Ką daryti, jei vaikas nevalgus: vertingi patarimai, kuriuos nesunku pritaikyti
Straipsnyje aptariami svarbūs ir, atrodytų, paprasti su vaikų maitinimu ir valgymu susiję dalykai. Būtent nuo šių paprastų dalykų ir prasideda labai svarbūs emocinės sveikatos, bendravimo, elgesio, nuostatų pokyčiai, darantys įtaką vaiko ir šeimos gyvenimui. Dažnai tenka matyti, kad kasdienis šeimos gyvenimas smarkiai nutolęs nuo natūralaus buvimo ir elgsenos – tai arba iškreipta, arba prarasta, ar pamiršta.
Tipiška situacija turbūt būtų tokia:
Vaikas „nevalgo”, o mama ar kitas jį prižiūrintis asmuo rodo filmukus, knygutes ar kitais jį dominančiais dirgikliais visaip stengiasi atitraukti vaiko dėmesį nuo valgymo tam, kad galėtų jam sumaitinti, jų manymu, reikiamą maisto „normą”. Arba tėvai bėgioja, vaikšto po kambarius vaikui iš paskos su šaukštu ir siūlo po kąsnį, kalbina, aktyviai maitina, „kol vaikas pagaliau pavalgo”. Tokia patirtis tampa įprasta šeimos gyvenimo dalimi, ir jei apie tai nepaklausi, tėvai patys problemų ar sunkumų linkę ne(be)matyti ir neįvardinti. O gal tai tikrai ne problema? Drįsčiau sakyti, kad problema ir net didelė, kurią kartais būtų galima apibūdinti kaip fizinę ir emocinę prievartą vaiko atžvilgiu. Norint jam gero, bet sunkių pasekmių kaina. Ilgą laiką prievarta maitinti vaikai vėliau gali turėti valgymo sunkumų ar net sutrikimų paauglystėje ar suaugusiųjų amžiuje.
Pereiti nuo vaiko maitinimo prie savarankiško jo valgymo – laiku ir nuosekliai
Jei vaikas jau sugeba laikyti rankoje šaukštą, turėtų mokytis valgyti pats. Reikėtų leisti vaikui maistą liesti, tyrinėti pirštais ir valgyti rankomis, palengva mokantis naudotis šaukštu, šakute, peiliu. Iš pradžių jam dar padeda tėvai ar vaiką prižiūrintys asmenys. Pamažėle mažylis tampa vis savarankiškesnis ir jam suaugusiųjų pagalbos nebereikia. Valgymas tiek vaikui, tiek tėvams turėtų būti smagus ir malonus užsiėmimas, teikiantis džiaugsmą, sotumą, o užstalė nebūtų jėgos rodymo ir tarpusavio kovų vieta.
Kodėl nereikėtų vaiko aktyviai, kaip tėvams atrodo tinkama, maitinti vaiko?
Kodėl tėvai neleidžia vaikui valgyti pačiam?
Vaikai kovoja atsisakydami valgyti ir taip baudžia tėvus, tėvai – vaikus – ima suktis ydingas ratas. Dar kiti tėvai jaučiasi bejėgiai suvaldyti, sureguliuoti pagrindinius vaiko poreikius užtikrinančias sritis – valgymą, miegą, žaidimų pobūdį bei trukmę ir pan. Kai kurie nemoka, nesugeba pajusti ir suprasti vaiko raidos poreikių, tuomet susigalvoja teisingiausią, jų manymu, schemą ir jos laikosi. Dar kitiems tėvams nepatinka, kad vaikas valgydamas išsitepa drabužius, išterlioja stalą, staltiesę… Tai stebintiems tėvams prireikia daug kantrybės ir pan.
Maisto gamybos ypatumai darželyje
Maisto paruošimo būdai
Maisto gamybos ypatumai darželyje yra labai svarbūs, kadangi vaikams reikia geros ir subalansuotos mitybos. Darželyje maistas yra ruošiamas pagal specialias taisykles, kad būtų užtikrinta jo kokybė ir saugumas. Maisto produktai yra ruošiami atsižvelgiant į vaikų amžių, jų skonį ir mitybos reikalavimus.
Darželio darbuotojai turi būti atidūs paruošdami maistą ir laikydamiesi higienos taisyklių. Maisto produktai turi būti gerai nuplauti ir apdoroti, kad būtų išvengta bakterijų ir kitų kenksmingų medžiagų. Taip pat, darželio darbuotojai turi laikytis temperatūros režimo, kad maistas nebūtų sugadintas.
Produktų kokybė ir sveikumas
Darželyje maisto produktai turi būti aukštos kokybės ir sveiki. Maistas turi būti ruošiamas iš šviežių ir kokybiškų produktų, kad vaikai gautų reikiamų maistinių medžiagų. Darželyje yra stebima, kad maistas būtų subalansuotas ir turėtų reikiamas maistines medžiagas.
Darželio darbuotojai turi rinktis produktus, kurie yra sveiki ir nepavojingi vaikams. Jie turi atsižvelgti į vaikų alergijas ir maisto netoleravimus ir pasirinkti produktus, kurie yra saugūs. Taip pat, darželio darbuotojai turi rinktis produktus, kurie yra skanūs ir patinka vaikams, kad jie norėtų valgyti.
Darželyje vaikams yra siūlomos įvairios košės, kurios yra subalansuotos ir turtingos maistinėmis medžiagomis. Košės yra ruošiamos iš kokybiškų produktų ir yra skanios bei sveikos. Darželio darbuotojai stebi, kad vaikai valgytų košes ir gautų reikiamų maistinių medžiagų.
Vaiko mitybos svarba darželyje
Vaikystė yra svarbus laikotarpis, kai vaiko mityba vaidina svarbų vaidmenį jo sveikatai ir vystymuisi. Vaikai, kurie gauna tinkamą mitybą, turi daugiau energijos, geresnį nuotaiką ir yra linkę mažiau sergti. Todėl, vaiko mityba darželyje yra labai svarbi.
Darželyje vaikai turėtų gauti maisto, kuris yra subalansuotas ir atitinka jų mitybos reikalavimus. Vaikams svarbu gauti pakankamai baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų, kad jie galėtų augti ir vystytis sveikai. Taip pat svarbu, kad vaikai maitintųsi įvairiomis maisto grupėmis, kad jie galėtų gauti visus reikiamus maistinius elementus.
Vaikai dažnai būna reiklūs dėl maisto, todėl svarbu, kad darželyje būtų siūlomi skirtingi patiekalai, kad vaikai galėtų rinktis, ką valgyti. Taip pat svarbu, kad darželyje būtų laikomasi higienos taisyklių ir maistas būtų paruoštas tinkamai.
Tėvai taip pat gali padėti užtikrinti, kad jų vaikai gauna tinkamą mitybą darželyje. Jie gali pasikalbėti su darželio personalu ir sužinoti, kokie maisto produktai yra siūlomi vaikams ir kaip jie yra paruošiami. Taip pat svarbu, kad tėvai maitintų savo vaikus sveikai namuose, kad vaikai būtų linkę valgyti sveiką maistą ir darželyje.
Visiems vaikams reikia tinkamos mitybos, kad jie galėtų augti ir vystytis sveikai. Todėl, darželyje svarbu užtikrinti, kad vaikai gauna tinkamą mitybą, kuri atitinka jų mitybos reikalavimus ir yra paruošta tinkamai.
Namai – lyg po karo…
Mažyliai labai mėgsta valgyti savarankiškai. Skatinkite šį jo malonumą. Net jei po to jūsų namai panėšės į nusiaubtus karo namus. Mokykite gerti vaiką iš puodelio. Net ir tada, kai jis daugiau išpila nei išgeria.
Metų – pusantrų vaikai būna nepaprastai išrankūs. Nevalgydinkite per prievartą, neverskite sėdėti prie stalo, kol ištuštins lėkštę. Vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Prievartavimas valgyti skatina karą, kurio jūs tikrai nelaimėsite! Be to, ateityje dėl to gali būti mitybos bėdų.
Kas nutinka vaikams, jei jie nevalgo mėsos?
Viešumoje vis dažniau ir garsiau pasigirsta kalbų apie vegetarinį vaikų maitinimą. Tokį gyvenimo būdą gyvenantys tėvai pageidauja, kad vegetarinis maitinimas būtų įmanomas ir vaikų darželiuose ar mokyklose. Ką apie vaikų vegetarizmą mano specialistai?
Šie metai – Vaikų sveikatos metai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė motinos ir vaiko probleminiams klausimams nagrinėti įvykusiame posėdyje be kitų klausimų aptarė ir specialistų pateiktą informaciją apie vaikų vegetarizmą.
Profesorius Liutauras Labanauskas pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų nuomonę apie šiuo metu populiarėjantį vaikų vegetarizmą. Akcentuota, kad tėvai turi teisę pasirinkti savo mitybos įpročius, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota, atitikti vaiko amžių. Iki 18 m. vaikai negali gauti tik vienos rūšies maisto, todėl veganiška dieta ar vegetarinis maitinimas jiems nerekomenduojami.
Jūsų dėmesiui – Lietuvos gydytojų išsakyta nuomonė apie vaikų vegetarizmą. Šis raštas buvo skirtas „Motinos ir vaiko” darbo grupės nariams, o jį pasirašė profesorius Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas bei profesorius Rimantas Kėvalas, LSMU MA Vaikų klinikos vadovas. Pateikiame jį netrumpintą.
Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai
Vaikų gastroenterologų ir dietologų nuomone, suaugusieji savo mityboje gali taikyti įgytas netradicinės medicinos žinias, tačiau vaiko mityba turi būti subalansuota, atitikti jo amžių. Mityba turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai. Svarbiausia – įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį. Maistas turi užtikrinti kalorijų kiekį, kurio užtektų patenkinti vaiko energetiniams poreikiams.
Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai
Bet kurio amžiaus vaikui labiausiai tinka mišrus maistas (tiek augalinis – daržovės, vaisiai, kruopos, tiek gyvūninis – mėsa, žuvis, kiaušiniai). Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai. Su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų, mineralinių medžiagų, riebaluose tirpstančių vitaminų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino B 12 (jis randamas tik gyvūniniuose produktuose).