Ar Jūsų vaikui sunku užsisegti sagas, užsirišti batus ar naudotis stalo įrankiais? Gali būti, kad šiems veiksmams jam dar per anksti, bet jei juos jau seniai savarankiškai atlieka bendraamžiai, reikėtų sunerimti ir pradėti aktyviau ugdyti šiuos gebėjimus. Apie šį iššūkį byloja ir vėluojanti kalbos raida.

Kas yra smulkioji motorika?

„Smulkioji motorika yra gebėjimas atlikti įvairius koordinuotus veiksmus, pradedant nuo nedidelio žaisliuko pakėlimo ir baigiant piešimu, rašymu, konstravimu ar tokiais buityje įprastais veiksmais kaip sagos užsegimas ar batų raištelių užsirišimas.

Anot ekspertės, pasitaiko atvejų, kai vaikų smulkiosios motorikos raida atsilieka. Įtarti tokią situaciją galima, jei vaikui piešiant ar spalvinant sunku laikytis linijų ar kyla iššūkių norint ką nors iškirpti. Jei vaikas šiek tiek vyresnis, smulkiosios motorikos sunkumus gali rodyti labai netaisyklinga rašysena. Lėtesnė smulkiosios motorikos raida gali paveikti ir rankų bei akių koordinaciją, todėl gali būti sunku sugauti ar mesti kamuolį, pataikyti į taikinį.

J. Ponomariovienės teigimu, šie gebėjimai yra tiesiogiai susiję ir su vaiko kalbos raida. Galvos smegenų žievėje yra sritis, atsakinga už rankų pirštų, riešų ir plaštakų judesius. Ši sritis yra šalia motorinio kalbos centro, todėl smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja šio centro veiklą, prisidedant prie kalbos vystymosi.

„Smulkiosios motorikos gebėjimai yra labai svarbūs bendram vaikų vystymuisi, nes leidžia atlikti užduotis, reikalaujančias tikslių mažų raumenų grupių judesių. Rašymo, piešimo ir manipuliavimo daiktais įgūdžiai vėliau bus labai svarbūs ir akademinėje veikloje, pasiekimams, socialinei sąveikai ir kasdienei veiklai. Tad smulkioji motorika yra labai svarbus sveikos raidos aspektas ir tai yra vienas iš rodiklių, pagal kuriuos galima spręsti apie pasirengimą mokyklai“, - pastebi J.

Kaip lavinti smulkiąją motoriką?

Ekspertės įsitikinimu, pradėti stiprinti smulkiosios motorikos gebėjimus reikia nuo pat pirmųjų vaiko dienų. Tai padaryti galima masažuojant pirštelius, juos lankstant, skaičiuojat, žaidžiant visiems puikiai žinomą žaidimą „virė virė košę“ ar plojant „katutes“. Vaikui augant turėtų keistis ir žaidimai bei priemonės, kurios skatina motorikos vystymąsi.

„Svarbu prisotinti vaiko aplinką priemonėmis, kurias jis galėtų liesti, dėlioti, pavyzdžiui, trikampę kaladėlę padėti į jai skirtą formą, užmauti žiedą ant stovo ar kt. Priemonių galite pasirinkti ir išėję kartu su vaiku į lauką - kaštonai, gilės, akmenukai, lapai, smėlis.

Anot jos, norint lavinti vaikų smulkiąją motoriką, galima pasitelkti pačias paprasčiausias, buityje naudojamas priemones:

1. Pasirinkite žaislus, kurie skatina pirštų judesius, kaip, pavyzdžiui, rakteliai, kubeliai, konstruktoriai, kaladėlės. Dėliodami kaladėles vieną ant kitos vaikai lavins pirštų miklumą.
2. Suteikite galimybę vaikui piešti ir tapyti, naudojant skirtingus rašiklius, t.y. pieštukus, teptukus ar kitas priemones. Pasitelkite skirtingų spalvų rašymo priemones. Skatinkite brėžti linijas, apskritimus, kvadratus ir kitas elementarias formas.
3. Leiskite vaikams klijuoti, lankstyti popierių, karpyti įvairias formas. Lipdykite įvairius darbelius iš modelino. Svarbiausia čia - ne rezultatas, o pats procesas, kad vaikas prisiliestų prie šios medžiagos.
4. Kuo anksčiau pradėkite mokyti vaikus savarankiškai užsirišti raštelius, segti sagas, užsitraukti užtrauktukus, nes tai puikus būdas lavinti pirštų judesius. Laikas, kada vaikai išmoksta šių kasdienių veiksmų, gali skirtis, bet paprastai tai įvyksta iki 5-7 metų.
5. Lavinti smulkiąją motoriką galima ir pasitelkus paprasčiausius daiktus virtuvėje. Pavyzdžiui, leiskite vaikams pagal spalvas surūšiuoti pupeles į skirtingas lėkštes, verkite tuščiavidurius makaronus, spalvinkite ryžius, masažuokite rankytes surišdami grikius į ryšulėlį. Dėliokite giles, kaštonus ar kankorėžius pagal jų dydį.

Tiesa, J. Ponomariovienė teigia, kad svarbiausia lavinant smulkiosios motorikos įgūdžius, būti kantriems, palaikyti vaikus ir skatinti jų pastangas.

Pavyzdžiai, kaip lavinti smulkiąją motoriką namuose:

• Vaiko užduotis šaukšteliu semti vandenį ir pilti jį į vidurinį indelį. Jei vandenį nudažėte maistiniais dažais, vaiką įtrauks ir „burtų“ efektas - bus smagu stebėti, kaip keičiasi vandens spalva.
• Pupas suberkite į didesnį indą, šalia pastatykite mažesnį indelį, vaikui duokite samtelį ar didesnį šaukštą.
• Figūrėlių lipdymas iš plastilino lavina vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę, o taip pat ir smulkiąją motoriką.
• Ant storesnio popieriaus ar kartono lapo užrašykite skaičius ir nupieškite tokį pat skaičių apskritimų. Paįvairinkite užduotį ir apskritimus nupieškite skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, 6 geltoni apskritimai. Vaiko užduotis - į putplastį įsmeigti tiek adatėlių, kiek nurodo skaičius.
• Ant popieriaus lapelių nupieškite bokštelius iš skirtingų spalvų „Lego“ kubelių, užrašykite skaičių, kiek kubelių reikės panaudoti. Vaiko užduotis - garsiai skaičiuoti, įvardinti spalvas ir sudėti bokštelį pagal piešinį.
• Piešimas ir spalvinimas padeda vaikui suvokti spalvas, lavina kūrybiškumą, o taip pat miklina pirštukus.

Makaronai smulkiosios motorikos lavinimui:

• Surūšiuoti.
• Išdėlioti formą. Dėlioti tiesiog į lygią eilę ar kitą formą - ant popieriaus ar audinio nupieškite tiesią liniją, apskritimą ar keturkampį ir paprašykite vaiko jį apdėlioti makaroniukais.
• Išdėlioti seką. Jeigu vaikas jau vyresnis, tai jis gali dėlioti skaičių seką nuo 0 iki 9 ar nesudėtingus žodžius (pavyzdžiui, savo vardą).
• Suverti. Vamzdelio formos makaronai yra puikus smulkiosios motorikos lavinimo įrankis!

• Piešimas pirštais džiugina vaikučius, nes jie ne tik kuria piešinį, mato skirtingas spalvas, bet ir jaučia dažų konsistenciją - jų temperatūrą, drėgnumą, klampumą. Vaikui bus dar įdomiau, jeigu parodysite, kad dažuose galima mirkyti ne tik pirštukus, bet ir sagutes, kaladėles, seną dantų šepetėlį, vyno butelio kamštį ir pan.

Dr. Pastaba: kiekvienas kūdikis vystosi pagal savo kalendorių. Vienų vystymasis gali tiksliai atitikti knygutėje aprašomus, o kitų gali skirtis. Vaikutis dažnai atlieka nevalingus kojų ir rankų judesius, kuriems įtakos turi fiziologiniai refleksai. Jeigu kūdikiui duosite savo rankos pirštą, tai jis savo pirštukais mikliai jį pačiups. Kūdikis gulėdamas ant pilvuko ir remdamasis dilbiais tvirtai laiko pakeltą galvytę. Ankstyvieji refleksai praeina, atsiranda valingi judesiai. Kūdikis pradeda vartytis: pradeda verstis nuo nugaros ant pilvo, vėliau nuo pilvo ant nugaros. Atėjo laikas kūdikiui išbandyti gyvenamą vietą pačiam: mažylis pradeda savarankiškai judėti (ropoti) ir sėdėti. Galite paskatinti savo kūdikį judėti suteikdami galimybę pradėti kaupti patirtį.

---