Dantų ėduonis - opi problema tarp vaikų visame pasaulyje. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje 1-9 metų amžiaus vaikų negydyto pieninių dantų ėduonies paplitimas siekė 48 procentus [10]. 2019 metų duomenimis, šios ligos paplitimas išsivysčiusiose Šiaurės šalyse siekė 60-90 procentų.
Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali būti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įpročių, bendros vaiko sveikatos būklės, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius [1]. Vaikų dantų būklė priklauso nuo šeimos socioekonominės padėties, odontologinės priežiūros, mitybos, burnos higienos, nuo fluoridų kiekio geriamajame vandenyje.
Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones [1].
Dar kūdikystėje išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iškyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudėtyje yra cukrų, o laikui bėgant burnoje natūraliai esančios bakterijos ima gaminti rūgštis, kurios demineralizuoja (pažeidžia) dantų emalį [1, 7].
Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi [2, 5].
Vaikui augant, jo mityba papildoma įvairiais mums įprastais maisto produktais, tarp kurių yra ir saldinti gėrimai, greitasis maistas, saldumynai ir pan. Tai paskatina greitas šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempas bei informacijos apie mitybą gausa (kuri dažnai būna klaidinanti ir prieštaringa, ypač internete ar socialiniuose tinkluose).
Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros. Būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinės infekcijos. Mityba turi būti gausi baltymų, gaunamų iš aukštos kokybės produktų be pridėtinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys [5].
Dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi [9]. Kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis [1, 4, 8]. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Vaikams iki trejų metų jų turi būti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulčių per parą, o 4-6 m. vaikas turėtų gerti pakankamai vandens [1, 5, 8].
Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų šalinimas) ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką [7]. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas [1]. Ką tik gimusio vaiko burnos ertmę reikia kasdien valyti švariu, drėgnu vatos ar marlės padeliu, o išdygus pirmam dantukui jį valyti minkštu šepetėliu (keičiamu kas 3 mėnesius arba tada, kai nusidėvi jo šereliai) [1, 8]. Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta. Sveiki dantys vaikystėje nereiškia, kad dantų problemų pavyks išvengti ateityje. Net jei vaiko dantys atrodo stiprūs ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti ėduonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas.
Tyrimų metodika ir rezultatai
Buvo vykdomas vienmomentinis anoniminės apklausos tyrimas 2020 m. spalio - gruodžio mėn. Kėdainių miesto dviejuose lopšeliuose-darželiuose. Taikyta tikslinė atranka. Apklausti buvo tik ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai.
Pagal tuo metu Kėdainių rajone esančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičių, taikant 95 proc. tikimybę ir 5 proc. paklaidą, gautas imties dydis - 318. Iš viso abi ugdymo įstaigas lankė 430 vaikų (vieną 214, kitą - 216). Užpildyti 319 (74,2 proc.) klausimynų. Vykdant apklausą buvo laikomasi konfidencialumo, anonimiškumo, savanoriškumo principų.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 26 for Windows versiją. Taikyta aprašomoji statistika, buvo skaičiuojami vidurkiai, minimumas ir maksimumas tam tikriems rodikliams.
Nustatyta, kad sociodemografiniai veiksniai lėmė vaikų mitybos ypatumus. Aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikų, kurie pusryčiavo visada buvo reikšmingai daugiau lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis. Taip pat dirbančių tėvų vaikai dažniau rinkosi sveikesnius pusryčius lyginant su tėvais, kurie nedirbo. Socialinis statusas lėmė ir vaikų užkandžiavimo ypatumus; nedirbančių tėvų vaikų, kurie visada užkandžiavo buvo reikšmingai daugiau, lyginant su dirbančių tėvų vaikais.
Taip pat dirbančių tėvų vaikai dažniau valgė troškintus gaminius. Šviežių vaisių ir daržovių valgymo ypatumai bei mėsos rūšies pasirinkimas taip pat turėjo ryšį su tėvų išsilavinimu.
Vertinant vaikų mitybinę būklę ir subjektyvią sveikatą, nustatyta, kad daugumos (66,8 proc.) apklaustųjų šeimų mityba yra iš dalies subalansuota, taip pat 74,6 proc. apklaustųjų pažymėjo šeimose neturintys problemų su viršsvoriu ir savo vaikų mitybos įpročius dauguma (75,0 proc.) vertino patenkinamai. Dauguma (73,0 proc.) tėvų savo vaikų sveikatos būklę įvertino teigiamai, ir per pastaruosius metus sveikatos būklė tik gerėjo. Sveikatos sutrikimai tokie kaip dantų ligos ar alerginės ligos - reti.
Dauguma (62,7 proc.) tėvų savo vaikų dantų būklę vertino gerai, o maisto alergijas ar netoleravimus turėjo tik 8,8 proc. Taip pat nustatyta, kad vaikai, pasižymintis geru apetitu, pusryčius valgė dažniau nei vaikai, pasižymintys blogu apetitu. Taip pat tokie vaikai valgė daugiau kartų per dieną ir dažniau pusryčiams rinkosi košes. Tokie vaikai daugiau suvartojo ir mėsos produktų.
Vaikai, kurių mityba subalansuota, valgė daugiau šviežių daržovių, bet tuo pačiu ir saldumynų. Vaikai, kurių mitybos įpročiai yra blogi arba patenkinami, dažniau rinkosi gėrimus iš prekybos centrų.
Analizuojant subjektyvios sveikatos sąsajas su mitybos ypatumais, nustatyta mažai reikšmingų sąsajų. Vaikų svorio įvertinimas turėjo sąsajų su bulvių traškučių valgymo ypatumais. Vaikai, kurių svoris buvo įvertintas kaip normalus, bulvių traškučius valgė dažniau, lyginant su kitomis grupėmis. Vaikų svorio kitimas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp užkandžiaujančių ir neužkandžiaujančių vaikų. Vaikai, kurių svoris padidėjo per pastaruosius metus, užkandžiavo dažniau, lyginant su vaikais, kurių svoris nekito arba mažėjo.
Vaikai, kurių svoris padidėjo, šviežių vaisių namuose valgė dažniau, negu vaikai su nepakitusiu ar sumažėjusiu svoriu.
Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų tyrimas
Tyrimas buvo atliekamas 2024 m. 01-02 mėn. pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose Klaipėdos mieste. Buvo naudota anoniminė anketinė apklausa iš 87 klausimų, kurią pildė 4-6 metų vaikus auginantys tėvai. Klausimai buvo apie subjektyvią vaikų dantų būklę, higienos ir mitybos įpročius bei kitus ėduonies rizikos veiksnius.
Iš 201 dalyvavusių tyrime 62,6% respondentų subjektyviu vertinimu vaikų dantys buvo sveiki. Žemesnio išsilavinimo tėvai dažniau nurodė, kad vaikams reikėtų dantų gydymo arba nežinojo vaiko dantų būklės (p<0,05). 11,9% respondentų su vaiku apsilankė pas odontologą išdygus pirmajam dantukui, 27,4% vaikų valėsi dantis savarankiškai. 42,4% respondentų nežinojo fluoridų kiekio vaiko dantų pastoje, o 14,9% naudojo dantų pastą be fluoridų.
Dažniau apie fluoridų kiekį geriamajame vandenyje žinojo I-osios vandenvietės geriamuoju vandeniu besinaudojantys tėvai ir jie dažniau rinkosi vaikams dantų pastą su 500 ppm fluoridų (p<0,05). Mažesnes pajamas gaunančios šeimos dantų ėduonį laikė mažiau svarbia sveikatos problema (p<0,05), o gaunančios didesnes pajamas odontologo atsakomybę už vaiko dantų būklę laikė svarbesniu faktoriumi (p<0,05).