Pagaliau galime atsisveikinti su žiema ir džiaugtis pamažu sugrįžtančia saule bei šiluma. Simboliškai išvaryti žiemą ir pasitikti pavasarį nuo seno įprasta švenčiant Užgavėnes. O kur Užgavėnės, ten ir blynai!

Užgavėnės: nuo mėsos iki blynų

„Laikai keičiasi, kinta ir tradicijos. Ankščiau Užgavėnės nebuvo siejamos su blynais - tądien visi valgydavo riebią mėsą. Visgi papročiai labai priklausė nuo regiono - pavyzdžiui, Žemaitijoje niekas nevalgė blynų, nes tiesiog neturėjo jų kur kepti, tad ten katiluose buvo verdamos košės ir šiupiniai.

Visai kas kita aukštaičiai - jie tikri blynų valgytojai, juos kepdavę ir duonkepėse, ir krosnyse, ir keptuvėse. Kada susiformavo tokia Užgavėnių tradicija nėra lengva konkrečiai pasakyti, bet ji tikrai nėra sena, labiau šių laikų“, - pasakoja Kulinarijos paveldo fondo vadovė, etnologė Birutė Imbrasienė.

Etnologė priduria, jog Užgavėnių persirengėliai mėgdavę užsukti į namus, kuriuose arba būdavo vaišinami gražiuoju, arba vogdavę blynus tiesiai nuo krosnies. „Aukštaičiai blynus mėgdavo valgyti kasdien - jie pusryčių be jų neįsivaizdavo.

Užgavėnėms padiktavus naujas tradicijas, aukštaičiai keitė ne pačius blynus, o jų padažus - tądien juos įprasta gardinti kur kas riebesniais, sotesniais padažais, pertepti sluoksniais, pagardinti mėsa, lašinukais ar obuoliais“, - blynų istorijos paslaptimis dalijasi B. Imbrasienė.

Blynai - grįžtančios saulės simbolis

Šiais laikais Užgavėnių šventę dauguma taip pat nori bent simboliškai paminėti. Kaip sako etnologė B. Imbrasienė, juo labiau, kad dar nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu.

„Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį“, - primena B. Imbrasienė.

Blynų populiarumas prekybos tinkle

Blynų kepimas daugumai mėgstančiųjų suktis virtuvėse yra tikras malonumas. Daugybė šeimų puoselėja savaitgalio tradicijas ir namiškius vilioja gardžiausiais blynų receptais. Na, o turintiems vaikų Užgavėnės yra tikra blynų šventė, mat tądien neretai tenka kepti dvigubai daugiau. Kaip pasakoja prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, artėjant Užgavėnėms parduodama net 20 proc. daugiau blynų.

Skubantys prie keptuvės stoti neturi kada, užtat mielai renkasi jau pagamintus ir parduotuvėse parduodamus blynus su pačiais įvairiausiais įdarais. „Įdomu tai, kad likus savaitei iki Užgavėnių, lyginant su įprastu laiku, lietinių blynų pardavimai šiek tiek sumažėja. Galbūt taip yra todėl, kad žmonės bent trumpam atsisako šio pamėgto miltinio patiekalo, kad iki Užgavėnių vėl spėtų pasiilgti jų skonio, mat šventinę savaitę lietinių blynų pardavimai šokteli kiek daugiau nei trečdaliu“, - teigia B. Čaikauskaitė.

„Blynai - labai universalus patiekalas, todėl jų pasirinkimas mūsų parduotuvėse išties platus - turime net skirtingų 10 rūšių blynų, pagardintų įvairias įdarais: obuolių, varškės, paprastos arba čili vištienos, kumpio, jautienos ir kitais. Taigi sau labiausiai patinkantį įdarą nesunkiai išsirinks tiek smaližiai, tiek mėgstantys valgyti sočiau“, - neabejoja B. Čaikauskaitė.

Sveikuoliški blynai - ar tai įmanoma?

Blynai žavi savo nesuskaičiuojama variacijų galybe, todėl skeptikams, manantiems, jog blynais verta lepintis tik ypatingai retomis progomis, siūlome išmėginti kur kas sveikesnį blynų receptą.

Bananų ir moliūgų blyneliai

Reikės:

• 400 g moliūgo;
• 2 vnt. vidutinio dydžio bananų;
• 1 kiaušinio;
• 4 valg. šaukšt. viso grūdo kvietinių miltų arba spelta miltų;
• 1 arb. šaukšt. kepimo miltelių;
• žiupsnelio druskos;
• ghi sviesto arba kokosų aliejaus kepimui.

Gaminimas:

1. Moliūgą sutarkuokite smulkia tarka.
2. Bananus šakute ar trintuvu kartu su kiaušiniu sutrinkite iki vientisos masės, į ją sudėkite tarkuotą moliūgą.
3. Palengva berkite miltus ir viską gerai išmaišykite.
4. Supilkite kepimo miltelius ir pagardinkite druska.
5. Masę darsyk gerai išmaišykite, kol pasieksite blynams tinkamą konsistenciją. Jei tešla atrodys per skysta, įberkite dar šiek tiek miltų.
6. Keptuvėje įkaitinkite pasirinktą sviestą. Jei kepsite su kokosų aliejumi, blyneliai įgaus ypatingą, kokosinį aromatą ir švelnų jo skonį. Lydytame ghi svieste kepami blyneliai bus neutralaus skonio.
7. Blynelius kepame ant vidutinės kaitros įkaitintoje keptuvėje, kol gražiai pagels iš abiejų pusių. Iškeptus blynelius galima pagardinti natūraliu jogurtu ar trintomis uogomis.

Užgavėnės - žiemos išvarymo šventė

Užgavėnės - žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant kuo greičiau prisišaukti pavasarį. Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena.

Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Užgavėnės pastovios datos neturi - jos švenčiamos likus septynias savaitėms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.

Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Per Užgavėnes tradiciškai buvo dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama.

Užgavėnės - diena be dietų: tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi - būsi sotus ir stiprus visus metus. Per Užgavėnes valgomi įvairūs valgiai: šiupinys, spurgos, šaltiena ir t.t., bet pats populiariausias patiekalas - blynai.

Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai?

Todėl, kad blynas yra apvalus, o anksčiau apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas - sugrįžtančios saulės simbolis.

Svarbus ir pats Užgavėnių šventimas - persirengėlių vaikštynės, kurios dabar prigyja ne tik kaimo, bet ir miesto kultūroje. Tai viena seniausių bendruomenės švenčių, kurioje nėra žiūrovų, kurioje kiekvienam svarbu prisidėti ir dalyvauti.

Juk taip pabudiname žemę, perduodame jai savo gyvybines jėgas ir kartu išvarome visas negeroves, taip pat palydime žiemą.

Užgavėnių tradicijos

Jeigu persikeltume į senąjį Lietuvos kaimą, matytume, kad tai buvo didžiulė džiaugsmo, linksmybių diena, apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais.

Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių. Senieji žmonės tikėjo magine burtų galia bijodami užrūstinti gamtos dievybes, laikėsi tam tikrų taisyklių ir nedirbo per Užgavėnes sunkių darbų.

Tai buvo ir diena be dietų, žmonės per Užgavėnes valgydavo nuo septynių iki dvylikos kartų, sotumas turėjo užtikrinti gerus metus.

Nuo Užgavėnių neatsiejamas ir gausus maisto gaminimas. Dažniausiai buvo ruošiama riebi kiauliena, troškinti kopūstai, šiupinys (kruopų košė su lašinukais, o Žemaitijoje - žirnių košė su įkišta kiaulės uodega), įvairių rūšių blynai, troškinti kopūstai ir spurgos.

Taip pat tarp šios šventės populiariųjų patiekalų ir kugelis, kastinys, cepelinai. Aukštaitijoje sakydavo: „Kas blynų bus neragavęs, tas pats kaip dūšią velniui atidavęs“.

Ankstesniais laikais blynus valgydavo su sočiais padažais, pavyzdžiui, spirgučiais ar riebia grietine. Dabar minint Užgavėnes paplitę šie iš miltų pagaminti gardėsiai: sklindžiai su obuoliais, lietiniai, saldūs vafliai ar spurgos. Juos lengva pasigaminti ir užsitikrinti visus sočius metus.

Kaukės ir persirengėliai

Anksčiau kaukės buvo daromos iš medžio žievės, avies arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų. Svarbu, kad kaukės būtų juokingos: išryškinama didelė nosis, burnos su kreivais dantimis, daromos nevienodos akys ir pan. Dažnas vyras persirengdavo moterimi, o moterys - neretai vyrais. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius.

Morė ir kiti Užgavėnių персонажai

Užgavėnių dėmesio centre - Morė. Ji - vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Žinomi dar ir kiti jos vardai: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė, Balsių Kotrė.

Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis - storas, su lašinių gabalu burnoje ar ant kaklo, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose - ilga lazda Lašininiui išvyti.

Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali.

---