Vasarą tėvams tenka nemenka užduotis - pasirūpinti visos dienos vaikų valgiaraščiu, kol patys dirba, o vaikai atostogauja.

Tokiu atveju yra dvi išeitys: arba prieš išeinant į darbą suruošti dienos patiekalus ir užkandžius, arba išmokyti vaikus pasigaminti maistą patiems.

Deja, patys sau gamindami maistą, vaikai ne visada pasirinks sveikesnę alternatyvą.

Vienas paprasčiausių patiekalų, kurį nesudėtingai pasigamins vaikai - sumuštiniai.

Sveiki sumuštiniai vaikams

„Svarbu tinkamai parinkti ingredientus: sveiką duoną, visaverčius pagardus ir daug daržovių.

Vietoj tradiciškai ant duonos tepamo sviesto, rinkitės sveikesnes alternatyvas: avokadą, humusą ar varškės sūrį.

Gardinkite sumuštinius vištiena, varške, sūriu, kumpiu, žuvimi, kiaušiniais, daržovėmis ir netgi vaisiais ar uogomis“, - vardina K.

Pasak jos, rinkdamiesi skirtingus užtepus ir pagardus ne tik paįvairinsite skonį, bet kartu sumuštinis taps maistingesnis.

Jis bus sotesnis, suteiks daugiau ilgalaikės energijos, kurios vaikams vasarą tikrai reikia.

Vaikų įtraukimas į maisto gaminimo procesą

K. Pišniukaitė-Šimkienė įsitikinusi, kad svarbu ne tik mokyti vaikus savarankiškai gamintis maistą, bet ir pratinti juos prie sveiko gyvenimo būdo, nes tai neatsiejama normalios vaiko raidos dalis.

„Įtraukite vaiką į gamybos procesą, paverskite sveiko patiekalo gamybą įdomia veikla kartu.

Vaikui bus tikrai smalsu paragauti savo gaminto patiekalo.

Taip pat galite daržoves ir kitus maistingus produktus patiekti vaikiškai ir smagiai: vietoje paprasto sumuštinio, sutepkite sumuštinį zuikutį su saliero ausytėmis ir morkos ūsais, blynus papuoškite uogų akytėmis.

Jeigu vaikai nėra pratę prie sveiko maisto ir atsisako valgyti daržoves, K. Pišniukaitė-Šimkienė pataria pasitelkti fantaziją: „Integruokite daržoves į patiekalus taip, kad jų nesimatytų.

Anot jos, mokyti vaikus sveikos mitybos principų padės ir gero pavyzdžio rodymas.

„Norint vaikus pratinti prie sveikesnių maisto alternatyvų, pirmiausia svarbu patiems tėvams sveikiau maitintis ir tokiu būdu rodyti vaikams pavyzdį.

Tą padaryti galima pradedant nuo sveikesnio kasdienių produktų pasirinkimo, pavyzdžiui, duonos.

Šiandien dažnai girdime, kad duoną valgyti nesveika, tačiau rinkoje turint tokį platų pasirinkimą, tikrai galima atrasti sveikesnės duonos alternatyvų“, - sako S.

Tiems, kurie ieško sveikesnių duonos alternatyvų, specialistė rekomenduoja atidžiai išanalizuoti produkto sudėtį: „Pakuotės gale esančioje sudėties lentelėje labai svarbu dėmesį atkreipti į ingredientų eiliškumą: sudėtinės dalys vardijamos iš eilės, nuo didžiausio žaliavos kiekio iki mažiausio.

Pavyzdžiui, jei ieškote ruginės duonos, tai būtent rugiai turėtų būti pirmoje ingredientų sąrašo vietoje.

Čia taip pat derėtų atsižvelgti į cukraus vietą.

Žinoma, kiekvienoje duonoje rasime cukraus, nes jo natūraliai yra grūduose, tačiau kai kurie produktai dar turi ir pridėtinio cukraus.

Būtent pastarojo reikėtų vengti.

Pasak S. Šoblinskienės, skaidulos yra labai naudingos organizmui: „Skaidulos yra ląsteliena, jos gerina virškinimą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Be to, pavalgius skaidulinių medžiagų ilgiau jaučiamas sotumo jausmas, todėl nesinori užkandžiauti tarp pagrindinių patiekalų.

Kuo skaidulų produkte daugiau, tuo geriau, todėl ieškant sveikos duonos, siūlau rinktis viso grūdo duoną, - pasakoja S. Šoblinskienė, - Kuo mažiau grūdai apdirbti, tuo daugiau jie turi skaidulų.

Viso grūdo duonos gaminiuose naudojami grūdai, kurių luobelės nenuvalomos, o sumalamos į bendrą masę.

Žinoma, kai leidžiate vaikui nuspręsti, ką jis nori valgyti, galite išgirsti tokius žodžius, kaip „dešrelės“ arba „nieko“.

Taip pat svarbu paaiškinti, kuo naudingesni vieni ar kiti produktai.

Pavyzdžiui, vertingiausios duonos yra tos, kuriose mažiausiai cukraus, viso grūdo arba praturtintos avižų miltais ar daržovėmis.

Pavyzdinis receptas: Sumuštinis su vištiena ir avokadu

Idealiausia šiuos sumuštinius gaminti, jei turime likusios vištienos - puikiai tiks ir virta, ir kepta, vištienos dalis nesvarbi.

Ingredientai:

• Duonos riekelės
• Avokadas - 1 vnt.
• Vištiena
• Citrinos sultys - 1 v. š.
• Druska
• Pipirai

Gaminimo eiga:

1. Avokadą sutriname šakute.
2. Į avokadą įpilame citrinos sulčių, beriame druskos, pipirų ir sutriname šakute iki vientisos masės.
3. Gauta mase tepame duonos riekeles.
4. Ant viršaus dedame vištieną.

Duona lietuvių kultūroje

Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą - ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą.

Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?

Duonos kepimas buvo prilyginamas pasaulio sutvėrimui.

Pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus tris dienas trunkantis ruginės duonos ruošimas laikytas šventu ritualu.

Etnologas profesorius Libertas Klimka pastebi, kad šiuo labai svarbiu ir garbingu darbu užsiimti galėjo tik namų šeimininkė, kepaliukai buvo puošiami kryželiu, o iškeptą duoną raikydavo tik tėvas arba vyriausias sūnus.

Duonos kepaliukas turėjo būti apvalus, kaip pasaulis, o kryželis ant jo žymėdavo keturias pasaulio šalis.

Tikėta, kad jokiais būdais nevalia ant stalo padėti apverstos duonos, kad pasaulio tvarka neapsiverstų, o melas netaptų tiesa.

Stebuklingos duonos galios per žiemos šventes

Per žiemos šventes ypatingas duonos vaidmuo atsiskleisdavo ryškiausiai - ji laikyta pagrindiniu namų simboliu, suvienijančiu šeimą, nulemiančiu sėkmingus, darnius ateinančius metus, pamaitinančiu ne tik gyvuosius, bet ir mirusiuosius.

Pradėdamas Kūčių vakarienę namų šeimininkas padalindavo visiems šeimos nariams po ruginės duonos kepaliuko riekelę, taip sustiprindamas tarpusavio ryšį, pabrėždamas dalijimosi, darnos svarbą, atleisdamas šeimos nariams visų metų nuodėmes.

Išsidalinę duoną, namiškiai pabarstydavo ją druska, suvalgydavo ir tik paskui ragaudavo kitų Kūčių patiekalų.

Kūčių vakarą prasidėdavo ilgiausios metų nakties pramogos - būrimai, ateities spėjimai ir ateinančius metus pranašaujančios apeigos.

Ir čia ruginė duona turėjo didelę reikšmę.

Buvo tikima, kad metai bus skalsūs, jei namų šeimininkas prieš Kūčių vakarienę, nešinas duonos kepalu, apeis aplink namus, pasibels į duris ir prisistatys „Dievuliu su duonele rankoj“.

Tikėta, kad Kūčių vakarienėje dalyvauja ne tik gyvieji, bet ir šeimos mirusieji nariai, tad ir duona buvo ne vien gyvųjų maistas.

Nakčiai ant stalo kelias riekeles palikdavo artimųjų vėlėms.

Mirusiesiems pamaitinti gamindavo ir vėlių duonelę - kūčiukus.

Buvo manoma, kad vėlės neturi kūno, tad jų duonelė būdavo labai maža, bet kūčiukų šeimininkės prikepdavo daug, tikėdamos, kad ir giminės vėlių daug būta.

Duonos reikšmės kaita bėgant laikui

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui duona įgavo vilties ir išgyvenimo reikšmę.

Libertas Klimka pasakoja, kad atėjus neramiems laikams duonos vaidmuo pasikeitė: „Karo metais, pokariu duona turėjo gyvybės kainą.

Kuriantis kolūkiams už darbadienį mokėdavo ar ne 70 g grūdų, o lageriuose visas maisto davinys - keli šimtai gramų duonos.“

Bet ir tada lietuviai neprarado dvasingumo.

Tremtyje stokodami maisto, paslapčia susiburdavo ir tyliai švęsdavo uždraustas Kūčias, o visos Kūčių vaišės tebuvo nuo pietų sutaupytos, peržegnotos kelios duonos riekelės.

Sovietmečiu žemė buvo nusavinta, todėl ir santykis su duona pasikeitė.

Profesorius L. Klimka sako, kad kepama nebe namie, duona prarado šventumą ir papročiai jos nebesaugojo.

Net duonos rūšių pavadinimai buvo svetimi - Maskvos, Borodino.

Tačiau ir tada atokesniuose Lietuvos kampeliuose moterys kruopščiai saugojo tikruosius duonos receptus, slapta tęsė tautos tradicijas ir stengėsi perduoti savo vaikams šimtmečių pagarbą ir meilę gimtajai duonai.

Išradingi duonos receptai

Žvelgiant į duonos receptus, „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė pastebi, kad lietuvių šeimininkės būdavo labai išradingos ir ypatingomis progomis stengdavosi iškepti gardesnę, saldesnę duoną.

„Kiek teko skaityti istorinius šaltinius, buvo naudojamos žaliavos, kurių rasdavo savo daržuose, soduose.

Nors pasirinkimas buvo labai ribotas, pasidžiovindavo šeimininkės ir slyvų, ir obuolių.

Prabangesni pagardai būdavo bruknės ar spanguolės“, - pasakoja S. Šobinskienė.

Neturint džiovintų vaisių, duoną saldindavo medumi arba jau nuo XX a. vandeniu plikindami ruginius miltus.

Tradiciniai duonos receptai atgimsta naujais skoniais

Ir šiandien šventiniam stalui dalis lietuvių renkasi ruginę duoną.

„Ta tikroji mūsų skalsi, saldi duona su raugu, plikiniu liko mūsų racione, tik pasipildė naujomis madomis - grūdais, sėklomis.

Žiemos švenčių laikotarpiu žmonėms norisi ruginės duonos, nes prie tradicinių Kūčių, Kalėdų patiekalų - silkės, žuvies, mėsos, kepsnių ji labai tinka“, - teigia S. Šoblinskienė.

Pasak produktų kūrimo vadovės, tradicinės duonos gerbėjai iki šiandien gali rasti duonos gaminių, išsaugojusių autentišką sudėtį ir receptus, nepakitusius jau daugiau kaip 60 metų.

Mėgstantys naujoves taip pat nepamiršta duonos tiek kasdieninėje mityboje, tiek ypatingomis progomis.

Išgyvenusi įvairiausius laikotarpius, duona išlieka lietuvių mėgstamu ir vertinamu produktu - tradiciniai receptai atgimsta naujais skoniais, o netikėti duonos ir Kūčių ar kalėdinių patiekalų deriniai paįvairina šventinių vaišių stalą.

Ir galbūt, kartu su tauta gyvuojanti duona toliau dirba savo šventą darbą - tyliai vienija prie švenčių stalo susėdusius šeimos narius, sukurdama taiką kiekvieno širdyje, darną šeimoje ir skalsą namuose visus ateinančius metus.

Naminės duonos kepimas

Kaipmat namuose kepama duona išstūmė tą pirktinę iš parduotuvės - skanesnė.

Ir galima eksperimentuoti kiek nori: jei turi daugiau ruginių miltų, šių daugiau ir deda, neturi linų sėmenų ar saulėgrąžų, kepa be jų.

Kepa duoną su avižiniais dribsniais ir be jų - tada jos struktūra prastesnė.

Iš kolegės duonos raugo prieš porą metų gavusi moteris kone kiekvieną kartą nuo kepamos duonos po kelis šaukštus tešlos palieka ir duoda raugo kitoms bičiulėms.

Per metus bent porą dešimčių moterų juo apdalijo.

Didėjant naminės duonos mėgėjų ratui, Jūratė sumanė įsirengti kepyklėlę, prekiauja duona keliuose miestuose.

Visi darbai atliekami pagal senovišką technologiją - tešla užplikoma, rankomis užmaišoma, užminkoma, paskui - dar kartą minkoma.

Duona mediniuose induose rūgsta apie 20 valandų, į 200 laipsnių temperatūrą pašauti kepalai kepa 2 valandas.

Iškeptą ir iš krosnies ištrauktą duoną reikia nuprausti - taip Jūratę mokė tetulė.

Suvilgius karštą plutą vandeniu, ji įgauna blizgesį.

Naudoja tik natūralius produktus: ekologiškus ruginius miltus, druską, kmynus, cukrų ir, žinoma, natūralų raugą.

Žino, kad duona tradiciškai kepta be cukraus, bet kad dabar tautiečių skonis prie jo įpratęs, tad nusižengia šiai tradicijai.

Tai keli pavyzdžiai, kaip moterys pradeda namuose kepti duoną, ką joms ir šeimoms duoda šis sumanymas.

Madingos tapo net pamokos kepti duoną.

Visi moko tai daryti - muziejai, regioniniai parkai, įvairios organizacijos organizuoja įvairias edukacines programas, kuriose dažnai mokama kepti duoną.

Duonos kelias nuo grūdo iki stalo

Prieš šventę su vaikais per įvairias pamokas daug kalbėjome apie duonos auginimo, kepimo papročius, apie kelią nuo grūdelio, želmenėlio iki duonos kepalo.

Vaikai rinko medžiagą apie duonos auginimą, kalendorines apeigas.

Per lietuvių kalbos pamokas prisiminėme mįsles, patarles, priežodžius apie duonelę.

Matematikos pamokose sprendėme uždavinius, susijusius su grūdais, skaičiavome, kiek kepykla per metus iškepa duonos, kiek kiekviena šeima jai išleidžia pinigų.

Taip pat kūrėme eilėraščius, rašėme rašinius, sprendėme kryžiažodžius.

Per dailės pamokas piešėme ilgą duonos kelią nuo želmenėlio iki patekimo ant mūsų stalo, o muzikos ir choreografijos pamokose mokėmės dainų ir šokių - ratelių apie duoną.

Į pamokas pakvietėme ir tėvelius, kurie papasakojo apie duonos kelią, o paskui kartu su vaikais duonkepėje kepė duonelę.

Lankėmės Prienų kraštotyros muziejuje, kur vaikai kartu su šeimininkėmis kepė savo duonelę.

Duona šiandien

Kokį maisto produktą žmonės vartoja kiekvieną dieną?

Ko negali pritrūkti ant mūsų stalo?

Ko prašom vienoje pagrindinių maldų?

Žinoma, kasdieninės duonos.

Galbūt mūsų laikais duona nesureikšminama taip kaip, tarkim, karo, bado, nepritekliaus laikotarpiu.

Šiandien, ko gero, įmanoma būtų šį produktą visiškai išbraukti iš valgiaraščio, juolab kad vis dažniau girdime apie alergiškumą glitimui (gliutenui), esančiam javų grūduose.

Kaip bebūtų, duona toliau yra mūsų maisto pagrindinis komponentas.

O ar vartojame ją sąmoningai?

Yra žmonių, kurie visiškai nevalgo duonos neva dėl to, kad jos vartojimas didina svorį.

Taigi, nors ir suprantama, kad net maldoje prašome kasdienės duonos, tačiau juk ne karas ir ne badas, kad ją taip sureikšmintume.

Yra žmonių, kurie duonos apskritai nevalgo, nes esą alergiški gliutenui ir nuo jos tunką.

Ir nors mitybos specialistai duonos atsisakymą vadina mitybos ir sveikatos neraštingumu, kviečia mąstyti apie saiką valgant, o ne atmetimą, duonos nevalgymas jau tampa mada ir geru tonu.

---