Šiandieninė tradicinė švietimo sistema tenkina ne visus, todėl tėvai savo vaikams ieško alternatyvių ugdymo sistemų. Valdorfo pedagogika - viena tokių. Pavyzdžiui, daugybė Valdorfo mokyklų Vokietijoje yra pastatytos tėvų rankomis. Ugdant vaikus pagal šią sistemą, didelis dėmesys skiriamas žmogaus gyvenimo septynmečiams.

Valdorfo Pedagogika ir Ankstyvasis Ugdymas

Ką svarbu žinoti tėvams, auginantiems vaikus iki septynerių metų? Vaikui iki septynerių metų svarbiausia jausti, kad pasaulis yra geras. Jis turi jaustis saugus. Tą saugumo jausmą vaikas „nešasi“ visą gyvenimą. Iki septynerių metų mažylis gyvenimą pažįsta mėgdžiodamas, atkartodamas tai, ką mato.

Didžiulį išsilavinimą vaikas įgauna vien matydamas, kaip mama tvarkosi virtuvėje, tėtis kažką meistrauja… Sklandžiam jo vystymuisi tokio naminio gyvenimo matymo ir užtenka, - papildomo intelektualinio ugdymo jam nebereikia. Todėl ir Valdorfo darželiuose sukuriama naminė aplinka, o grupės yra mišrios, nes mažesnieji vaikai pamėgdžioja vyresniuosius, o didesni globoja jaunesnius. Auklėtojos su vaikais drauge nežaidžia, - jos kepa pyragus, siuvinėja, mezga, sodina gėles ir pan.

Intelektualinis Ugdymas Iki Septynerių Metų

Kodėl nėra naudinga vaikus intelektualiai ugdyti iki septynerių metų? Tai, kas duodama nelaiku, iš anksto ir dideliais kiekiais, vaikui nėra naudinga, nes nuo per didelio žinių kiekio mažametis tiesiog „perdega“. Labai svarbu, kad vaikas visą laiką būtų truputį „alkanas“ žinių, su smalsumu lauktų kažko naujo, o ne nuo visko jau būtų pasisotinęs. Kai vaikas užduoda klausimą, nereikia skubėti iškart į jį atsakyti. Tegul jis truputį pagyvena su juo, išlaukia, pats paieško atsakymo. Tada ir tas atsakymas turės išliekamąją vertę.

Žaislų Svarba Vaikystėje

Žaislų perteklius vaikams taip pat nėra į naudą? Maži vaikai turi ypatingai didelę fantaziją ir tik suaugusieji „pasirūpina“, kad ji būtų apribota. Tie visi „nuostabūs“ žaislai: lėlytės, baldeliai, plastikiniai puodeliukai, kurie taip žavi suaugusiuosius, vaikams iš tiesų nėra reikalingi. Vaikas, pasiėmęs paprastą kaladėlę, gali prisigalvoti pačių įdomiausių žaidimų. Vaikų fantazija labiau vystosi, jei aplinka - pakankamai paprasta. O natūralios medžiagos suteikia didelį spektrą skirtingų pojūčių. Plastikiniai ryškiaspalviai žaislai tokio stebuklo nedaro. O štai kankorėžis, akmenukas, vilnos ar medžio gabalėlis - visiškai skirtingos ir unikalios medžiagos. Gamtoje nieko nėra identiško.

Vaikų Piešimas Ikimokykliniame Amžiuje

Dailė ikimokyklinukams? Kodėl? Ikimokykliniame amžiuje vaikų žaidimai yra pirmieji „universitetai". Pasak J. K. Dubowskio, šis procesas yra nepakartojamos žmogaus sąmonės formavimasis. Ankstyvajame (1,5-2 m. vaikų) piešimo etape svarbiausia yra fizinis judesys. Daugelis vaiko piešinio tyrėjų (F.I. Šmitas, L.S. Vygotskis, J. Matthews, M.V. Cox ir kt.) išskiria judesį kaip pirminį veiksmą piešinio atsiradimo procese. Iš tiesų šiuo laikotarpiu piešimas labiau primena kūno kultūrą. Pirmasis brūkšnys dažniausiai nupiešiamas atsitiktinai, bėgant kur nors su pieštuku rankoje. Vaikai piešia gulėdami ant grindų, stovėdami prie sienos ir stengdamiesi pasiekti kuo aukščiau, norėdami užpildyti didelį lapą.

Piešimo Įtaka Vaiko Vystymuisi

Rankos juda įvairiomis kryptimis, ir, kai tik jose atsiranda pieštukas, pradedami kurti įvairūs „rankų judesių piešiniai". Taip vaikas gauna daug informacijos apie savo kūną ir jo galimybes erdvėje. Vaikas stebi ir gali pamatyti savo judesio paliekamą pėdsaką. Savo kūno suvokimas erdvėje, gebėjimas kontroliuoti kūną tokio amžiaus vaikui yra svarbiausias dalykas. Rankų ir viso kūno judesių amplitudę galima plėsti, pakeitę vien tik popieriaus lapo formatą: mažas popieriaus lapas skatins „smulkiuosius" kūno judesius, didelis - plačiuosius.

Nukreipkime savo žvilgsnį į mažylio delniukus ir pirštukus: jis liečia, tyrinėja įvairius daiktus, maigo, baksnoja molį. Rankutę įkiša į dažus, brauko, plekšnoja. Piršteliai šokinėja taip, lyg vaikas grotų fortepijonu. Ankstyvasis piešimas - tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai. Nustatyta, jog pirštukų miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susiję. Mat kairiojoje kaktos skiltyje yra už kalbą „atsakinga" Broca sritis. Ji tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštukai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis. Taigi tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Rankučių žaidimai - ne tik puikus būdas paskatinti vaiką kalbėti, bet ir smagi pramoga.

Dailės Priemonės ir Jų Įtaka

Nėra puikesnės pirštukų mankštos už žaidimus su dailės priemonėmis. Piešiant lavinama smulkioji motorika, sensomotorika, įsivaizdavimas, emocinė raiška. Tyrinėdamas medžiagas ir žaisdamas su jomis, vaikas turi galimybę visa tai asocijuoti su aplinkos įvykiais ir veiksmais. Pirštukais ir rankytėmis spaudžiama, glostoma, maigoma. Liesdamas medžiagas, vaikas kaupia skirtingą sensorinį patyrimą. Asociacijų, įsivaizdavimas, nusakymas siekiant išreikšti patyrimą skatina sąvokų ir kalbėjimo formavimąsi.

Meninė veikla ir saviraiška

Paprastai dailė suteikia vaikams malonumą, todėl pasiryžimas įsitraukti į šią veiklą kelia pasitenkinimą ir pasididžiavimą savimi, pergalės jausmus. Puiku, jei vaikas per dailės pratybas gali rinktis tuo metu jam reikalingas meninės raiškos priemones, nes nuo to priklauso terapinis ir ugdymo rezultatas. Kiekviena meninės raiškos medžiaga turi skirtingų fizinių savybių: pieštukas - kietas, brėžia ploną liniją; dažai - šlapi, tiršti, gali būti skysti, susiliejantys; molis - sunkus, jam reikia fizinės jėgos ir t. t. Tad kiekviena meninės raiškos medžiaga suteikia skirtingą jutiminį patyrimą, lemia kitokią psichologinę reikšmę ir sužadina skirtingas asociacijas.

Laisvoji meninė raiška suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis ir sužadina didelio pasitenkinimo jausmą. Nevaržomoje aplinkoje vaikas įveikia neužtikrintumą ir pradeda laisvai reikšti savo baimes, poreikius ir fantazijas. Laisvas žaidimas, kūrybinė vaiko veikla turėtų būti pamatinė vaiko teisė. Tai labai svarbu norint ir siekiant, kad vaikas sugebėtų prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio, kuriame tradicinis žinių perdavimas atrodo jau pasenęs.

Pamokos Pavyzdys: Rugelio Kelias

Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijoje vyksta integruotos pamokos, apjungiančios lietuvių kalbą ir dailę. Šių pamokų metu vaikai ne tik mokosi apie ilgą rugio kelią nuo grūdo iki duonos, bet ir iliustruoja pasakas, susijusias su duona.

Pamokos Eiga

1. Lietuvių kalba - dailė: Pokalbis apie ilgą rugio kelią nuo grūdo iki duonos. Pasakos „Stebuklingoji duona“ skaitymas, aptarimas, iliustravimas.
2. Lietuvių kalba: Pasakos „Kada galima valgyti“ inscenizavimas. Pokalbis apie lietuvių papročius, susijusius su duonos valgymu. Mįslių apie duoną įminimas. Patarlių reikšmių aiškinimasis.
3. Išvyka į Vidiškių parduotuvę „Meleksas“: Susipažinimas su duonos ir jos gaminių įvairove prekyboje. Išsiaiškinimas, kokia yra duonos kaina parduotuvėje.

Vizualinės Priemonės Pamokose

Pamokos pradedamos montažu apie duoną. Vaikai rankose laiko po riekelę duonos.

• Rugio varpa
• Grūdai
• Balta staltiesė stalui apdengti
• Duonos kepalas ir keletas duonos riekių
• Spalvinimo priemonės

Pamokos šią dieną vyko kiek kitokioje aplinkoje nei įprasta. Vaikai sėdėjo prie vieno didelio stalo, kuris buvo užklotas balta linine staltiese, ant jo padėtas kepalas duonos.

Pokalbis Apie Rugio Kelią

Pokalbis su vaikais apie ilgą rugio kelią nuo grūdo iki duonos:

• rugsėjo mėnesį pasėtas rugio grūdas sudygsta, jo želmuo (daigas) žiemoja po sniegu (prisimenami per išvyką į gamtą matyti želmenys);
• Aiškinamasi, kaip rugius augino seniau ir kaip dabar.

Pasakos Iliustravimas

Pasaka aptariama, vaikai dalijasi įspūdžiais, išsako savo nuomonę. Siūloma nupiešti pasakos įspūdžius. Vaikai pasiima piešimo priemones ir piešia.

---