Šaltuoju metų periodu, kai žmones persekioja ir vargina peršalimo ligos, prisimename vasarą bitučių suneštą medų. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė pataria medų vartoti ne tik tada, kai susergame, bet ir kaip profilaktinę priemonę, tada būsime stipresni ir sveiki.

Kas yra medus?

Medus - vienas seniausių maisto ir sveikatai naudingų produktų. Medų bitės gamina iš nektaro. Tai cukringas skystis, kurį išskiria augalai žydėjimo metu žieduose. Kitokios kilmės yra lipčiaus medus - jis bičių gaminamas ne iš nektaro, o iš augalo sulčių. Viskas prasideda nuo gėlių nektaro - saldaus skysčio, kurį augalai gamina tam, kad pritrauktų apdulkintojus, tokius kaip bitės. Bitės renka nektarą į specialią medaus pūslę ir neša į avilį. Jau skrydžio metu į nektarą patenka bitės gaminamų enzimų, kurie padeda jam virsti medumi. Avily nektaras bičių supilamas į specialias korių akutes, apdorojamas fermentais. Fermentacijos metu sudėtingi cukrūs, esantys nektare, skaidomi į paprastesnius - gliukozę ir fruktozę. Apdorotą nektarą bitės ventiliuoja sparnais, kad išgarintų drėgmės perteklių. Taip medus tampa tirštesnis ir ilgiau išsilaiko. Brandus medus negenda, nes jame daugiau cukrų negu vandens, be to, jame yra medžiagų, kurios neleidžia veistis grybeliams ir bakterijoms.

Pagal kilmę medus skirstomas į vienarūšį (monoflorinį) - grikių, liepų, kt. ir daugiarūšį (poliflorinį) - pievų, miškų. Žmogui vertingesnis yra daugiarūšis, ypač spygliuočių lipčiaus, medus.

Medaus sudėtis

Medaus rūšių cheminė sudėtis bei biologinės ypatybės skirtingos. Tai priklauso nuo augalų, iš kurių rinktas nektaras, ir nuo metų laiko. Meduje randama apie 300 įvairių medžiagų: apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, iš kurių daugiausiai - fruktozės ir gliukozės (po 33 ir 40 proc). Taip pat meduje yra 1,5-5 proc. sacharozės, 5-10 proc.

Meduje yra vitaminų ir organinių rūgščių, pastarosios gerai veikia žmogaus nervus. Medus vartojamas viršutinių kvėpavimo takų uždegimo (laringito, faringito, sinusito, tracheito, ūmaus bronchito) atvejais kaip antibakterinė ir kosulį mažinanti priemonė. Sergant medų reikėtų gerti su šiltu pienu, arbata.

Medus turi būti be rūgimo ir falsifikavimo požymių. Medaus kokybę reglamentuoja Lietuvos standartas 1466:1997 „Medus“.

Medaus rūšys

Dažniausiai pasitaikančios medaus rūšys:

• Liepų medus - šviesiai geltonas, malonaus liepų žiedų kvapo. Šviežias šis medus būna šviesiai geltonos spalvos, prieš šviesą galima matyti žalsvą atspalvį. Susikristalizavęs liepų medus pasidaro švelniai gelsvas, netgi balkšvas. Ragaujant liepų medų juntamas gaivus mėtos, žaliosios citrinos skonis. Šis medus kvepia liepų žiedais ir vasara.
• Aviečių medus - šviesios spalvos, malonaus, bet stiproko kvapo. Šviesiai geltonas su žalsvu atspalviu, susikristalizavęs darosi labai šviesus su pilkšvu ar melsvu atspalviu, kristalizuojasi smulkiai. Šiam medui būdingas stiprus aviečių kvapas ir skonis.
• Kiaulpienių medus - aukso spalvos, kartoko skonio, labai kvapnus. Kiaulpienių, arba pienių, medus gana greitai kristalizuojasi, susikristalizavęs būna gražios geltonos spalvos. Kiaulpienių medus kvepia džiovintais vaisiais, jo kvapas gana intensyvus. Šios rūšies medui būdingas saldus, stiprus, net aštrokas žiedų skonis, ilgai išliekantis poskonis, primenantis ramunėlių arbatą.
• Rapsų medus - baltas arba šviesiai gelsvas, silpno malonaus kvapo, truputį kartokas.
• Viržių medus - tamsiai geltonas su rusvu atspalviu, stipraus, panašaus į viržių žiedų kvapą, kartoko skonio. Šis medus būna rausvos arba rusvos spalvos. Viržių medus pasižymi stipriu aromatu, juntamos sausos medienos, karamelės natos. Šiam medui būdingas žiedų, žolelių skonis, jis turi šiek tiek aštrumo, netgi kartumo.
• Grikių medus - tamsus, rausvas arba beveik rudas, aštraus skonio bei kvapo. Jame yra daugiau geležies ir baltymų. Jam būdinga tamsiai ruda spalva, kartais su rausvais atspalviais ir lėtesnė kristalizacija. Grikių medaus kvapas stiprus, išraiškingas, karamelės, salyklo, riešutų. Grikių medus yra specifinio pikantiško skonio, jį ragaujant juntama lengva rūgštelė, kavos, kakavos, salyklo natos.
• Pievų medus - poliflorinis, t. y. surinktas iš daugelio augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos. Jame yra daug aromatinių medžiagų, nemažai B grupės ir C vitaminų. Pievų medus yra poliflorinis, t. y. surinktas iš daugybės vasarą žydinčių augalų: garšvų, builių, gauromečių, dobiliukų ir kt. Pievų medus paprastai būna gelsvai rusvos spalvos. Pievų medus maloniai kvepia gėlėmis, vasara. Jo skonis švelnus, saldus, vaisiškas.
• Miško medus - dažniausiai tamsus (priklauso nuo miško augalų), turi daug mineralinių medžiagų, kalio ir natrio druskų. Tikrasis miško medus yra tas, kurį bitės surinko iš miške žydinčių augalų: mėlynių, spanguolių, viržių ir kitų. Miško medus būna gražios rusvos spalvos, pasižymi maloniu karamelės aromatu ir skoniu.
• Lipčiaus medus - šio medaus būna ne visada, tik susidėliojus tinkamoms gamtos sąlygoms: turi būti karšta. Tai bičių gaminamas medus ne iš nektaro, o iš augalo sulčių. Šis medus gali išlikti skystas daug ilgiau nei kitų rūšių medus, kartais net iki Kalėdų, jis ilgiau kristalizuojasi. Lipčiaus medaus aromatas vidutiniškai intensyvus, primenantis melasą, karamelizuotus kepinius, jaučiamos sakų ir medienos natos.

Medaus nauda

Medus turi žaizdoms gyti padedančių savybių bei turi antibakterinį poveikį. Medicinoje medus yra naudojamas jau daugiau nei 5 tūkst. metų. Medaus nauda žmogaus organizmui žinoma jau seniai.

Medus, kaip efektyvios vaistinės priemonės naudojimas paremtas daugybe naudingų savybių: jis slopina uždegimą, alergiją, turi antibakterinį poveikį. Senoviniuose rankraščiuose yra nemažai receptų, kuriuose minimas medus. Šiais laikais gydomąsias medaus savybes imta tirti kur kas atidžiau ir gauti rezultatai leidžia medų priskirti prie aktyviausių gamtos teikiamų vaistų.

Pagrindinės medaus naudos:

• Gerina širdies veiklą, skatina medžiagų apykaitos procesus bei padeda neutralizuoti nuodingąsias medžiagas.
• Meduje yra vitaminų ir organinių rūgščių, pastarosios gerai veikia žmogaus nervus.
• Medų patartina vartoti nervingiems, daug dirbantiems, blogai miegantiems, skrandžio rūgštingumu besiskundžiantiems žmonėms, imuninei sistemai stiprinti, mažakraujystės profilaktikai ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms (faringitui, laringitui, sinusitui, tracheitui, ūmiam bronchitui) gydyti.
• Medus - puiki kosulį malšinanti priemonė.
• Medus yra efektyvus, gydant ūminį ir lėtinį kepenų uždegimus, hipertoniją ir aterosklerozę, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas.

Žinoma, medaus nauda žmogaus organizmui labai įvairiapusė dėl jo gausios sudėties. Kadangi jis beveik vienintelis bičių maistas, natūralu, jog jame bus visų gyvybei palaikyti reikalingų medžiagų, todėl medus pasižymi labai įvairiomis sveikatinančiomis savybėmis:

• Antioksidacinis poveikis.
• Antimikrobinis poveikis.
• Apoptozę skatinantis poveikis.
• Priešuždegiminis imunomoduliuojantis poveikis.

Kaip vartoti medų?

Bitininkai sako, kad geriausias medus būna koriuose - jis išsaugo visas gydomąsias savybes. Mūsų protėviai valgė medų su koriais ir bičių duonele. Vartojant medų dažniausiai patariama jį atskiesti, nes taip jo sudedamosios medžiagos lengviau patenka į organizmo audinių ląsteles.

Patarimai, kaip vartoti medų:

• Medaus po truputį galima dėti į salotas, košes, varškę, pieną ar šiltą arbatą.
• Saldinkite medumi arbatą, kavą, tik svarbu, kad ji būtų nekaršta.
• Keiskite cukrų medumi kepiniuose. Medus suteiks jiems natūralaus saldumo ir drėgmės.
• Jei norite organizmą praturtinti biologiškai aktyviomis medžiagomis, esant vidurių užkietėjimui, patariame kasryt prieš pusryčius išgerti stiklinę šilto vandens su šaukšteliu medaus.

Medų reikia laikyti ne aukštesnėje kaip +10°C temperatūroje, jo negalima kaitinti, nes esant +37°C temperatūrai jis praranda daugelį vertingų savybių. Patartina laikyti šaldytuve, saugoti nuo šviesos.

Kam negalima vartoti medaus?

Atminkite: medų vartoti gali ne kiekvienas - medaus inhaliacijos gali pakenkti bronchų astmos priepuolių metu, šio produkto turi vengti sergantieji plaučių emfizema bei cukriniu diabetu ir visi tie, kuriems medus sukelia alergiją. Nerekomenduojama duoti medaus vaikams iki 12 mėnesių amžiaus.

Kiti bičių produktai

Bitės padovanojo žmonijai ir daugiau naudingų produktų, ne tik medų:

• Žiedadulkės.
• Bičių duona.
• Bičių pikis.
• Bičių pienelis.
• Bičių nuodai.

Žiedadulkės

Žiedadulkės yra labai vertingas, biologiškai aktyvus bičių produktas. Jose yra folio rūgšties, kalio, kalcio, geležies, beveik visų vitaminų, proteinų (baltyminių medžiagų), sudarytų iš svarbiausių aminorūgščių. Aminorūgščių jose net 7 kartus daugiau nei kiaušiniuose ar jautienoje. Todėl žiedadulkės vartojamos kaip priedas, papildantis maisto racioną biologiškai aktyviomis medžiagomis.

Bičių duona

Surinkusios žiedadulkes, bitės jas sutrombuoja į korių akutes ir užpila medumi. Ten jos surūgsta ir užsikonservuoja. Manoma, kad bičių duona yra dar geriau pasisavinama nei žiedadulkės, nes yra suardomi žiedadulkių apvalkalai.

Bičių pikis

Tai unikali medžiaga, bičių pagaminta iš natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų, kurias bitės renka nuo įvairių medžių ir augalų jaunų šakelių bei pumpurų. Jį bitės naudoja koriams sutvirtinti, aviliams dezinfekuoti, jų plyšiams užlipdyti, svetimkūniams balzamuoti.

Bičių pienelis

Bičių pienelyje yra visų svarbiausių biologinių medžiagų, naudingų žmogaus sveikatai. Pienelį sudaro18-22 proc. baltymų, 1,4-4,3 proc. riebalų, 18 proc. sacharozės ir 20 proc. aminorūgščių, reikalingų organizmui normaliai augti. Bičių pienelis turi daug hormonų ir vitaminų, 14-15 mikroelementų.

Bičių nuodai

Geldamos bitės nuo užpuolikų gina savo lizdą. Bičių nuodais žmonės gydosi nuo reumato, sąnarių ligų. Bičių nuodai yra organizmo stimuliatorius, nes sužadina organizmo gynybines reakcijas.

---