labiau atkreips vaiko dėmesį. Į vaikus orientuotos reklamos apimtys Europoje auga kasmet: 2020 m. ši rinka siekė 3,5 mlrd. eurų, o 2021 m. - per 4,6 mlrd. eurų. VU Verslo mokyklos docentė dr. „Jei anksčiau vaikus būdavo galima pagauti prie televizoriaus, dabar jie daugiau laiko praleidžia skaitmeninėje erdvėje - tai pastebi ir reklamų užsakovai. Tačiau tiek Europoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse taikomi įvairūs apribojimai, kuriais stengiamasi nustatyti, ką galima ir ko negalima daryti vaikams skirtose reklamose. Vis dėlto, visų atvejų numatyti neįmanoma - įstatymuose apibrėžiami tik bendriniai dalykai, o galutinį sprendimą, įvertinus ir etikos aspektą, dėl vaikams skirtos reklamos priima pačios įmonės“, - sako doc. dr. E.
Tačiau pasak psichologės, edukologės, geštalto psichoterapijos praktikės Vilijos Malinauskaitės, kur kas svarbesnis vaidmuo tenka tėvams, kurie galėtų ir turėtų papasakoti savo vaikams, kas yra reklama bei koks jos tikslas. Kaip teigia V. „Vaiką yra ne tik lengva paveikti ar įtikinti, bet taip pat lengva pripratinti prie jam malonių reginių, garsų ir kitų dirgiklių. Todėl ir reklamą jis gali suvokti kaip malonumą teikiantį dalyką, kurio norisi dar ir dar. Taip gali formuotis įgūdis sekti ir stebėti reklamas bei siekti jose siūlomų dalykų, kas gali tapti įpročiu, o juos, kaip žinia, keisti yra sunku. Be to, kai kurios reklamos, kurių paveikti vaikai verčia tėvus pirkti nebūtinas prekes, turi manipuliacijos efektą: joks tėvas nenori matyti savo vaiko nelaimingo, ir pats tokiu būdu įsivelia į reklamos kūrėjų žaidimus“, - tikina V.
I. Čiužienė sako, kad „Lidl“ grupė yra įsipareigojusi iki 2025 m. pakeisti visų „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų, mažiau palankių sveikatai ir pasižyminčių vaikišku dizainu, pakuotes, padarant jas kuo labiau neutraliomis: „Visos „Lidl“ grupės, veikiančios 31-oje šalyje, mastu nusprendėme imtis veiksmų, kuriais padėtume tėvams sveikiau maitinti savo vaikus. Į pagalbą tėvams ateina ir ES. „Kai kurios šalys jau yra įsivedusios maisto produktų naudingumo sveikatai ženklinimą - raides nuo A iki E, kur A žymi sveikatai palankiausią maistą. Toks žymėjimas privalo būti priekinėje pakuotės dalyje, ir jis turi būti aiškus bei ryškus. Itin pabrėžiama, kad nesveikų, cukraus, druskos ir kitų priedų kupinų užkandžių sudėtis būtų aiškiai išskirta, atitinkamai apribojant jų vizualinį patrauklumą vaikams“, - teigia VU Verslo mokyklos docentė E.
Skirstant produktus į mažiau ir labiau sveikatai palankius, „Lidl“ vadovaujasi PSO kriterijais. „Jau dabar savo privačių prekių ženklų produktų, kurių pakuotės atkreipia vaikų dėmesį, į reklamą nededame. Jeigu produktai yra sveikatai nepalankūs, bet su sena pakuote, jų jau nebereklamuojame nuo šių metų kovo. Be to, pristatę Sąmoningos mitybos politiką, siekiame informuoti kuo didesnį suinteresuotų šalių ratą - tiek tiekėjus, tiek ir konkurentus. Norime, kad šiuo pavyzdžiu pasektų kuo daugiau žmonių bei įmonių, ir kad tai darytų visi, nes manome, jog tai yra svarbu ir teisinga“, - teigia „Lidl Lietuva“ pirkimų tarnybos vadovė I.
Transriebalai ir Vaikų Sveikata
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje pajudėjo reikalai dėl transriebalų (angliškai transfat) apie kuriuos jau daug metų kalbu seminaruose. Mokslu pagrįsta, kad transriebalai (kitaip vadinami riebalų rūgščių transizomerai) maisto produktuose gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą, nutukimą, gali turėti žalingą poveikį nėštumui ir vaisiaus vystymuisi. Nors transriebalų kiekis maisto produktuose Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningai reglamentuotas, tačiau kai kurios valstybės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus. Nuo 2019 m. Kelerius metus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad beveik pusėje tirtų maisto produktų transriebalų kiekis buvo didesnis, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija.
Per parą suvartojamas minėtų riebalų kiekis turėtų būti iki 1 % paros energijos, t. y. Nustatyta, kad rizikingiausi maisto produktai vartotojams yra saldainiai, sausainiai, kepiniai, tepieji riebalų mišiniai. Riziką sveikatai kelia šių produktų sudėtyje esantys iš dalies hidrinti riebalai. VMVT vykdytų tyrimų metu buvo ištirti 147 rizikingiausi maisto produktai, juose nustatytas transriebalų kiekis. Net 48 % tirtų maisto produktų mėginių transriebalų kiekis buvo didesnis, nei nustatytas kitose šalyse. Maisto produktuose, pagamintuose naudojant hidrintus arba iš dalies hidrintus riebalus, transriebalų kiekis svyravo nuo žemiau aptikimo ribos, t. y. <0,05 g /100 g riebalų iki 43,48 g /100 g riebalų. Didesnis kaip 2 g /100 g riebalų transriebalų kiekis buvo nustatytas 89 % tirtų saldainių, 50 % riebalų ir glaistų, 39 % sausainių, 33 % kitų įvairų kepinių, 27 % pieno produktų.
„Maisto produktų gamintojai jau supažindinti su Lietuvoje įsigaliosiančiu reguliavimu. Žinoma, tai sukels tam tikrų iššūkių keičiant produktų receptūras ir gamybos technologijas, todėl numatytas ir gana ilgas pereinamasis laikotarpis. Šiuo metu vartotojai, norintys išvengti transriebalų maiste, turėtų vengti tų maisto produktų, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Įsigaliojus teisės aktui, tokių produktų rinkoje turėtų nebelikti, tad vartotojams pasirinkti bus gerokai lengviau“, - sakė VMVT direktorius Darius Remeika.
Tėvų Įtaka Vaikų Mitybai
Kol vaikai dar neina į mokyklą, prižiūrėti jų mitybą tėvams yra žymiai lengviau. Mokyklose jie jau patys gali rinktis, ką valgyti, o išvesti juos iš sveikos mitybos kelio gali tiek pagundų gausa, tiek bendraamžiai. Ką gali padaryti tėvai, kad vaikai patys mieliau rinktųsi sveikesnį maistą, pasakoja tinklaraštininkė ir receptų kūrėja Amelija Kuzmarskė.
Tris vaikus auginanti A. Kuzmarskė teigia, kad svarbiausia su vaikais kalbėti apie maistą, jo vertę ir pasirinkimus, nes būtent edukacija, o ne griežti ribojimai, padeda jiems vėliau pasirinkti sveikesnes alternatyvas.„Noriu, kad vaikai suprastų, kodėl stengiamės valgyti įvairų maistą, kuo skiriasi daržovė ir saldumynas, kodėl vieni produktai yra palankesni sveikatai už kitus. Kalbamės ir apie tai, kodėl saldumynus geriau valgyti po pietų, o ne esant tuščiu skrandžiu. Vengiu skirstyti maistą į „blogą“ ir „gerą“. Tikiu, kad ne draudimais ir maisto grupavimu į blogas ar geras stovyklas, o paaiškinimu ir supažindinimu galima vaikus paskatinti savarankiškai pasirinkti sveikatai palankesnį maistą“, - sako A. Kuzmarskė.
Pasak A. Kuzmarskės, natūralu, kad vaikams būna sunku atsilaikyti, jei bendraamžiai renkasi nevertingą „greitųjų“ angliavandenių kupiną maistą, nes vaikams, kaip ir patiems suaugusiems, jis yra itin patrauklus.„Vaikams nebrėžiu labai griežtų draudimų ir jie žino, kad gali visko paragauti. Tikiu, kad per griežti draudimai tik dar labiau paskatina didesnį norą. Didžiausią įtaką tėvai savo vaikams gali padaryti savo pavyzdžiu. Jei vaikai kasdienybėje mato tinkamą ir sveiką tėvų požiūrį į maistą, su jais yra apie tai kalbama, o maisto pasirinkimai yra suprantamai paaiškinami - tai tampa pamatu ir savarankiškai vaikų mitybai“, - teigia A. Kuzmarskė.
Sveika mityba yra ypatingai svarbi vaikams, ji turi įtakos ir jų sveikatai suaugus, pabrėžia Antanas Bubnelis, „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas. Stiprią įtaką vaikų maisto produktų pasirinkimams gali daryti ir jų pateikimas bei pakuotės.„Vaikai dažnai būna viliojami produktais, kurie turi „vaikišką“ dizainą, tačiau jų sudėtis nebūna tinkama kasdienei mitybai. Tai prisideda prie augančio vaikų viršsvorio tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Todėl visose „Lidl“ rinkose stengiamės padėti tėvams lengviau pasirinkti sveikesnį maistą savo vaikams. Šiemet apribojome vaikams skirtų, tačiau kasdienei mitybai ne itin tinkamų mūsų privačių prekės ženklų produktų reklamą. Taip pat iki 2025 finansinių metų pabaigos ant tokių produktų neliks į vaikus orientuoto dizaino, tad tėvams bus dar paprasčiau ugdyti sveikos mitybos įpročius“, - pasakoja A. Bubnelis.
Ant „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų - sulčių, varškės sūrelių ir kitų produktų pakuočių esantys animaciniai paveikslėliai bus pakeisti kitais dizaino elementais. Į vaikus orientuotą dizainą galės turėti tik tie privačių prekių ženklų produktai, kurie atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikų produktų kriterijus. Išimtys vaikiškų produktų reklamai taikomos tik šventinėmis progomis, pavyzdžiui, Kalėdų ar Velykų laikotarpiais, kuomet ji neturi reikšmingos įtakos kasdienių mitybos įpročių formavimui.
Užkandžiai Vaikų Mityboje
A. Kuzmarskė siūlo padėti vaikams maitintis sveikiau kasdien į mokyklą suruošiant maistingas priešpiečių dėžutes su užkandžiais. Tačiau svarbu, kad vaikų priešpiečiai ar užkandžiai būtų palankūs sveikatai, o ne taptų desertu.
Tad A. Kuzmarskė dažniausiai vaikų užkandžiams renkasi daržoves, vaisius, uogas, mėsos, nesaldintus pieno bei grūdų produktus.„Turiu kelias taisykles, kurių stengiuosi laikytis, kad priešpiečiai būtų sveikesni, pavyzdžiui, dėžutėje būtinai turi būti daržovių, vaisių ir baltymų. Žinoma, dėžutės turinį pritaikau ir prie kiekvieno vaiko pomėgių. Tarkime, mano sūnus mėgsta paprikas, agurkėlius, sūdytus riešutus bei kumpį. O jaunėlė mėgsta sūrio lazdeles ir obuolius bei persikus. Stengiuosi vis paįvairinti užkandžius, kad kasdien jų turinys nebūtų vienodas. Turinio įvairovę padiktuoja sezonai, tarkime, žiemos metu mėgstame mandarinus, o vasarą - kaulavaisius“, - sako A. Kuzmarskė.
Pašnekovė pastebi, kad įdėjus maisto, kurio namuose vaikas atsisako, mokykloje atsidaręs savo dėžutę vaikas būna linkęs jo bent paragauti, o neretai - ir suvalgyti.
Maisto Spalva ir Konsistencija
Tam, kad į mokyklą įdėti užkandžiai ar pietūs, būtų vaikui patrauklūs, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip per dieną gali pasikeisti maisto spalva ir konsistencija.„Kai kuriems vaikams labai svarbu, kad maistas neprarastų savo spalvos ir formos: pavyzdžiui, kai kurie atsisako valgyti pjaustytą obuolį, kuris paruduoja dėl oksidacijos. Tokiu atveju galima vaikui pakuoti nepjaustytus obuolius arba pjūvio vietą patrinti perpjauta citrina, nes rūgštis apsaugo nuo parudavimo“, - pasakoja A.
Tyrimų duomenys apie transriebalų kiekį maisto produktuose
| Maisto produktų grupė | Mėginių skaičius | Mėginių su didesniu nei 2 g /100 g riebalų transriebalų kiekiu, % |
|---|---|---|
| Saldainiai | - | 89 % |
| Riebalai ir glaistai | - | 50 % |
| Sausainiai | - | 39 % |
| Kiti įvairūs kepiniai | - | 33 % |
| Pieno produktai | - | 27 % |