Kuo anksčiau vaikas pradeda pats valgyti, tuo geriau. Dauguma vaikų tiesiog griebia šaukštą motinai iš rankų, kai pajunta poreikį savarankiškai valgyti. Motina gali pagalvoti, kad vaikas kaprizijasi, bet geriau yra atiduoti šaukštą vaikui, o pačiai pasiimti kitą.

Vaikas savarankiškai valgyti pradeda mokytis nuo 6 mėnesių, laikydamas rankoje sausainį, duonos riekę arba dar ką nors, paskui nuo 9 mėnesių, kai duodate šakute sumaigytą valgį, o jis ima rankomis mažus gabaliukus ir dedasi į burną. Apie šeštą gyvenimo mėnesį kūdikis jau turėtų gauti tiršto maisto ir mokytis jį valgyti.

Kada vaikas pradeda savarankiškai valgyti šaukštu, daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų. Visa priklauso nuo to, kada leidžiate jam išbandyti savo jėgas. Daktarė Devis savo eksperimentais nustatė, kad kai kurie vaikai gana gerai valgo šaukštu, neturėdami nė metų. Tačiau labai rūpestingos motinos vaikas nevalgys šaukštu net sulaukęs 2 metų.

Vaikas, kuriam neleidžiama valgyti rankomis, tikriausiai vėliau už kitus vaikus išmoks valgyti šaukštu. Tad norėdami, kad kūdikis išmoktų laiku valgyti pats, jau nuo pusės metų, duokite į rankas specialiai kūdikiams skirtą šaukštelį, kad prie jo pratintųsi. Apie 9-10 gyvenimo mėnesį mažylis jau gali bandyti pats į burną įsidėti košės ir burna atlikti kramtymo judesius.

Net ir labai stengdamasis valgyti šaukštu, jis išsitepa pats ir ištepa viską aplinkui. Tiek to. Jeigu gaila kilimo, po vaiko kėde patieskite didelę klijuotę.

Kūdikis greit suvokia, kad nulaikyti rankose šaukštą dar ne viskas, norint išmokti pačiam valgyti. Jis kelias savaites mokysis pasemti valgį ir dar kelias savaites prinešti prie burnos neapverstą šaukštą. Greitai pavargsta nuo šių tuščių pastangų ir pradeda žaisti su valgiu. Atimkite valgį ir palikite tik kelis mėsos gabaliukus, kad vaikas turėtų su kuo eksperimentuoti.

Kitaip tariant, kai jis išmoksta bent kruopelę maisto prinešti prie burnos, prieš kiekvieną valgį leiskite jam keletą minučių savarankiškai veikti. Kuo laisviau vaikas valdo šaukštą, tuo ilgiau jį palikite vieną prie valgio. Būdamas labai alkanas, jis iš visų jėgų stengsis numalšinti alkį.

Kai vaikas išmoksta suvalgyti savo mėgstamą patiekalą per 10 minučių, apskritai nustokite jį maitinusi. Jeigu jis moka valgyti vienokį maistą, vadinasi, gali susidoroti ir su kitokiu. Tai jau rizikinga. Jeigu jūs, kaip ir anksčiau, valgydinsite jį maistu, kuriam jis abejingas, jis vis aiškiau pajus skirtumą tarp savo mėgstamų valgių ir tų, kuriuos norite jam sumaitinti. Pagaliau jis visiškai atšals nuo „jūsų" valgių.

Taigi nuo 12 iki 15 mėnesių vaikai patys nori išmokti savarankiškai valgyti. Tikriausiai motina praleido puikią progą išmokyti vaiką patį valgyti. Bet, sakykime, vaikas neturėjo galimybės iki tol išmokti, o paskui, po 2 metų, jam sakoma: „Tu jau didelis ir pats turi valgyti". Vaikas nenori nereikalingo vargo, nes jau priprato maitinamas; jam neįdomu mokytis valdyti šaukštą.

Ir nesijaudinkite, kai vaikui kas nors nesiseka. Mieli tėvai, nesupraskite visko paraidžiui. Kiekvienam savas laikas - vieni vaikai išmoksta patys valgyti anksčiau, kiti - vėliau. Neverskite jo valgyti savarankiškai, jeigu jis dar tam nepribrendo arba visai nesidomi šaukštu. Tik pasidarysite daugiau bėdos.

Tačiau labai svarbu patiems palaipsniui nustoti jį maitinus, kai tik jis vis geriau ir geriau pradeda valdyti šaukštą. Dauguma vaikų jau nori valgyti šaukštu, sulaukę maždaug metų. Ir jeigu jiems niekas netrukdo, tai daugelis jų gali visiškai savarankiškai valgyti šaukštu, būdami apie pusantrų metų.

Kai kūdikis mokosi burnoje atlikti įvairius liežuvio judesius, kad atrastų būdą susidoroti su į ją patekusia koše, dirba ir lavėja visi raumenys, kurie ateityje bus reikalingi kalbėjimui. Jeigu kūdikis ir toliau iš buteliuko arba mamos krūties gers pieną, o negaus pirmosios košės, praleisime progą jį laiku pradėti mokytis kramtyti ir, tikėtina, šiek tiek gali vėluoti jo kalbos raida.

Gerdamas iš puodelio kūdikis ruošia burną kramtyti maistą. Tad labai svarbu apie šeštą gyvenimo mėnesį leisti kūdikiui mokytis gerti iš puodelio. Kai kūdikis geria iš puodelio ir buteliuko, taip pat dirba skirtingi burnos raumenys. Kūdikį galite kol kas maitinti iš buteliuko, tačiau po truputį leiskite jam bandyti puodelį ir pamankštinti burnos raumenis.

Dažniausiai tėvai per vėlai leidžia kūdikiui savarankiškai valgyti, nes šis susitepa ir visur pridrabsto maisto. Tačiau kūdikiui yra neįkainojama patirtis suprasti, kaip košė atkeliauja iki burnos, o vėliau yra sukramtoma ir nuryjama. Tie kūdikiai, kuriuos tėvai ilgai pražiodę maitina, praranda motyvaciją valgyti patys, nesistengia kramtyti maisto, nes įpranta jį tik ryti.

Kai kūdikiui išdygsta pirmieji krūminiai dantukai (dažniausiai 12-18 gyvenimo mėnesį), jau galima duoti paragauti maisto su gabaliukais. Jeigu matote, kad vaikui nepavyksta kramtyti maisto, parodykite, kaip tai daryti. Paprašykite, kad išsižiotų ir ant krūminio dantuko uždėkite mažą maisto gabalėlį. Tada švelniai suspauskite vaikučio burnytę, kad šis suprastų, jog maisto gabaliukas susitrina. Kai išmoksta sukramtyti minkštą maisto gabaliuką, pavyzdžiui, nedidelį bulvės ar morkos gabaliuką, galima duoti bandyti sukramtyti ir gabaliuką virtos maltos mėsytės.

Maždaug nuo 6 - 8 mėn. kūdikiai ima aktyviai atkartoti suaugusiųjų elgesį ir efektyviai mokosi stebėdami aplinką. Kūdikiui matant valgykite lėtai ir išraiškingai. Leiskite kūdikiui stebėti suaugusiuosius. Pakabinkite šaukštu maisto, jį po truputį veskite link savo burnos, plačiai išsižiokite, labai aiškiai kramtykite ir rykite. Duokite kūdikiui šaukštelį. Išbandykite skirtingus šaukštelius ir atraskite jūsų kūdikiui patogiausią dydį bei formą. Pakabinkite šaukšteliu maisto. Primaitinimo pradžioje pakabinkite šaukšteliu maisto ir paduokite vaikui pilną šaukštą. Jei vaikas valgo greitai, yra nekantrus galite iškart naudoti 2-3 šaukštelius, t.y. Duokite lipnesnio, tirštesnio maisto. Pozityviai nusiteikite. Jei mažylis supykęs numetė šaukštą ar išsiterliojo - jokiu būdu nedrausminkite jo ir nebarkite - tik taip leisite jam tobulėti.

Aišku, duoti mažyliui pačiam kabinti košę dar ankstoka, todėl tai daro mama arba tėtis. Nenustebkite, kad kūdikiai iš pradžių į šaukštą košės žiūrės kaip į neatpažintą skraidantį objektą - jie dar nemoka tvarkingai pasiimti lūpomis maisto nuo šaukšto. Kantrybės! Laikui bėgant (nepraeis ir mėnuo) jie pripras ir išsižios vos pamatę artėjantį šaukštuką. Klysta tėvai, kai norėdami kuo greičiau sumaitinti košę, kyšteli kūdikiui šaukštą ir nubraukia juo per vaiko dantukus ar viršutinę lūpytę.

Sulaukus aštuonių mėnesių pats metas pasimokyti savarankiškai gerti iš puoduko. Tam labiausiai tinka lengvi nedūžtantys puodeliai su dviem rankenėlėm, į kurias mažieji gali įsitverti abiem rankom. Gydytojai nerekomenduoja puodelių su snapeliais, iš kurių neišsipila skystis. Kodėl? Ogi gerdami iš tokio puoduko vaikai čiulpia snapelį (panašiai kaip buteliukas su žinduku) ir nesimoko gerti.

Kai jūsiškiui stukteli dešimt mėnesių, pats laikas duoti šaukštelį į rankas ir pasakyti: „Tu jau pakankamai didelis. Tikriausiai nori valgyti pats? Pabandyk“. Sunkiausia vaikams pakabinti maistą iš lėkštės, o ir kelias nuo stalo į burną kartais gerokai prailgsta, todėl pagelbėkite mažiesiems. Nenustebkite, jei smalsutis įkiš pirštą į košę - vaikas tyrinėja pasaulį, todėl nori pačiupinėti, ką gi čia jam mama išvirė. Jeigu laikysitės šių patarimų, neskubinsite vaiko, dvimetis gana šauniai valgys ir gers savarankiškai.

Jei savarankiškai valgantis pypliukas pradeda žaisti su maistu, perspėkite, kad atimsite košę. Jei neklauso - pakartokite įspėjimą. Jei toliau mažylis žaidžia, paimkite košę. Siūlome atlikti mažą eksperimentą: atsigulkite ant sofos ir pabandykite gulėdami išgerti puodelį kavos. Na, kaip? Nelabai, ar ne? Todėl turbūt nereikia įrodinėti, kad ir kūdikiai valgydami turi patogiai jaustis. Nuo 4-5 mėnesių galima maitinti kėdutėje, kurių nugarėlė pakelta apie 45 laipsnius. Kai vaikeliui sueina devyni mėnesiai, jis gali valgyti kėdutėje su 90 laipsnių nugarėle. Vaikas turi jaustis saugiai - būtina atrama kojytėm, valgantysis turi patogiai remtis nugara.

Parduotuvėse galima rasti vaikiškų šakučių ir šaukštelių su išlenktais koteliais, esą jie pritaikyti mažylių rankytėms. Jie nebūtini, drąsiai galima vaikus iš karto pratinti prie normalaus „sudėjimo“ šaukštų. Svarbiausia, kad įrankiai būtų iš kokybiškų medžiagų, lengvi. Mažyliams patinka vaikiškos lėkštutės su smagiais paveikslėliais, bet jei sūnus pamėgdžiodamas mamą ar tėtį, nori pietauti iš porcelianinio servizo - neignoruokite vaiko noro.

Gydytoja pataria pirmą kartą parodyti vaikui, ką gi reikia su tuo šaukštu daryti: „Paimkite mažylį už rankytės, laikančios šaukštą, ir pamokykite, kad reikia kabinti košę dubenėlyje ir „nešti“ prie burnos. Mamos užduotis yra išugdyti vaikui refleksą: maistas - mostas - burna. Mamai reikia apsišarvuoti kantrybe.“

Raidos pediatrė B.Segal sako, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar šaukštas laikomas taisyklingai, svarbiausia, kad kūdikis jį paimtų taip, kaip jam patogu, ir mokytųsi įsidėti maisto iš lėkštės į burną. Taisyklingai laikyti šaukštą išmokysite vėliau. „Atkreipkite dėmesį, kuria rankyte vaikas ima maistą, kurią tiesia siekdamas žaislo ar kuria stipriau remiasi sėdėdamas. Vadinasi, toji ranka bus dominuojanti ir mokydami valgyti į ją duokite šaukštą. Dabar populiari nuomonė, kad kairiarankio vaiko jokiu būdu nereikia daryti dešiniarankiu. Taigi, jeigu viską daro kaire rankyte, vadinasi, kairiarankis ir valgys kaire.“

Raidos pediatrė B. Segal sako, kad pradėjusiai vaiką mokyti savarankiškai valgyti mamai kyla du didžiausi klausimai - laiko ir švaros: „Pirmiausia tai skubanti mama, kuriai kažkodėl reikia pamaitinti vaiką kuo greičiau, o šis pats pavalgyti greitai tiesiog negali. Kitos mamos yra perdėtos švaruolės. Natūralu, kad besimokydamas valgyti vaikas apsidrabsto pats, išpurvina grindis, staliuką, ir tai joms nepriimtina. Tokios mamos nusprendžia, kad geriau jau jos pačios pamaitins vaiką, bus ir švariau, ir greičiau. Ir maitina... Trimetis išeina į darželį nemokėdamas valgyti. Pats darželis vaikui yra trauma, o dar iš jo reikalaujama to, ko turėjo būti išmokytas namuose, bet dėl perdėtos mamos globos neišmoko.“

Maždaug nuo aštuonių mėnesių, kai tvirtai sėdi ir ragauja kietesnio maisto, galima maistą supjaustyti mažais gabaliukais ir leisti vaikučiui jį imti pirštukais bei valgyti. „Imdamas maistą pirštukais kūdikis lavina smulkiąją motoriką, kuri labai svarbi jo kalbos raidai. Be to, paėmęs gabaliuką ir įsidėjęs į burną vaikas mokosi kramtyti. Tai irgi labai svarbu, nes neretai mamos per ilgai trina vaikams maistą, tenka matyti dvimetukų- trimetukų, kurie valgo tik skystą maistą ir nemoka kramtyti. Jie sveiki vaikai, tiesiog neįpratinti valgyti patys. Žinoma, kūdikiui negalima duoti maisto, kuriuo gali užspringti, pavyzdžiui, duonos, bet minkštų banano gabaliukų... Kodėl gi ne? Taip geriau, negu trinti bananų tyrelę ir sumaitinti vaikui“, - sako raidos pediatrė B.Segal.

Gydytoja B. Segal yra įsitikinusi, kad pirmiausia turi atitikti jų dydis: „Mažiausiam vaikui tinkamiausias arbatinis šaukštelis, metinukui - desertinio dydžio šaukštas, na, o pusantrų metų sulaukęs jau yra pajėgus išlaikyti įprasto dydžio šaukštą.“ Gydytoja mamoms rekomenduoja naudoti įprastus stalo įrankius, jie lengvai ir patogiai plaunami. Tuo tarpu plastikiniai reikalauja didesnės priežiūros - jie nuo karščio keičia spalvą, juos reikia dažniau keisti.

„Mokausi gerti Gerdos mama puodelį su „snapeliu“ sūnui nupirko pusmečio proga. Buvo vasara, tad tikėjosi, kad pavyks išmokyti gerti vandenuką. Bet berniukas nelabai suprato, ko iš jo nori mama - puolė kandžioti „snapelį“ ir nemokėjo gerti. Tada mama perpylė vandenį į paprastą puodelį, bet po akimirkos abu buvo šlapi. „Vaikas, kuris ėmė čiulptuką, greičiausiai norės gerti iš buteliuko su žinduku. Jeigu čiulptuko nepripažino, bus lengviau mokyti gerti iš puodelio su „snapeliu“. Manau, kad 8-10 mėn. kūdikiui tinka toks puodelis, o nuo metų amžiaus vaiką galima mokyti gerti iš paprasto puodelio. Mūsų mažieji paprastai labai nori viso to mokytis, mamos užduotis - to noro neužgožti ir paskatinti vaiką“, - sako gydytoja B. Segal.

„Kai leidžiu valgyti pačiam, suvalgo penkis šaukštus, ir baigta. Tuo tarpu pati sumaitinu visą lėkštę ir tada man ramu“, - neretai teisinasi mama, paklausta, kodėl neleidžia vaikui valgyti pačiam. Gydytoja B. Segal sako, kad tie penki šaukštai yra kaip tik tai, kiek vaikas norėjo. „Neretai mama pervalgydina mažąjį pipirą. Atėjus kito maitinimo laikui, vaikas nebenorės valgyti, sutrinka jo sotumo ir alkio jausmas.

Nuolat kalbame apie vaikų akceleraciją - naujagimiai gimsta didesni, kūdikiai anksčiau pradeda vaikščioti, bet apie savarankiško valgymo įgūdžius to nepasakysi: „Pastebiu, kad daugėja nesavarankiškų vaikų. Jie sveiki, motorinė raida gera, bet mamos, atitolindamos tai, ką vaikas turėtų išmokti šiandien, padaro jam meškos paslaugą.“ Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau žinoti bendras valgymo įgūdžių formavimosi gaires - naudinga.

Valgymo įgūdžių formavimosi gairės:

Amžius	Valgymo įgūdžiai
Kūdikis gerai valgo trintas tyres, domisi maistu, bando jį tyrinėti pirščiukais.	Griebia mažus gabalėlius, atsiranda noras pats dalyvauti valgymo procese.
Mokosi gerti iš puodelio.	Gali sukramtyti minkštą maistą (virtas daržoves, makaronus, bananą).
Vaikas ima domėtis šaukštu ir bando juo naudotis.	Valgo pirščiukais, kai kurį maistą jau gali pakankamai tiksliai įsidėti į burną.
Valgo savarankiškai su šaukštu, nors dar dažnai išsitepa.	Gali naudoti šakutę.
Tobulinami smulkiosios motorikos įgūdžiai - stalo įrankių laikymas, savarankiškas valgymas.	Dauguma vaikų jau puikiai valgo patys.

---