Daugelis tėvelių susiduria su situacija, kai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Dažniausiai vaikai vemia dėl įvairių virusų ar infekcijų, kurios, patekusios į organizmą, sukelia skrandžio ar žarnyno uždegimą. Taigi vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Tačiau, jeigu vaikas nenustoja vemti, tai gali būti pavojingos ligos simptomas.

Vėmimo priežastys

Vaiko vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės.

• Infekcinės priežastys: dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai.
• Neinfekcinės priežastys: perkaitimas, permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Tokia liga kaip angina taip pat gali prasidėti vėmimu. Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas.

Be to, vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti − tai nėra liga, iš to yra išaugama. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos.

Paauglystėje vaikai gali sirgti nervine anoreksija ar bulimija. Vaikams kartais būna ciklinis vėmimas. Tai tam tikras sindromas, kai 3-7 metų vaikui kartojasi vėmimo periodai, trunkantys nuo kelių valandų iki poros parų. Tarp tų periodų vaikas jaučiasi gerai, nėra jokių ligų simptomų. Šio sindromo priežastys iki šiol dar nėra išaiškintos.

Ką daryti, kai vaikas vemia?

Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias.

Svarbiausia - gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais. Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 val. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus.

Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.

Kaip girdyti vaiką, kai jis vemia?

• Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo.
• Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.

Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.

Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą). 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml). Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Ką valgyti, kai vaikas vemia?

Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.

Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.

Dehidratacija

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Dehidratacijos požymiai:

• neįprastas mieguistumas;
• burnos džiūvimas ir odos sausumas;
• didelis troškulys;
• įdubusios akys ar verkimas be ašarų;
• vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai;
• oda pilkšvo atspalvio.

Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja pasireiškęs bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val. arba vaikas nesišlapina 6-8 val., troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Gali būti, kad toks vėmimas − nervinės kilmės. Patiems rinkti vaistus vaikui nėra gerai, geriau neduoti maisto, girdyti jį vandeniu ir stebėti.

Į gydytoją būtina kreiptis, kai yra per didelio skysčių netekimo požymių: sausa burna, verkiant mažai ašarų, rečiau šlapinasi (iki 6mėn. mažiau nei 5 kartus per dieną, vyresni nei 6mėn. mažiau nei 3 kartus per dieną).

Vertėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei:

• vėmaluose ar išmatose pastebimi kraujo pėdsakai;
• intensyvus vėmimas nepraeina ilgiau nei 1 dieną, o viduriavimas nepraeina kelias dienas;
• kūdikis ilgiau nei kelias valandas, o vaikas ilgiau nei 8 val. nesišlapina.

Žarnyno infekcijos

Tiek noro, tiek rotavirusine infekcijomis užsikrėsti galima visus metus, tačiau sergamumo pikas būdingas šaltajam metų sezonui. Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai dedasi į burną. Šiais sukėlėjais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neplautomis rankomis. Rotavirusinė infekcija gali pasireikšti dažnesniu viduriavimu, o užsikrėtus norovirusu vyraujantis simptomas paprastai yra vėmimas. Trečdaliui vaikų, sergančių rotavirusine infekcija, kartu pasireiškia ir peršalimui būdingi simptomai, tokie kaip sloga, kosulys ar gerklės skausmas.

Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.

Rotavirusas

Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn. kūdikiai.

Vaistai

Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.

Gerosios žarnyno bakterijos. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.

Lentelė: orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį

Vaiko svoris (kg)	Skysčių poreikis (ml)
Iki 10	100 ml/kg
10-20	1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg
Virš 20	1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg

---