Vaiko mityba mokykloje yra itin svarbus klausimas, kuriam skiriamas didelis dėmesys. Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394.

Teisiniai Aspektai ir Atsakomybė

Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) nustato vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose (toliau - mokyklos), vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas (toliau - poilsio stovyklos), vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose (toliau - socialinės globos namai), reikalavimus.

Tvarkos aprašo tikslas - užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, kad būtų patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai, ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai. Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi mokyklų, poilsio stovyklų ir vaikų socialinės globos namų vadovams ir jų savininkams, juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems vaikų maitinimo ar maisto produktų tiekimo paslaugas mokyklose, poilsio stovyklose ir vaikų socialinės globos namuose, bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančioms institucijoms.

Mokyklos, poilsio stovyklos ar vaikų socialinės globos namų savininkas atsako už tai, kad būtų sudarytos sąlygos vaikų maitinimui organizuoti. Mokyklos, poilsio stovyklos ar vaikų socialinės globos namų vadovas (toliau - vadovas) atsako už vaikų maitinimo organizavimą ir Tvarkos aprašo nuostatų įgyvendinimą.

Bendrieji Maitinimo Reikalavimai

Vaikų maitinimas organizuojamas valgyklose ir kitose vaikams higieniškai maitinti tinkamose patalpose ar vietose laikantis maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 852/2004, HN 15:2005, HN 26:2006 ir HN 16:2011, ir sudarant sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti prie švaraus stalo.

Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčiai, pietūs, vakarienė ir papildomus ‒ priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai. Pusryčiams vaikas turi gauti 20-25 proc., pietums - 30-35 proc., vakarienei - 20-25 proc., priešpiečiams, pavakariams ir (ar) naktipiečiams - po 10 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, nustatyto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 510.

Draudžiami Produktai

Vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos šios maisto produktų grupės:

• Bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;
• Saldainiai;
• Šokoladas ir šokolado gaminiai;
• Valgomieji ledai;
• Pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu;
• Kramtomoji guma;
• Gazuoti gėrimai;
• Energiniai gėrimai;
• Nealkoholinis alus, sidras ir vynas;
• Gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto;
• Cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
• Kisieliai;
• Sultinių, padažų koncentratai;
• Padažai su spirgučiais;
• Šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus);
• Rūkyta žuvis;
• Konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus);
• Strimelė, pagauta Baltijos jūroje;
• Nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;
• Mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis;
• Subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis);
• Džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai;
• Maisto papildai;
• Maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau - GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO;
• Maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai;
• Maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.

Valgiaraščių Sudarymo Principai

Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc.

Organizuojant vaikų maitinimą ikimokyklinėse įstaigose, kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių, rekomenduojama sezoninių, šviežių. Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Rekomenduojama, atsižvelgiant į sezoniškumą keisti patiekalus.

Visuomenės Sveikatos Specialistų Role

Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros. Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje).

Mokyklose esantys visuomenės sveikatos specialistai prižiūri, kad mokyklose prekiaujami produktai atitiktų reikalavimus, norima, kad nebeliktų greitųjų maisto produktų. Jie kalba su vaikais ir jų tėveliais apie sveikatai palankesnį maistą, mitybą, teikia sveikos mitybos rekomendacijas.

Bendradarbiavimo Svarba

Siekiant pagerinti vaikų maitinimą mokyklose, būtinas kompleksinis švietimas ir bendradarbiavimas. Sudaryti mokyklos maitinimo komitetą (vertinimas, analizė, sprendimai, įsivesti grįžtamojo ryšio sistemą) - vaikai, tėvai, pedagogai, maitinimo organizatoriai, visuomenės sveikatos specialistai ir/ar dietistai. Gaminti per technologijų pamokas tuos patiekalus, kurie gaminami valgykloje ir iš tų maisto produktų, kurie atitinka Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus.

Todėl norime, kad būtų įtvirtinta, o kur reikia, sukurta sistema, kuri skatintų vaikų sveikatai palankų maitinimąsi. Pradėkim nuo to, kad visi vaikai turėtų galimybę pavalgyti neskubėdami, tam skirtoje vietoje, o jei vaikas atsineša maistą iš namų turi būti sudarytos sąlygos jį pasišildyti.

Kaip visa tai spręsti? Apibendrinant pasak Ramintos Bogušienės, moksleiviams maistą turi gaminti motyvuoti ir kvalifikuoti virėjai, turintys tinkamą tausojančių patiekalų gamybos įrangą, bei iš kokybe paženklintų maisto produktų. Patiekalus ir valgiaraščius turi kurti kvalifikuoti specialistai ir bent dalis patiekalų turėtų būti viešai prieinami ir standartizuoti, kad maltinukas vienoje mokykloje kardinaliai nesiskirtų nuo kitos mokyklos gaminto.

Moksleiviai turi turėti laiko pavalgyti ir pietūs turi būti pietų metu. Valgyklos turi būti jaukios ir populiarios tarp jaunimo. Moksleiviai turi turėti pasirinkimą tarp sveikatai palankių maisto produktų, organizuojant maitinimą švediško stalo principu. Turime pasirūpinti ir vertingais užkandžiais tarpinių valgymų metu. O kur dar tėvelių, moksleivių, specialistų mitybos raštingumo didinimas.

---