Užgavėnės - tai žiemos išvarymo ir pavasario sutikimo šventė, švenčiama likus 47 dienoms iki Velykų. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d.

Užgavėnių data

Ši šventė, kaip ir Velykos, - kilnojama kalendorinė šventė, kuri pagal Mėnulio kalendorių švenčiama likus 47 dienoms iki Velykų. Taigi, Užgavėnės būna laikotarpiu nuo vasario 3 d. iki kovo 9 dienos. Pavyzdžiui 2022 m. - kovo 1 d., o 2023 m. Užgavėnių diena - paskutinė Mėsėdžio.

Užgavėnių Kaukės ir Persirengėliai

Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų. Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukių! Be abejo, šios šventės neįsivaizduojame be persirengėlių, dažniausiai „žydeliais“, „ubagais“ vadinamų, kuriems privalomas atributas - kaukė ar bent jau taip išdažytas veidas, kad nebūtų įmanoma atpažinti, kas po tais dažais yra.

Kaukės buvo išdrožiamos iš medžio, apkaišomos avikailiais, ašutais, šiaudais, veidai išpiešiami anglimi. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Vestuvininkai, elgetos ir t. Ištisos persirengėlių eisenos, kurių priekyje vežama Morė, traukdamos įvairias dainuškas, šaukdamos „Žėima, žėima biek iš kėima“ ir kt., eina daugelyje Žemaitijos gyvenviečių, tarp jų ir miestų.

Lašininio ir Kanapinio kova

Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Užgavėnės - ne Užgavėnės, jei šventėje nebus išstypusio, kriauklinio Kanapinio ir storulio, per žiemą nusipenėjusio Lašininio, jei jie tarpusavyje nekovos. Jų dvikova - tai žiemos ir pavasario susirėmimas. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę.

Morė - Užgavėnių simbolis

Kitas Užgavėnių simbolis - Morė, kai kur Boba, Kuotre, Magde, Sene, Kūniške, Žemaitijoje dažniausiai - More vadinama. Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Žemaitijoje svarbiausia Užgavėnių karnavale - pamėklė Morė (dar vadinama Kotre). Minėtoje knygoje (p. 171-172) B. Buračas nurodo, kad „Kretingos apylinkės Genčių, Kuršaičių ir daugely kitų kaimų per Užgavėnes buvo, o kai kur ir dabar tebėra paprotys rengti Mores. Dabar bene svarbiausias, Balio Buračo knygoje nepaminėtas Morės akcentas - išryškintos jos moteriškos kūno formos, ypač krūtys, ryškiai išdažytas veidas.

Dažniausiai nuo pietų vežiojama Morė ant rato sukasi, aplinkui didžiausias triukšmas - paleidžiami į darbą barškalai. Jos rankose kartais dar būna ir šluota. Anot Balio Buračo (ta pati knyga, p. 175), „Morės vežimas taip pat turi savo reikšmę. Jis padarytas iš pusės rogių ir pusės ratų. Vadinasi, pusė žiemos važiuojama rogėmis, o antrąją pusę - ratais.“

Tradicinis per šią šventę ir „Užgavėnių bičių“ vežimas: į vežimaitį įkeliama statinė su vandeniu, už jo susitupia mergaitės, kurių rankose eglišakės. Vežėjas aptaisomas lyg koks meška. Toks vežimas pasuka per gyvenvietę, o vežėjas šaukia: „Vandens, vandens!“ Merginos - tariamosios bitės - dūzgia kaip įmanydamos. Kai pro šalį važiuoja toks vežimas, sodybos šeimininkė stengiasi suspėti išbėgti su kibiru šalto vandens ir juo apipilti mergaites, t.y. „bites“. Jei tai pavyksta, gali tikėtis gero derliaus.

Užgavėnių Valgiai: Blynai ir Šiupinys

Manoma, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias.

Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius. Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“. Lietuviams ši šventė neatsiejama nuo blynų. Jie gali būti ir miltiniai, ir bulviniai, bet tą dieną dažniausiai ant stalo karaliauja rausvaskruosčiai, vanile kvepiantys mieliniai miltiniai blynai. Jie turėtų būti dar ir šiek tiek rūgštoki, išsipūtę, panašūs į spurgas.

Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.

Užgavėnių Papročiai ir Žaidimai

Užgavėnių dieną nevalia dirbti. Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais - apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių. Kaimynų lankymas.

• Voliojimasis sniege
• Leidimasis rogutėmis nuo kalno
• Triukšmavimas
• Dainavimas
• Laistymasis vandeniu

„Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais. Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti. Virvės traukimas. Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, o į trečią - žiedą. Po to paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsuka jas ir parodo, į kurią pusę eiti link lėkščių. Jaunuoliai nusiskindavo vyšnių šakeles ir jas pasimerkdavo namuose - jeigu šakelė iki Velykų pražys - ištekėsi arba vesi, jeigu tik lapeliai išsiskleis - šiemet dar vienišausi.

Užgavėnių Istorija ir Tradicijos

Užgavėnių tradicijos senos, siekiančios pagonybės laikus ir yra susijusios su žemdirbyste. Tai ne tik lietuvių, bet ir daugelio Europos šalių tradicinė kalendorinė šventė. Lietuvoje sakoma: jei nori gerų metų, gero derliaus, per Užgavėnes turi po laukus važinėtis, nesvarbu kur sėsi - į roges ar ratus. Ir dar: tą dieną reikia laistytis vandeniu, suptis supynėse - kuo daugiau pavyks ką aplaistyti, tuo greičiau pavasaris ateis, kuo aukščiau išsisupsi, tuo metai bus geresni.

Toks šiandien Užgavėnių šventės, kurios metu pagal tradiciją turėtume žadinti žemę naujam gyvenimui, veidas. Seniau, iki krikščionybės įvedimo, Lietuvoje ją švęsdavo kovo antro dešimtadienio pabaigoje-trečio pradžioje, per pavasario lygiadienį. Pagal senąsias tradicijas Užgavėnes turėtume švęsti net aštuonias arba bent jau tris dienas. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente. Giliausios šios šventės tradicijos - Žemaitijoje.

---