Vaikus dažnai pykina ir šio negalavimo priežasčių yra nemažai. Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas.

Vaikų vėmimo priežastys

Vaiko vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės. Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai. Naujagimystės ir kūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų, vyresniame amžiuje - dėl įgytų priežasčių. Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: Roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai.

Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas. Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis. Tokia liga kaip angina taip pat gali prasidėti vėmimu. Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas. Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai).

Neinfekcinės priežastys yra įvairios. Tai gali būti ir perkaitimas, ir permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti − tai nėra liga, iš to yra išaugama. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais. Vėmimas taip pat gali būti natūrali vaiko reakcija į ypač neskanius vaistus. Tokiu atveju tėvai gali gudrauti − dėti vaistus į maistą ar rinktis kitokios formos medikamentus.

Vėmimo tipai pagal kilmę

Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis. Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai. Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.).

• psichologinės priežastys (didelis susijaudinimas, tėvų dėmesio stoka).

Kada vėmimas kartu su pilvo skausmu?

Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes toks skausmas gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui - apendicito.

Kada vėmimas su kraujo priemaiša?

Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.

Vėmimas ir dehidratacija

Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna. Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda.

Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis. Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).

Ką daryti, jei vaikas vemia?

Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias. Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Gali būti, kad toks vėmimas − nervinės kilmės.

Patiems rinkti vaistus vaikui nėra gerai, geriau neduoti maisto, girdyti jį vandeniu ir stebėti. Užslopinus vėmimą galima nebepastebėti tikrosios ligos priežasties. Infekcinio susirgimo atveju vaikas vemia ne vieną kartą, o kelis, vėmimai gali būti vienas po kito, naktį. Šalia vėmimo simptomo būna ir kiti: nenoras valgyti, karščiavimas, viduriavimas. Neurologinio pobūdžio vėmimą išprovokuoja panašios situacijos, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir patiems diagnozės nenustatinėti.

Vaikui reikia duoti daug gerti. Ligoniuko gėrimams tinka sultys arba paprastas vanduo. Gerti vaikui geriausia duoti po po keletą gurkšnių kas 5-10 minučių, užuot kelis kartus išgėrus didelį skysčio kiekį, kurį jis gali tuojau pat išvemti. Vaikui geriau neduoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir sukelia dar didesnį viduriavimą.

Ką daryti maitinant kūdikį?

Jei kūdikis yra maitinamas krūtimi, maitinimo nutraukti nereikėtų, tačiau patartina dozuoti maitinimus. Kartais sunku atskirti ar visai mažiukas vaikutis išvėmė maistelį, ar atpylė. Iki 6 mėn., kol nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, vaikas linkęs atpylinėti maistą, o kai prasideda įvairus maistas: ir sausas, ir ne, greičiausiai atpylinėjimo nebebus.

Jei kūdikis yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas.

• mažesnis nei 2 mėn.
• kūdikis ar vaikas iki 6 metų vemia ilgiau nei kelias valandas, yra ir viduriavimas, karščiuoja, atsiranda dehidracijos požymių, ar 4-6 val.
• pagerėjus būklei po 24 val.
• jei žindomas kūdikis vemia (ne atpila, išvemia beveik visą suvalgytą maistą) daugiau nei vieną kartą, maitinti trumpiau (po 5-10 min.) ir kas 2 val., jei tokį maitinimo režimą toleruoja, ilginti maitinimo trukmę. Jei vėmimas nesiliauja taip maitinant, reikia kreiptis į gydytoją.
• jei vemia pieno mišiniais maitinamas vaikas, girdyti gydytojo rekomenduotais geriamaisais elektrolitų ir gliukozės tirpalais po kelis šaukštelius kas 15-20 minučių. Jei vyresnis nei 6 mėn. kūdikis nenori gerti skaidrių elektrolitų tirpalų, juos galima paskaninti keliais šaukšteliais mėgstamų sulčių. Jei per kelias valandas išgertų mažų porcijų skysčių kūdikis neišvemia, jų kiekį galima didinti iki maitinimui skirtos apimties.
• 8 val.
• jei vemia vyresnis nei 1 metų vaikas: girdyti skaidrius elektrolitų ir gliukozės tirpalus nedideliais kiekiais (po 10-30 ml) kas 15 min.
• jei vaikas vemia, skirti nedidelius skysčių kiekius dažnai. Neduoti gerti grynų sulčių, karbonizuotų tirpalų ar kitų gėrimų, turinčių daug angliavandenių.
• jei vaikas vemia ir viduriuoja dėl virusinio gastroenterito, jis neturi lankyti darželio ar mokyklos, leisti į kolektyvą kai 24 val.
• važiuojant automobiliu pasodinti vaiką taip, kad galėtų žiūrėti tiesiai į kelią, o ne pro šalį į greitai lekiančius objektus.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
• Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Ką valgyti po vėmimo?

Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 val. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia − gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais. Vėmimas gali būti apsauginė reakcija į vaiko skrandį patekus jam netinkamo maisto, apsinuodijus toksinėmis medžiagomis, tačiau vėmimas gali būti pirmuoju skrandžio ir žarnyno uždegimo požymiu. Vėmimas vienas ar kartu su pykinimu nėra atskira liga, tačiau atsiranda sergant įvairiomis ligomis.

2. Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.

Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.

Skysčių poreikis vaikui

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami. 1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai. Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.

Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.

Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą). 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml).

Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį

Vaiko svoris (kg)	Skysčių poreikis (ml/kg)	Bendras skysčių poreikis (ml)
Iki 10	100	Iki 1000
10-20	50	1000 + 50 ml kiekvienam kg virš 10 kg
Virš 20	20	1500 + 20 ml kiekvienam kg virš 20 kg

Kaip gydyti vėmimą?

Vėmimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Svarbiausia - kuo greičiau ją pašalinti. Netekus daug skysčių, taikomos lašinės skysčių infuzijos. Vėmimui, sukeltam pusiausvyros aparato dirginimo, slopinti, naudojami histamino receptorių blokatoriai. Labai svarbi vemiančio vaiko slauga, gydomoji dieta. Svarbu naudoti skysčius (paprastas nesaldintas arbatžolių arbatas, netinka sultys, pienas, sultiniai). Vaikui pradėjus gerti, po 2-3val. galima duoti džiūvėsių, ryžių košės. Antrąją dieną tinka kruopų ir makaronų košės, miltiniai gaminiai, trečiąją - sultinys, mėsa, bet be aštrių prieskonių.

Labai dažnai tenka išgirsti tokį klausimą gyvai ar perskaityti socialiniuose tinkluose „O ką daryti, kad vaikas nustotų vemti ar viduriuoti?“. Gyvename skubančiame pasaulyje ir norime, kad mes patys ir mūsų vaikai pasveiktų čia ir dabar, tikimės sužinoti apie stebuklingas piliules, kurios labai greitai išgydytų ir vaikas ir jo tėvai sugrįžtų į gyvenimą. Deja, nuvilsiu - stebuklingos piliulės nėra. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame arba ne. Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų.

Vaistai

Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.

Gerosios žarnyno bakterijos

Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Pirmoji pagalba

Apie vėmimą pirmiausiai įspėja vaikui prasidėjęs pykinimas, pablyškimas. Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.

Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius. „2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų“, - sako R. Molotkova.

Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu. Vaistininkė pataria, kad kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min. matuoti temperatūrą.

Jei mažylis vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui. Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. „Vėmimas vaiką labai nuvargina, todėl jo nekalbinkite, nelinksminkite, o jei verkia - nuraminkite“, - pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo. Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami. Dehidratuotam vaikui nerekomenduojama duoti arbatų, vaisių sulčių bei kiti gėrimų.

Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos“, - informuoja vaistininkė.

Kaip apsaugoti vaiką nuo vėmimo?

Kadangi vėmimą dažniausiai sukelia įvairios į organizmą patekusios infekcijos, todėl patariama daugiau dėmesio skirti profilaktikai: kruopščiai plauti rankas, ypač prie ir po valgio, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko.

„Eurovaistinės“ vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą. Taip pat rekomenduojama važiuojant automobiliu neleisti vaikui ir valgyti“, - pataria specialistė.

Jeigu vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį, o jeigu žinoma, kad vaikų kolektyve yra vemiantis vaikas, turėtų būti kuo labiau mažinamas kontaktas su tuo vaiku. Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.

5 taisyklės, ką daryti vemiant vaikui:

• Prasidėjus vėmimui pasodinkite vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Jei kūdikis dar nesėdi arba jo negalima paimti ant rankų ir palaikyti palenkto į priekį, paguldykite jį ant šono, o galvą palenkite žemyn.
• Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu
• Nepalikite vaiko vieno.
• Duokite pakankamai vandens ir subalansuokite mitybą.
• Jei pakilo temperatūra arba mažylis vemia kelias dienas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

---