Šiame straipsnyje rasite informaciją apie vanilinės picos receptą, kuris puikiai tiks vaikams. Taip pat sužinosite apie kitus įdomius patiekalus ir tinklaraštininkės K. Požienės patarimus.

Tešlos paruošimas

Pirmiausia reikia paruošti tešlą. Štai kaip tai padaryti:

1. Į dubenį suberkite miltus.
2. Suberkite mieles, tada įmaišykite šiltą vandenį - masė turi būti lipni.
3. Įmaišykite druską, medų ir alyvuogių aliejų.
4. Rankas patepkite aliejumi ir kelias minutes minkykite tešlą, formuojant vientisą rutulį.
5. Uždengti švariu rankšluosčiu ir palikti šiltoje vietoje kilti 1 val.
6. Po to rankas vėl patepti aliejumi, kelis kartus perlenti tešlą ir palikti dar valandai arba kol ji patrigubės.

Tuomet patepkite rankas aliejumi ir švelniai įspausti tešlą į aliejumi pateptą 40×32 cm kepimo skardą. Pirštų galiukais padarykite duobeles ir palikti dar 30 min kilti.

Užpilo paruošimas

Kol tešla kyla, pasiruoškite užpilą:

1. Plonais pusžiedžiais pjaustytą svogūną kepti 30 ml alyvuogių aliejaus ant vidutinės kaitros, kol suminkštės.
2. Įpilti 50 ml vandens, šiek tiek patroškinti, tada suberti pomidorus, pagardinti druska, cukrumi ir raudonėliu.
3. Pomidorus sutrinkti šaukšto nugarėle ir virti 15 min, tada atvėsinti.

Tarkuotą sūrį sumaišyti su džiūvėsėliais, likusiu aliejumi ir raudonėliu.

Kepimas

1. Kai tešla pakils, įkaitinti orkaitę iki 200 °C temperatūros ir įdėti į ją tuščią kepimo skardą.
2. Dar kartą patepti rankas aliejumi, atnaujinti duobeles tešloje, apšlakstyti aliejumi, paskleisti pomidorų ir svogūnų mišinį.
3. Jei naudojamos - sudėlioti ančiuvių filė.
4. Apibarstyti sūrio ir džiūvėsėlių mišiniu.

K. Požienės patarimai

Visada gaminti mėgusi K.Požienė yra sukaupusi gausią receptų knygų ir kulinarijos žurnalų kolekciją. Nenorėdama užmiršti gerų receptų, tinklaraštininkė pradėjo fotografuoti pagamintus patiekalus, o fotografijas kelti į instagramo platformą.

"Stengiuosi tuos pačius patiekalus paruošti taip, kad jie neatsibostų. Pavyzdžiui, vasarą dažnai valgome šaltibarščius. Vieną kartą juos patiekiu su karštomis bulvėmis, kitą - su bulvių kroketais, trečią - su bulvių koše." Anot K.Požienės, į patiekalą įdėjus vieną neįprastą ingredientą, atsiranda įdomus naujas skonis. Kotletai taip pat nebūtinai privalo būti patiekti su tradiciniu baltu padažu. "Aš kartais juos užkepu orkaitėje su pomidorais ir paprikomis. Iš tos pačios kotletų mėsos galima išsikepti maltinukų ant iešmelio grilio keptuvėje.

Ne vienerius metus Brandenburge gyvenanti K.Požienė gerai susipažino su vokiška virtuve. Ji dažnai perka vietinius maisto gaminimo žurnalus ir stengiasi išbandyti kuo daugiau naujų receptų. "Vokiška virtuvė nėra vien dešrelės ir kopūstai, kaip daugelis įsivaizduoja. Iš tikrųjų ji gana panaši į lietuvišką, nes maistas gana riebus, neaštrus, o porcijos - didelės ir sočios. Čia vyrauja mėsos patiekalai - kukuliai, suktiniai, šniceliai, dešrelės. Vokiečiai mėgsta daržoves: bulves, morkas, baltuosius smidrus, ropes, žinoma, ir kopūstus - žiedinius, briuselinius, lapinius. Vis dėlto ši virtuvė yra labai regioninė, todėl sunku įvardyti tradicinius patiekalus, kurie būtų populiarūs visoje šalyje. Daugiau galiu papasakoti apie maistą, kurį pamėgome savo namuose, - sako pašnekovė. - Regione, kuriame gyvename, gana populiarus picą primenantis patiekalas - flammkuchen. Ant jo pado tepamas creme fraiche - tokia riebi grietinė, tada dedama šoninės ir svogūnų, jokio sūrio. Jis dažniausiai valgomas su daržovėmis. Taip pat čia populiarūs bulviniai blynai. Tačiau juos vokiečiai valgo ne su spirgučiais ir grietine, kaip esame įpratę, bet su obuoliene. Anot K.Požienės, Vokietijoje populiarus ir pusryčių patiekalas kaiserschmarrn.

Pavasarį vokiečiai dažnai gamina baltuosius smidrus su virtomis bulvėmis ir olandiško sūrio padažu. Pusryčiai būna gausūs, pusryčiaujame ilgai. Visada laikomės nerašytos taisyklės - jokių telefonų ir televizoriaus žiūrėjimo prie stalo.

Karina kartais pavaišina kaimynus lietuviškais patiekalais. Tačiau vokiečiai atsargūs ir ragauja tik tai, kas jiems pažįstama. Pavyzdžiui, šaltibarščių paragauti išdrįsta ne kiekvienas. "Tik labai svarbu nepadauginti česnako, nes jo kvapo ir skonio vokiečiai nemėgsta, netgi bijo, - juokiasi pašnekovė. - Kai pas vaikus apsilanko draugai, jie prašo mielinių bandelių su dešrelėmis. Vokiečiams taip pat patinka balta mišrainė, kuri primena jų tradicinę bulvių mišrainę. Daugelis išdrįsta paragauti ir cepelinų, nes savo tešla jie primena jų patiekalą kartoffelkloesse.

Kalbėdama apie vokiečių mitybos įpročius K.Požienė pastebi, kad pusryčius jie mėgsta gana saldžius. "Vokietijoje sekmadieniais maisto parduotuvės nedirba. Tačiau kiekvienas miestelis turi savo kepyklėlę, kuri veikia iki pietų. Tad vokiečiai sekmadienio rytais važiuoja pirkti bandelių. Ne karantino metu sekmadieniais populiari popietinė kava. Ryte nusipirkę saldžių kepinių, vokiečiai kviečia svečius pyrago ir kavos. O pagrindinis maistas jiems yra pietūs.

Skanų ir vertingą maistą šeimai norinčioms pagaminti moterims kartais pritrūksta idėjų, o kartais sunku prisiderinti prie kiekvieno pageidavimų. Ar K.Požienei tenka susidurti su panašiomis problemomis? "Namų virtuvė yra ta vieta, kur susiformuoja vaikų santykis su maistu, jie pradeda vertinti skonius, išmoksta elgtis prie stalo. Visada stengiuosi, kad maistas būtų kuo įvairesnis, tačiau kiekvienam tikrai negaminu atskirai. Kartais moterys visus gaminimo rūpesčius pasilieka tik sau, tada ir pritrūksta fantazijos bei jėgų. Maisto ruošimo procese turėtų dalyvauti visa šeima, - mano pašnekovė. - Nemėgstu švaistyti laiko, tad sudarau meniu ir pirkinių sąrašą visai savaitei, o tada vienu kartu nusiperku, ko reikia. Turime tradiciją, kad kiekvienas man pasiūlo po dvi idėjas, ką norėtų valgyti kitą savaitę. Ir man lengviau, ir vaikai patenkinti, nes valgome jų išrinktą maistą.

K.Požienė pataria, kai tik įmanoma, leisti patiems šeimynykščiams pasidėlioti savo patiekalo kompoziciją. Pašnekovės šeimoje labai mėgstamos salotos - jos valgomos kone kasdien. "Tarkime, gaminu Nicos salotas. Paimu platesnį indą ir jame išdėlioju visus supjaustytus ingredientus. Tada visi įsideda tai, ko nori, ir užsipila padažo. Mano dukra nemėgsta virtų kiaušinių, o sūnus - šparaginių pupelių, tad jie į savo lėkštę šių komponentų ir nedės.

Pasak pašnekovės, viską suspėti jai padeda ir griežtas planavimas. Moteris ne tik kruopščiai pasiruošia pirkinių sąrašą ir meniu. Ji nuskuta morkas, nuvalo ridikėlius, nuplauna agurkus ir salierų kotus. Paruoštas daržoves sudeda į indelius, užpila vandeniu ir palieka šaldytuve. "Daržovės išlieka traškios ir šviežios, o aš sutaupau laiko. Kai sugalvoju ką nors gaminti, jau nereikia pulti skusti morkų. Apsipirkusi ir grįžusi namo, taip pat skiriu laiko svogūnams, salierams, morkoms pakepinti. Indelį įdedu į šaldytuvą. Tad vėliau, gaminant troškinį ar sriubą, viso to jau nereikia daryti, - pasakoja ji. - Kartu paruošiu ir padažo salotoms. Į 0,5 l stiklainį įpilu alyvuogių aliejaus, įspaudžiu citrinų sulčių, įdedu prieskoninių žolelių, kartais - garstyčių. Vėliau užtenka iš šaldytuvo išimti stiklainį, jį suplakti ir padažu apšlakstyti daržoves. Neretai paruošiu ir dzadzikio. Nusiperku tris didesnius indelius jogurto, du palieku vaikams valgyti su granola ir vaisiais, o iš vieno paruošiu graikišką padažą su agurkais, česnakais. Aišku, paruošti užima laiko.

"Darbo reikalais tenka nemažai keliauti, didžiąją laiko dalį praleidžiu greitkeliuose. Jos teigimu, paprasčiausias būdas pasiruošti pietų dėžutę - pasigaminti daugiau vakarienės ir įsidėti rytojaus pietums. "Dažniausiai tai kiaušiniai, ne tik virti. Fritatą išsikepu iš vakaro, gaminu omleto ir daržovių keksiukus arba suvožtinį su keptu kiaušiniu ir daržovėmis. Taip pat mėgstu kepti kišą. Jis puikiai tinka norint sunaudoti daržovių likučius. Viską užpilu kiaušinių ir grietinėlės plakiniu ir iškepu nesaldų pyragą, kuris skanus tiek šiltas, tiek šaltas, - sako tinklaraštininkė. - Tinka ir tortilijų suktinukai: su žuvimi, kumpiu, kepta vištiena, daržovėmis. Neretai valgau ir grikius. Iš vakaro juos užpilu karštu vandeniu, o ryte jie jau išbrinkę.

Moteriai svarbūs ir maistingi užkandžiai. Ji mėgsta nusipirkti juodojo šokolado, džiovintų bananų, anakardžių ir viską sumaišyti. Tokių užkandžių K.Požienė visada turi automobilyje, nes Vokietijoje neretai tenka ir po keturias valandas pastovėti spūstyse. Tinklaraštininkė džiaugiasi išmokusi kepti ir natūralaus raugo duoną. Dabar ji duonos parduotuvėje nebeperka. "Pirmojo karantino metu bandžiau pasiruošti raugo namuose, tačiau niekaip nepavykdavo. Problema pasidalijus socialiniame tinkle, viena sekėja raugą stiklainėlyje atsiuntė iš Lietuvos. Laimei, kad orai buvo dar šalti. Duonos kepimas man - savotiška meditacija. Viską turi susiplanuoti, nes tai ne keksas, kurį gali išsikepti vos sugalvojęs. Turi paruošti tešlą kepti, duona turi iškilti, pastovėti, subręsti.

K.Požienė labiausiai didžiuojasi savo šeimos savaitgalio pusryčiais. "Tai tradicija ir tam tikras ritualas, nes visi pusryčiauti kartu galime tik savaitgaliais. Mano dvylikametis sūnus darbo dienomis mokosi ir gyvena kitame mieste. O likę šeimos nariai keliasi skirtingu laiku, - atskleidžia pašnekovė. - Atsikeliu anksčiau, kol visi dar miega, ir paruošiu šeimos narių mėgstamus patiekalus. Pusryčiai būna gausūs, pusryčiaujame ilgai. Visada laikomės nerašytos taisyklės - jokių telefonų ir televizoriaus žiūrėjimo prie stalo. Pusryčių stalo nuotraukomis K.Požienė dažnai dalijasi instagramo paskyroje. Savo pavyzdžiu ji užkrėtė ne vieną sekėjų šeimą. "Gaunu nemažai nuotraukų ir žinučių, kad kitos moterys savo namuose taip pat įvedė savaitgalio pusryčių tradiciją. Mano nuomone, kad ir kas dabar vyksta pasaulyje, namie nuotaiką susikuriame patys.

---